Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Rusijos interesai ES bendrijoje


Europos mestas iššūkis V.Putinui kol kas negąsdina Kremliaus 
Arminas Norkus, Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 10 28 
Netikėta ES šalių vienybė suerzino Rusijos prezidentą, bet neprivers jo atsisakyti agresyvios politikos
Atviras pokalbis per vakarienę
„Europos Sąjunga derybose su Rusija bene pirmąkart prabilo vienu balsu“, – taip ar panašiai praėjusio penktadienio susitikimą Lahtyje komentavo didžioji dalis Europos žiniasklaidos. Tokia neįprasta vienybė, regis, gerokai sunervino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jis ėmė puldinėti net šalis, kurios nuo seno garsėja ypatingu nuolankumu Kremliui. Anot italų dienraščio „La Stampa“, Rusijos ir Europos lyderių pokalbiai buvo greičiau ne turiningi, o atviri. Antra susitikimo dienos pusė buvo ypač įtempta. Pirmasis esą žibalo į ugnį įpylė Europos Parlamento vadovas Josepas Borrellis. „Mes turime padėkoti V.Putinui, – atvirai rėžė EP pirmininkas. – Šių metų sausio mėnesį užsukęs dujas Ukrainai, jis šiandien mus visus čia surinko kartu, kad pasikalbėtume apie energetiką“. J.Borrellis užsiminė ir apie žmogaus teisių pažeidinėjimus Rusijoje bei Europos Parlamente paskelbtą tylos minutę nužudytos Anos Politkovskajos atminimui. Tokie žodžiai V.Putiną išvedė iš kantrybės. Iš pradžių Rusijos prezidentas prašneko apie „korumpuotus“ Pietų Ispanijos miestų merus. Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero dėl to atrodė praradęs žadą. Tada V.Putinas ypač netikėtai smogė kitam Pietų Europos lyderiui. „Mafija gimė ne Rusijoje“, – pareiškė jis bei pridūrė, kad „mafija“ – tai ne rusiškas žodis“. Italijos premjeras Romano Prodi, kurio priešingumu Rusijai tikrai neįtarsi, po šių žodžių taip pat atrodė kaip žemę pardavęs.
Padėtis Sąjungoje keičiasi?
Rusijos dienraštis „Komersant“ apibendrino, jog visi Lahčio susitikimo dalyviai suprato, kad tai – karas. ES lyderiai nesudėjo ginklų, jie paprasčiausiai nestojo į kovą su V.Putinu. Mat suprato, jog Rusijos lyderis yra „gerai ginkluotas ir labai pavojingas“. Bet Rusijos dienraštis gal nebuvo visiškai teisus. Savaitė prieš susitikimą Lahtyje V.Putinas lankėsi savo saugumietiškos jaunystės mieste Drezdene. Čia jis susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Galbūt čia Europos Sąjunga pirmą kartą ir stojo į kovą su Kremlium. Mat vyrauja nuomonė, kad naudos iš to susitikimo Rusija neturėjo. Gal net atvirkščiai, žadėjo Vokietijai daug, o už tai nieko negavo. Drezdene V.Putinas kanclerei pasiūlė energetinę partnerystę. Pasiūlymo esmė tokia: dujos iš Štokmano telkinio bus tiekiamos Vokietijai, Baltijos dugnu nutiestas dujotiekis bus eksploatuojamas visu pajėgumu, o Berlynui garantuojamas nenutrūkstamas dujų tiekimas. Anksčiau dujos iš Štokmano telkinio buvo žadamos Amerikai. Peradresuodamas jas Vokietijai, V.Putinas nušovė du zuikius: nubaudė Ameriką už tai, kad ši nenori įsileisti Rusijos į Pasaulinę prekybos organizaciją, ir padidino JAV bei Europos nesutarimus. Tačiau svarbiausio tikslo Rusijos vadovas nepasiekė. Vietoj deramos padėkos už akivaizdų kyšį ir naujų nuolaidų V.Putinas išgirdo labai nemalonią muziką: dar vieną primygtinį raginimą prisijungti prie Energetikos chartijos. Tik tada, pasak A.Merkel, būsią galima kurti tolesnius planus.
Energetika – galingas ginklas
Prieš dešimt metų 51 Europos ir Azijos šalis, tarp jų ir Rusija, pasirašė Energetikos chartiją. Tačiau Rusija iki šiol chartijos neratifikavo. Tuo tarpu Europos Sąjunga chartiją laiko svarbiausia lygiateisę partnerystę užtikrinančią sąlyga. Antra vertus, viltys, kad Lahtyje pavyks susitarti su Rusija dėl Energetikos chartijos ratifikavimo, iš anksto buvo pasmerktos žlugti. Maskva nesuinteresuota atverti savo rinkas. „Deutsche Bank“ analitikas Stephenas O.Sullivanas teigia, kad Rusijos didybės atgaivinimo strategijos pagrindas – energetika. Pajamos iš dujų ir naftos sudaro ketvirtį Rusijos bendrojo vidaus produkto ir pusę federalinio biudžeto. Todėl Kremlius iš esmės susigrąžino gamtos išteklių gavybos ir prekybos jais kontrolę. Dvi monopolinės kompanijos – dujų „Gazprom“ ir naftos transportavimo „Transneft“ yra kontroliuojamos valstybės. Pasirašiusi Energetikos chartiją, Maskva turėtų užtikrinti, kad „Transneft“ vamzdynais tekėtų ne vien šiai kompanijai, o faktiškai Kremliui patinkančių tiekėjų nafta. Be to, ji turėtų būti tiekiama ne tik Kremliui patinkantiems gavėjams. Tačiau nafta nėra toks patogus ginklas kaip dujos. Naftą galima atsigabenti tanklaiviais, sakysim, iš Artimųjų Rytų. Dujos – kitas dalykas. Tuo Europa galėjo įsitikinti šių metų sausio 1-ąją., kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai. Tai pajuto ir Europa. Todėl jau beveik metai europiečiai kalba, kad negerai yra priklausyti tik nuo vieno tiekėjo ir reikėtų paieškoti kitų šaltinių. O Maskva atrėžia, kad geriau priklausyti nuo rusiškų negu nuo alžyrietiškų dujų. Galbūt todėl Rusija pati derasi ir sudarinėja strateginius susitarimus su Alžyru. Aišku, neskelbdama, jog ši partnerystė nukreipta prieš Europą.
Maskva grasinimų nebebijo
Tačiau ir dabar sėdėdamas prie stalo Lahtyje V.Putinas gerai žinojo, kad 40 proc. rusiškų dujų ir 32 proc. rusiškos naftos naudojanti Europa priklausoma nuo Rusijos. Žinojo jis ir tai, kad ta priklausomybė ateityje tik didės. Tiesa, susitikimo su V.Putinu išvakarėse A.Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas perspėjo Rusiją: jeigu ji atsisakys atverti savo energijos išteklių rinką, tai galį atbaidyti užsienio investuotojus. Tačiau tokie grasinimai galėjo išgąsdinti Rusiją tik anksčiau. Prieš aštuonerius metus ji prašė Tarptautinio valiutos fondo paramos. Dabar nuo 18 iki 70 dolerių už barelį šoktelėjusios ir ties 58 dolerių žyma nusistovėjusios naftos kainos leido Rusijai ne tik grąžinti visas skolas, bet ir sukaupti trečias pasaulyje aukso ir valiutos atsargas. Todėl Rusijoje dabar ir vyrauja įsitikinimas, kad investuotojai vis tiek ateis. O jeigu neateis – tuo blogiau jiems. Pinigų Rusijai ir be jų pakanka. Tokią Rusijos politiką patvirtina „Shell“ stūmimas iš projekto „Sachalin-2“, aiškinant tai ekologinių reikalavimų pažeidimais. Su įvairiomis problemomis susiduria „British Petroleum“ Rytų Sibire, „Total“ – Užpoliarėje. Neseniai paskelbtas „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksandro Milerio pranešimas, kad kompanija viena eksploatuos Štokmano telkinį, yra dar vienas tokios politikos patvirtinimas.
Grėsmė kol kas – tik Europai
V.Putinas su diplomatine šypsenėle yra pareiškęs, kad nuo partnerių veiksmų priklausys, kam bus tiekiamos rusiškos dujos. Tiesa, apie tai, kad Rusija gali permesti pagrindinius energijos srautus į Tolimuosius Rytus ir Kiniją, Lahtyje jis nekalbėjo, tačiau tai buvo numanoma. Kremliui tik trūksta techninių galimybių tiekti dujas vienoms valstybėms apeinant kitas. „Gazprom“ jau yra pasirengusi bent iš dalies įvykdyti šį užsakymą, o kai kurios Vakarų valstybės jai padeda. Vienas tokių projektų – dujotiekis Baltijos dugnu. Nuo 2011-ųjų juo bus tiekiama pusė Vokietijos suvartojamų dujų. Galima ginčytis, ar energijos šaltiniai yra ginklas, ar spaudimo priemonė. Tačiau faktas, kad Rusija sėkmingai panaudoja tai prieš mažesnes valstybes. O įvykiai su Štokmano „Sachalin-2“ telkiniais rodo, kad dabar Rusija jau pasirengusi mesti iššūkį ir didžiosioms valstybėms. Ji jau aiškiai pademonstravo, kad galbūt gali kai kurioms Vakarų kompanijoms parduoti dešimt ar dvidešimt savo kompanijų akcijų. Bet ne daugiau. Kontrolė turi likti Kremliaus rankose. Ir žaidimo taisykles rašys tik Kremlius – tokias, kokios jam šaus į galvą. Taigi didžiosios valstybės Lahtyje užsistojo mažąsias. Bet jos kol kas, regis, nepasirengusios ką nors daryti, kad mažosios nebūtų priklausomos nuo Rusijos. Nepasirengusios ir visomis išgalėmis ginti savo pačių interesų, nes tai gali reikšti savotiško karo pradžią. Rusija jam, ko gero, jau pasirengusi. Europa – ne.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas