Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Skandalai: VSD prieš laisvą spaudą


Kodėl buvo konfiskuotas „Laisvas laikraštis“? 
Aurimas Drižius, Savaitraštis "Laisvas laikraštis"", 2006 09 21 
Aš manau, kad „Laisvo laikraščio“ tiražą buvo nupsręsta konfiskuoti, o mane sulaikyti per kelias minutes, kai VSD, klausiusi mano pokalbių telefonu, išgirdo mano pokalbį su LNK Žinių tarnybos vadovu Rolandu Agintu bei viena „Panoramos“ žurnaliste. Mat VSD pareigūnai prisipažino, kad jie jau rugsėjo 7 d. žinojo, kad aš turiu tą neva „valstybės paslaptį“ – apie tai, kad verslininkai sumokėjo A.Paulauskui „daug pinigų“ ir todėl reikalauja su juo susitikti. Tačiau VSD leido man išspausdinti visą laikraščio tiražą Klaipėdoje, atvežti į Vilnių, pristatyti visiems platintojams, ir tik po to, kai aš apsilankiau LNK ir perdaviau R.Agintui minėtus dokumentus, o taip pat ir dokumentus, įrodančius, kad A.Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ neteisėtai gavo iš „Mažeikių naftos“ daugiau nei 8 mln. litų, buvo nuspręsta mane griebti už pakarpos. Matyt, iki tol A.Paulausko vyrukai buvo nuspręndę tiesiog nekreipti dėmesio į tą „rašliavą“, kaip sako A.Paulauskas, „Laisvame laikraštyje“ ir tikėtis, kad ir vėl nebus jokios reakcijos. Tačiau kai „Laisvame laikraštyje“ atspausdinti dokumentai atsidūrė LNK ir jie išgirdo, kad aš tariuosi dėl susitikimo su „Panoramos“ žurnaliste, matyt, VSD šefai ir jo šeimininkai (aš manau, kad tai buvo A.Paulauskas su A.Sadecku) staigiai nusprendė blokuoti šios informacijos paskleidimą. Agentams buvo duota komanda mane gaudyti, matyt, tikintis, kad tokio „neįtakingo“ ir „marginalinio“, kaip rašo „Lietuvos rytas“, laikraščio redaktoriaus sulaikymas liks nepastebėtas visuomenėse. LNK paprašiau R.Aginto, kad jeigu pagal šiuos dokumentus rengs kokius nors reportažus, tegul pamini ir „Laisvą laikraštį“ kaip pirminį informacijos šaltinį. Nes jau buvo apėmęs pyktis dėl totalinės „Laisvo laikraščio“ informacinės blokados – jo neminėjo nė vienas radijas ar televizija savo spaudos apžvalgoje, o LRT šefas K.Petrauskis reikalaudavo tik pinigų už tai, kad būtų paleisti keli nereikšmigi sakiniai į Lietuvos radijo eterį. K.Petrauskis asmeniškai buvo uždraudęs „Laisvo laikraščio“ reklaminiuose anonsuose per radiją minėti bet kokio politiko pavardę. O su mano reklamos biudžetu, kuris geriausiu atveju siekė 300 litų per mėnesį, norėjosi, kad per radijo eterį būtų bent pasakomas straipsnio pavadinimas. Išėjus iš LNK, po dešimties minučių mane sulaikė saugumiečiai. Vos sustojau prie redakcijos pastato, kai prie mano automobilio prišoko šeši saugumiečiai, paklausė, ar aš esu Aurimas Drižius, ir pasakė, kad aš esu sulaikomas VSD. Vienas pasakė, kad jeigu priešinsiuos, panaudos kovos veiksmus. Todėl mane įgrūdo į automobilį, ir nuvežė į VSD. Mano pirma reakcija, žinoma, buvo šokas, paskui pyktis. Pasakiau tiems vyrukams, kad jie iš manęs padarys „dienos didvyrį“. „Gerai dar, kad nedavėte beisbolo lazda per galvą, kaip Pociūniui“, - pasakiau, norėdamas išlieti pyktį dėl tokio absurdo. Saugumiečiai man paaiškino, kad aš esu sulaikomas dėl to, kad neteisėtai disponavau valstybės paslaptį sudarančią informacija. Puikiai suvokiau, kad tas mano sulaikymas yra cirkas, ir kad man pateikiami kaltinimai yra laužti iš piršto. Tik po to, kai mane paleido, Teisės ekspertizės institutas paskelbė, kad informacija apie politikų ir verslininkų ryšius negali būti valstybės paslaptimi. O Valstybės paslapties įstatymas aiškiai apibrėžia, kad valstybės paslapčiai gali būti priskiriame tik informacija, kurios atleidimas sukeltų grėsmę Lietuvos suverenitetui bei saugumui. Tik sulaikę mane nuvežė į VSD, pas šios struktūros Ikiteisminio tyrimo skyriaus vadovą. Saugumiečiai iškratė mano kišenes ir ilgai ir nuobodžiai surašinėjo tai, ką rado kišenėse ir piniginėje. Paprašiau, kad leistų susisiekti su žmona. Tada man pakišo kažkokį popiergalį, kuriame buvo parašyta, kad aš „pasirašau, kad buvo suteikta galimybė susisiekti su artimaisiais“. Paklausiau, tai kur ta galimybė, ir tada saugumiečiai vaipydamiesi man pasakė, kad žmoną apie mano sulaikymą informuos per dvi paras, išsiųsdami jai laišką. Esu daug girdėjęs ir rašęs apie VSD banditiškus metodus, tačiau tokio akiplėšiškumo nesitikėjau. Įsivaizduoju, kaip jie elgdavosi su kitomis savo aukomis, kurios, matyt, vėliau neturėjo galimybės papasakoti, kaip su jais buvo elgiamasi. Paskui saugumiečiai pasakė, kad pasikviesčiau advokatą, nes važiuosime daryti kratą redakcijoje. Po valandos atvažiavo mano advokatė, kuri atvažiavo su savo kolege ir man pasidarė daug drąsiau – pradėjau joms pasakoti, kas įvyko, ir jos negalėjo nuslėpti nuostabos. Advokatė paskambino žmonai, ir jai pranešė, kad mane sulaikė VSD. Matyt, tai buvo pirmas signalas, nes po to VSD jau turėjo paskelbti apie mano sulaikymą. Su advokatėmis dvejomis VSD mašinomis išvažiavome į „Laisvo laikraščio“ redakciją – mažą 20 kv. metrų kambariuką Fizikos institute, kurio nuoma mums kainuoja 500 litų per mėnesį. Kartus su mumis buvo septyni VSD pareigūnai, kurie pradėjo versti redakcijos popierius ir stalčius. Pasakiau, kad jokių valstybės paslapčių čia nėra, ir žiūrėjau, kaip jie dirba. Vieni saugumiečiai bandė gilintis į gulinčius ant stalo popierius, kiti juos tiesiog perkilnodavo. Vienas iš jų, perdėjęs visus popierius, gulinčius ant mano stalo, taip ir nepastebėjo garsiosios „valstybės paslapties“ – t.y. tų pačių VSD užfiksuotų pokalbių apie „didelius pinigus„ A.Paulauskui. Beje, tie saugumiečiai, kurie vėliau krėtė mano žmonos tėvų butą, nors jame žmona buvo tai nakčiai palikusi mūsų mažamečius vaikus, elgėsi dar kvailiau. Nors jiems buvo pasakyta paimti kompiuterius, jeigu ras, tačiau trys saugumiečiai nesugebėjo jo pastebėti 20 kv. metrų ploto uošvių kambaryje, kol jiems nepaskambino jų viršininkas, ir nepasakė, kad turi paimti ir kompiuterį, mano žmonos darbo įrankį, nes su juo ji dirba ir maketuoja. Po to saugumiečiai paprašė jiems duoti maišą kompiuteriui įdėti, ir ilgai aiškinosi, kaip kratos protokole rašyti žodį „polietileninis“. Jau po vidurnakčio, baigus kratą namuose, išvažiavome atgal į saugumą. Advokatė paklausė, ar man reikia pasiimti daiktus, būtinus į areštinę, tačiau saugumiečių vyresnysis atsakė, kad nereikia. Taigi, jau po vidurnakčio nuvažiavome į VSD būstinę dar kartą. Ir vėl ten prasėdėjome dar apie valandą, kol galiausiai saugumiečiai gavo komandą vežti mane į areštinę, esančią Antakalnio gatvėje. Areštinėje praėjau visas žeminančias procedūras, tačiau mane kratę bei fotografavę areštinės policininkai nebuvo priešiškai nusiteikę, klausinėjom ant kokios nuospaudos užlipau saugumui, kad jie taip mane kankina. Atsakiau, kad paskleidėme didžiausią valstybės paslaptį – kad A.Paulauskas gavo „daug pinigų“ iš kazino savininkų. „Tai kokia čia paslaptis“, - nusikvatojo policininkai, ir nugabeno mane į kamerą. Atsidūrus kameroje, apėmė keistas jausmas. Nors žinojau, kad niekada nereikia išsižadėti „ubago lazdos ir tiurmos“, tačiau atsidurti kameroje už tai, kad paskleidėme VSD įrodymus, kad aukščiausiems valstybės pareigūnams buvo mokami didžiuliai pinigai, buvo skaudu. „Laisvas laikraštis“ leidžiamas jau beveik ketveri metai, ir visą tą laiką buvo išspausdinęs nemažai straipsnių apie tai, kaip A.Paulauskas pasirašydavo parduotus įstatymus, kaip VSD reikalaudavo kyšių iš verslininkų, kaip rašydavo tikrovės neatitinkančias pažymas apie privatizavimo konkurso nugalėtojus, tačiau niekada taip arti nebuvome priėję prie to, kad įrodyti, jog VSD yra smogiamasis Artūro Paulausko būrys jo politinėje kovoje. Prisiminkime – būtent VSD pažyma „Apie grėsmes nacionaliniam saugumui“ ir prasidėjo Prezidento Rolando Pakso nušalinimas. O šio nušalinimo pagrindinė priežastis, matyt, buvo ta, kad R.Paksas į VSD šefus vietoj Mečio Laurinkaus pasiūlė KAM kontržvalgybininką Gintarą Bagdoną, o ne M.Laurinkaus siūloma A.Pocių. Tuomet kilo nepasitenkinimas G.Bagdono kandidatūra, spaudoje pasirodė įvairios versijos, kad jis neva nėra patikimas, tačiau po kelių savaičių ir atsirado VSD pažyma „Apie grėsmes Nacionaliniam saugumui“. Aš manau, kad grėsmė kilo tik VSD vadovams, kai jie suprato, kad atėjęs naujas VSD vadovas, neturintis nieko bendro su saugumiečių klanu, iškuops visą tą VSD privirtą košę ir tuomet teks atsakyti už savo nusikaltimus. Kaip žinote, šiuo metu G.Bagdonas paskirtas Europos Sąjungos karinės žvalgybos viršininko pavaduotoju, todėl abejoti jo reputacija netenka. Tačiau tas G.Bagdono pasiūlymas į VSD šefus, matyt, buvo signalas visų jėgos struktūrų vadovams bei jų šeimininkams (pirmiausiai – tuometiniam Seimo pirmininkui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Alvydui Sadeckui), kad ateina nauji žmonės, kurie gali pradėti klausinėti apie juodus pačios VSD darbus. Kitas pavyzdys, manau, parodantis, kad VSD tebuvo grupės politikų įrankis, buvo gegužį įvykęs Darbo partijos šturmas. Reikalas tas, kad V.Uspaskich visą laiką buvo A.Paulausko finansinis rėmėjas ir sąjungininkas, tačiau vos Darbo partija Seime balsavo už A.Paulausko nušalinimą iš Seimo pirmininko posto, kai bumerangas atsisuko prieš pačius darbiečius – po kelių savaičių juos užgriuvo kaukėti VSD pareigūnai. Nežinau, ar tiesa, kad V.Uspaskich plovė ES pinigus, manau, kad tiesa, tačiau tikrai netikiu, kad toks teisėsaugos užgrūdintas verslininkas, kaip V.Uspaskich, laikytų „juodąją“ partijos buhalteriją savo kontoroje „po kėdėmis“, kaip skelbia VSD. Dabar aiškėja faktai, kad kratą VSD darė Darbo partijoje be šios partijos vadovų ir be liudininkų, todėl iš tikrųjų galėjo ten bet ko prikišti. Kita vertus, nors spauda trimitavo apie tai, kad V.Uspaskich išplovė milijonus litų, tačiau Generalinės prokuratūros kaltinimai jam palyginti kuklus – tik dėl neteisingų duomenų apie partijos buhalterija pateikimas. Žinau, kad būsiu apšauktas „paksistu“, tačiau vis tiek sakysiu, kad VSD yra nusikalstama struktūra, kuri jau seniai nedirba Lietuvos Respublikai, o tik sau ir grupelei politikų, ir aš turiu tai patvirtinančius įrodymus. Kameroje negalėjau užmigti visą naktį – galvojau, kas manęs laukia. Pasipiktinimas VSD veiksmais pamažu virto baime dėl savo ir savo šeimos saugumo ir ateities. Advokatės jau rengė mane pačiam blogiausiai – kad būsiu sulaikytas mažiausiai mėnesiui (tam reikėjo teismo sankcijos), nes VSD pasakys, kad aš galiu trukdyti tyrimui ir pan. Supratau, kad tai jau nebe juokai, nes jeigu tokia struktūra sudorojo Prezidentą R.Paksą ar Darbo partijos lyderį V.Uspaskich, tai jiems aš būsiu tik lengvas grobis. Nežinojau, kad Lietuvoje jau kilo didelis skandalas dėl „Laisvo laikraščio“ konfiskavimo ir mano sulaikymo. Buvau izoliuotas ir kaip koks „valstybės priešas“ laikomas kameroje, nes paskelbiau įrodymus, kad VSD jau seniai žinojo apie „didelius pinigus“ A.Paulauskui ir nieko nepadarė, kad tai ištirtų. Beje, mane tardantis saugumietis, paklaustas, kodėl netyrė minėtų faktų, gudriai nusišypsojęs pasakė, kad „tai ne mūsų sritis. Mes atsakome už ekonominius valstybės pagrindus“. Dabar, praėjus savaitei po mano sulaikymo ir paleidimo, mane labiausiai stebina visokių dvaro metraštininkų, kaip valatkos, donskiai ir kiti, epitetai, kuriais jie taško „Laisvą laikraštį“. Donskis rašo neabejojantys, kad mes esame „penktoji kolona“, ir taip pakartoja A.Pociaus iš Seimo tribūnos paskleistą šmeižtą, kad „Laisvas laikraštis“ ir jo leidėjas yra susiję su KGB. Beje, dėl šio šmeižto jau yra paduotas išekinys į teismą. Kolegos, kodėl jūs nekeliate klausimo – ar VSD, turėdama politikus kompromituojančią informaciją, nekontroliuoja Seimo? Ar iš tikrųjų VSD dar atsiskaito Seimui, ar yra atvirkščiai? Kitaip tariant, ar karinė struktūra VSD kontroliuoja teisėtuose rinkimuose išrinktą valdžią? Bet kurioje pasaulio šalyje toks reiškinys yra vadinamas karine chunta. Pagal taip, kaip kai kuriuos politinės partijos (pirmiausiai socialdemokratai ir zuokininkai) staigiai pakeitė savo nuomonę ir nebereikalauja A.Pociaus galvos, matosi kaip stipriai jos yra „pakabintos“ ant VSD kompromatų. Turiu priminti, kad dar 1989 m., kai prokuroras Arvydas Pocius (dabartinis VSD vadovas) grasino sąjudininkams iškelti baudžiamąsias bylas, ir reikalavo teikti informaciją apie Sąjūdį, aš tebuvau aštuntoje mokyklos klasėje. Labai abejoju, ar šis mano straipsnis bus paskelbtas kur nors, išskyrus „Laisvą laikraštį“. Nors per šią savaitę įvyko begalė televizijos ir radijo laidų apie VSD atliktą „Laisvo laikraščio“ šturmą, tačiau niekam nebuvo įdomi mano nuomonė.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas