Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Skandalai: VSD prieš laisvą spaudą


Žurnalistas Vytautas Matulevičius tiki: blogio pergalė nėra galutinė 
Juozas Ivanauskas, Savaitraštis "Laisvas laikraštis"", 2006 09 21 
54-erių metų žurnalistas Vytautas Matulevičius, 1975 metais baigęs žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, kurį laiką stažavosi Maskvoje, mokėsi aspirantūroje, dirbo literatūriniame žurnale "Družba", Gorbačiovo "perestroikos" metais buvo laikraščio "Pravda" korespondentas Vilniuje. Po Sausio 13- osios įvykių Lietuvos televizijoje pasirodžiusi V.Matulevičiaus vedama laida "Krantas" buvo viena populiariausių, pasižymėjo aštriu publicistiniu stiliumi ir aukštais reitingais. 2000 ir 2002 metais jis pripažintas geriausiu Lietuvos žurnalistu, yra pelnęs V.Kudirkos ir V.Lingio vardo premijas. Šiemet V.Matulevičiaus sukurtas dokumentinis filmas "Visi prieš vieną" (apie Prezidento Rolando Pakso apkaltą) buvo nepageidaujamas Lietuvos televizijoje, tačiau susilaukė milžiniško žiūrovų antplūdžio Lietuvos didmiesčių kino teatruose. Šiuo metu V.Matulevičius baigia rašyti ir ruošiasi išleisti romaną "Jie", kuriame yra paliečiamos žmogaus būties problemos.
- Plačiai visuomenėje nuskambėjęs skandalingas VSD organizuotas išpuolis prieš "Laisvą laikraštį" buvo vertinamas, kaip represinių struktūrų smūgis visai žiniasklaidai. Sulaikytą šio laikraščio redaktorių Aurimą Drižių vieningai stojo ginti kolegos žurnalistai. Dabar, kiek atslūgus pasipiktinimo bangai, ką galėtumėte patarti "nusiaubtam" A.Drižiui?
- Tai, kaip buvo pasielgta su Aurimu Drižiumi ir "Laisvu laikraščiu", - geriau nesugalvosi!.. Jis gavo tokią reklamą, apie kurią, manau, net ir pats nesvajojo. Tai dabar jam tereikia nenuleisti sparnų ir dar drąsiau dirbti, tik, žinoma, apdairiau. Kaip šio laikraščio redaktorius ir leidėjas, prieš žengdamas kiekvieną rimtą žingsni, turėtų gerai pagalvoti, kaip tai padaryti, kad jis būtų kuo mažiau formaliai teisiškai pažeidžiamas. Nes, priešingu atveju, įsi-vėlus į tokią kovą, iš tikrųjų, gali susidoroti. Šį kartą A.Drižių paleido ir, nežinia, kas bus toliau, juk ten žmonės, irgi, nėra kvaili. Šita "mašina" (VSD) yra galinga, pasinaudoję bet kuriuo pretekstu, jie gali tave sutriuškinti. Nenorėčiau daryti jokių užuominų, bet gi yra labai įvairių būdų, visokios piniginės sankcijos. "Netinkantį" žmogų, jeigu jis yra morališkai atsparus, nepalūžta, galima sužlugdyti finansiškai. Yra dar kitas būdas - "užtąsymas" per teismus. Tai, irgi, atsiremia į didžiulius pinigus, advokatų paslaugas, į laiko sąnaudas. Taigi, yra visokiausių sankcijų, ne vienas verslininkas tokiu būdu buvo parklupdytas ant kelių...
- Tačiau tokios baigties jūs, be abejo, nelinkėtumėte "Laisvo laikraščio" redaktoriui?
- Aš manau, po to, kas nutiko, šis leidinys bus tik populiaresnis. Už ką jį galima uždaryti?.. Aišku, būtų buvę geriau, kad A.Drižius tą leidinį būtų rengęs didesnėmis pajėgomis, būtų darės jį profesionaliau, pateiktų labiau kondicinį produktą, nes matėsi, jog jis vienas viską darė. Bet faktas yra tai, kad Aurimas savo leidinyje skelbdavo kai kuriuos dalykus, kurių nesiryždavo skelbti kiti. Tokiu būdu, jis rado laisvą nišą. O gera vieta tuščia nebūna visą laiką. Jeigu jis to nedarys, tai kažkas kitas darys. Manau, kad jam verta tęsti ir toliau minti jiems ant kulnų.
- Kaip vertinate laikraščio "L.T." poelgį, kuris ryžosi nedelsiant perspausdinti uždraustas "Laisvo laikraščio" publikacijas, spausdintas konfiskuotame tiraže, pateikti visuomenei visą, neva, slaptą informaciją apie galimai korumpuotus Lietuvos politikus?
- Manau, jog šiuo atveju pasielgta labai teisingai. Be abejo, tai yra moralinis kolegos žurnalisto palaikymas, bet yra dar vienas, ne mažiau svarbus momentas: skaitytojai, nusipirkę šį "L.T." numerį, galėjo susidaryti savo nuomonę, kas gi čia vyksta. Už ką tas leidinys buvo sulaikytas?.. Be abejo, šitas laikraščio "L.T." gestas, manau, labai yra nemalonus paviešintų saugumo pažymų herojams. Ir dabar, jeigu Artūras Paulauskas įtikinamai neatsakys visuomenei į klausimus, kurie kyla perskaičius tas "slaptas" pažymas, tai aš neįsivaizduoju, kaip jis toliau dalyvaus politiniame gyvenime ir kaip jis eis į rinkimus?..
- Tokie išskirtiniai atvejai, kai ryžtingai ginama spaudos laisvė, matyt, parodo, jog mūsų žiniasklaidai rūpi ne vien tik verslas, bet ir demokratijos principai?
- Na, šalia užsakomųjų dalykų, ačiū Dievui, buvo ir yra pozityvių... Tik situaciją, susiklosčiusią su A.Drižiumi ir jo "Laisvu laikraščiu", aš pavadinčiau kitaip: ne "Demokratijos galas", o "Demokratijos pradžia". Nes iš laikraščio "L.T." antraštės gali susidaryti iliuzija, kad Lietuvoje yra demokratija ir jai atėjo galas. Nėra pas mus jokios demokratijos, yra tiktai demokratijos pradžiamokslis, tai yra, tokia embrioninė stadija... Visas šios situacijos kontekstas man yra įdomus ne tiek mūsų žiniasklaidos atžvilgiu, bet man įdomi bendra padėtis, kaip kvintesencija situacijos, valstybėje. Neužmirškime, nuo ko viskas prasidėjo? Prasidėjo nuo aukšto saugumo departamento pareigūno Vytauto Pociūno nužudymo. Ir jeigu būtų atsakyta, kas ir kodėl taip padarė, tai Lietuvoje kiltų toks skandalas, kokio dar nesame regėję per tuos 16- ką Nepriklausomybės metų. Patikėkite manimi, "lėktų" aukščiausios galvos!.. Už tai jie vienas kitą ir tiria, nes jei tyrimas pakliūtų į nepriklausomas rankas, tai daug kam galėtų būti labai liūdna.
- Kol kas tematome, jog tokie neadekvatūs VSD pareigūnų veiksniai žiniasklaidos atžvilgiu, susilaukė ryžtingo atkirčio tiek iš kolegų žurnalistų, tiek ir iš politikų tribūnų. Ar tai nėra akivaizdus demokratinių jėgų proveržis Lietuvoje?
- Žinoma, gerai, kad žmonės apie tai kalba, bet daugelį tų kalbančių aš laikau pseudodemokratais. Kai kyla triukšmas, įkišti savo trigrašį yra labai patogu. O šiaip, pagalvojus, ką jie konkrečiai patys padarė, kad to Lietuvoje nebūtų, tai reikėtų labai ilgai galvoti. Ir viskas. Kiekvienas žmogus bet kurią situaciją vertina per savo patirties prizmę. Lygiai taip ir aš vertinu įvairias kolizijas visuomenėje, kurios, deja, neišvengiamos. Norom - nenorom, prisimenu atvejį, kaip niekas net piršto nepajudino, kai mane persekiojo. To aš negaliu užmiršti.
- Matyt, bandymas susidoroti su
A.Drižiumi bei "Laisvu laikraščiu" jums sukelia tam tikras, nelinksmas asociacijas su viešais, o gal ir slaptais, išpuoliais prieš patį, kaip principingą žurnalistą, savo laiku išdrįsusi pareikšti nepalankią nuomonę apie V.Uspaskich. Tačiau, abiem atvejais, atsekti kažkokias paraleles, kažin, ar tai būtų įmanoma?
- Ne, dabar viskas vyko kitaip. Vidury baltos dienos atvažiavo žmonės, turintys įgaliojimus, atstovaujantys valstybės instituciją, ir A.Drižių sulaikė, suėmė, ar ne? Tai visai kita situacija. Mane, tai gi, nuodijo ir pjovė ilgai ir po truputį. Viskas vyko užkulisiuose. Atvirai sakant, man būtų buvę žymiai lengviau, jeigu mane tada būtų areštavę ar pritaikę man kažkokius drastiškus veiksmus. O kai tau uždaromi keliai, kai yra susitariama, kad tu negalėtum dirbti, kai užkulisiuose susitariama, kad tavo atžvilgiu bus taikomas draudimas profesijai - aš manau, kad visa tai yra žymiai šlykščiau. Galų gale, kai šitaip vis esi žlugdomas ir murkdomas patyliukais, užkulisiniais būdais, tai tu net nesusilauki kažkokio visuomenės palaikymo. Visi tik klausia, kodėl taip yra, kodėl tavęs nėra ekrane, kodėl nėra tavo laidų?.. Pradedi kažką aiškinti, visi tik nustemba ir gūžčioja pečiais. Taigi, aš manau, geriau, kai tave atvirai uždaro, pritaiko viešas sankcijas, kaip ir buvo pasielgta su A.Drižiumi. Žodžiu, kiekvieno atvejis yra individualus ir aš nenorėčiau pravedinėti čia kažkokių paralelių. Kodėl su manimi taip buvo elgiamasi, aš žinojau. O kodėl taip elgiamasi su Aurimu? Kai ką žinau, kai ko nežinau. Kai veikia konfidencialios tarnybos, jos, gi, vieną sako, o tris minty turi. Šiuo atveju, matyt, yra kažkokie juodi sandėriai tarp verslo struktūrų ir aukščiausių politikų. A.Pociaus institucija tai tyrė, o ko mes sulaukėme, ko buvo imtasi?.. Tai dabar, remdamasis šia istorija, aš galiu padaryti labai konkrečią išvadą: vienu atveju, Lietuvos teisėsaugos institucijos imasi kažkokių konkrečių veiksmų, tarkim, kaip Prezidento Rolando Pakso atveju, o kitais atvejais nesiimama, kadangi tai yra savi...
- Tokiu būdu, tiek mūsų teisėsaugoje, tiek ir politikoje, įsigali dvigubų standartų praktika, ar ne?
- Ne paslaptis, jog skirtingais atvejais yra taikomi dvigubi standartai. Juk A.Pocius nepaneigė "Laisvo laikraščio" paviešintų slaptų pažymų turinio. Ir jeigu "Olimpic Casino" verslininkai sako, kad davė A.Paulauskui daug pinigų, tai kyla klausimas, ką toliau darė A.Pociaus vadovaujama VSD institucija? Jie, gi, turėjo su kratos orderiu nuvažiuoti pas A.Paulauską, į jo partijos būstinę, ir pasižiūrėti, ar tie verslininkų duoti pinigai yra užpajamuoti. Nes, galbūt, tai yra parama partijai? Tada viskas gerai, jeigu ši parama užpajamuota. Bet mes turime pagrindo manyti, jog visa tai nėra užpajamuota. O jeigu tai neužpajamuota, tada, matyt, reikėtų apklausti ir pačius verslininkus, ar jie tikrai davė įrašytuose pokalbiuose minimus pinigus? Pasitvirtinus šiai informacijai, socialliberalų partijai ir jos lyderiui turėtų būti iškelta tokia pati byla, kaip ir V.Uspaskichui. Negi, neaišku? Tai yra elementaru... Pamenate, ką buvęs STT vadovas V.Junokas pabandė padaryti "Rubicon" ir liberalcentristų slapto sandėrio atveju? Ko jis ieškojo "Rubicon" juodojoje buhalterijoje minimų pagrindinių partijų būstinėse? Kaip atsimenate, STT pareigūnai turėjo netiesioginių įrodymų, tuos pačius telefoninių pokalbių įrašus, kad yra imami pinigai, ir jie atvažiavo pasiimti tas buhalterines knygas, visa tą dokumentaciją. Pasėkoje, Valentiną Junoką iš karto "nušlavė", padedant Prezidentui V.Adamkui. Tai sakykite, kuo tada V.Junoko atliktos kratos ir poėmiai kelių partijų būstinėse skiriasi nuo dabartinės situacijos su Darbo partija? Tai yra lygiai tas pats. Lygiai taip pat buvo galima teigti, jog turi būti iškeltos bylos juridiniam asmeniui - partijai, turi būti iškeltos bylos tų partijų lyderiams, kurie taip elgiasi, o taip pat, buvo galima kalbėti apie partijų registracijos anuliavimą. Ar ne taip? Taigi, lygiai tas pats!.. Visa ta "Rubikono" istorija, šios bendrovės santykiai su įtakingų partijų lyderiais - tai yra visiškai akivaizdu. Bet, pavyzdžiui, V.Junokas buvo "nušluotas", ir prie to kas prisidėjo? Visų pirma, jo ekscelencija Prezidentas V.Adamkus. O kaip dabar jis elgiasi KGB kapitono atžvilgiu? Jis V.Junoką "nušlavė", o KGB rezervistą A.Pocių gina. Kyla klausimas, kodėl Prezidentas V.Adamkus gina KGB rezervistą? Prisimindamas, kaip sunkiai buvo klibinamas iš pareigų kitas KGB rezervistas, Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, aš darau išvadą, kad mūsų valstybės aukščiausias pareigūnas mano, jog rezervistai yra nepamainomi.
- Žodžiu, kreivųjų veidrodžių karalystėje, tiesos nei su žiburiu nerasi?
- Pamenate, kai tik kilo skandalas dėl VSD pareigūno Vytauto Pociūno žūties, o netrukus po to ir dėl "Laisvo laikraščio" tiražo konfiskavimo, kas ėmėsi- tirti saugumo departamento veiksmus, kokia institucija? Seimo Nacionalinio saugumo komitetas, kuriam vadovauja Alvydas Sadeckas... Ir lai ne tik A.Paulausko "kompanija", manau, tame slypi dar gilesnės šaknys. Čia varnas varną tiria.
- Kadangi "varnas varnui akies nekerta", skaidrėjimo procesus visuomenėje dažnai įtakoja pavienės sąžiningų ir kūrybingų piliečių iniciatyvos. Šia prasme, pagarbos vertas gestas yra neseniai jūsų sukurtas dokumentinis filmas apie Prezidento R.Pakso apkaltą "Visi prieš vieną", susilaukęs didelio susidomėjimo bei rezonanso sausakimšose kino teatrų salėse. Šiuo metu, kaip žinia, baigiate rašyti romaną "Jie". Ar naujasis jūsų kūrinys yra politiškai angažuotas? Apie ką jis?
- Baigiamas rašyti romanas nėra publicistinis ir jis absoliučiai nesusijęs su jokia politika. Tai visai apolitiškas kūrinys ir jame kalbu grynai apie bendražmogiškus dalykus. Romanas jau artėja link pabaigos, bet dar stinga to pačio paskutinio dalykėlio... Labai nelengva būtų trumpai jį apibudinti. Romane "Jie" kalbu apie žmogaus būties paslaptingumą bei prasmingumą. Kiekvieno žmogaus gyvenimą lydi neatsakyti klausimai, lydi paslaptys. Labai daug paslaptingų dalykų nutinka kiekvieno iš mūsų gyvenime ir mes pro juos, paprasčiausiai, "praeiname", kadangi nežinome atsakymo. Pasistengiame juos užmiršti ir viskas. Retkarčiais televizijos laidose, irgi, "kabindavau" egzistencinius klausimus. Būdavo tai. Galų gale, kažkada, netgi, buvau pareiškęs, jog būtent apie tai norėčiau daryti televizijos laidą, nes tikrai aš turėčiau, ką pasakyti. Garantuoju, tame nebūtų jokios politikos, o man tai būtų žymiai įdomiau. Tačiau dabartinėje situacijoje man yra "prikabinta" tokia etiketė ir niekas net negali patikėti, jog aš galiu kurti apolitiškas laidas, ieškančias atsako į klausimus: kas aš esu, kodėl gyvenu?.. Nenoriu vardyti tų banalių klausimų, bet man tai yra labai įdomu, tai žymiai įdomiau, nei kažkokie vyriausybės reikalai, socialiniai reikalai ar teisės klausimai. Tai, apie ką aš kalbu savo romane, man yra daug svarbiau už visą politiką. Tai yra svarbiau. Kodėl žmonės, net ir labai žinomi visuomenėje, kartais staiga ima ir viską meta? Kodėl jie kažkur dingsta?..
- Regis, pačiam, pradėjus skaičiuoti šeštą dešimtį, vis labiau rūpi žmogaus būties bei amžinybės klausimai?
- Be abejo. Nes gyvenimas yra trumpas. Darbas yra gerai ir jis neišvengiamas. Bet darbas "suryja" didžiąją dalį žmogui skirto laiko. Ir žmogus, staiga, susigriebia, jog viskas praėjo, o to laiko nebeliko tam, apie ką aš dabar kalbu... Bet gal neverta apie tai?..
- Verta, labai verta... Sakykite, kada ketinate ta savo "egzistencinį" romaną baigti?
- Aš manau, kad iki žiemos jį išleisiu, na, iki Kalėdų, jau tikrai!.. Nes esu apsiskelbęs ir savaip gal yra nepatogu, kad vėluoju.
- Gerbiamas, Vytautai, ar, visumoje, žvilgterėjęs atgal, kartais nesijaučiate pralaimėjęs arba nepelnytai nuskriaustas?
- Tai gi, čia ne sporto varžybos, čia gi ne sporto varžybos... Va, jeigu pats savyje pajunti kažkokią beprasmybę, kada sau jautiesi nebereikalingas, nebeįdomus, kada nebežinai, ko griebtis, ko imtis, tai tada... galbūt, tada čia ir būtų kažkoks pralaimėjimas? Aš nepralaimėjau!.. Galų gale, kaip yra? Galima pažiūrėti net labai paprastai ir paviršutiniškai: mano paskutinių dviejų "televizinių" metų kova buvo su Viktoru Uspaskich. Dabar yra paskelbta jo paieška. Ar man tai yra pralaimėjimas? Jeigu dabar kas nors paimtų tas mano laidas apie V.Uspaskichą ir jas dabar parodytų eteryje, aš manau, tai būtų labai įdomu...
- Kartais atrodo, jog pergalės ar pralaimėjimai mūsų gyvenime - gan realityvūs dalykai, nežinia, kas geriau. Taip ir jūsų kelyje: vienos nesėkmės, neišvengiamai, atverdavo perspektyvą kažkokiai sėkmei, naujai kūrybinei raiškai, kaip tai nutiko su filmo "Visi prieš vieną" atsiradimu. Įspūdingas šio filmo premjerinis turas, keliaujant po Lietuvą drauge su Prezidentu R.Paksu, žiūrovų reakcija, jų palaikymas, nuoširdūs aplodismentai... Ar nesinorėjo toliau pratęsti tos komunikacijos, gal kiek kitokiu būdu, išvien su pagrindiniu filmo herojumi?
- Ką reiškia pratęsti? Tai, ko tada reikėjo ir kas buvo prasminga, jau padaryta. Mes apvažiavome trečdalį Lietuvos, tai yra labai daug. Visą Lietuvą apvažiuoti fiziškai buvo sunku. Bet jeigu atsiras kažkoks poreikis, su tam tikru nauju kontekstu - kodėl ne?.. Aš esu mobilus, aktyvus žmogus, ir jeigu matysiu, kad tai gali pasitarnauti bendram interesui, visada taip darysiu. Tiesiog, pasikeitė mano situacija, bet aš niekur nedingau. Jei pajusiu, kad Rolandas Paksas toliau, iš tikrųjų, nusiteikęs šitą supuvusią situaciją judinti, tame reikale aš jį visuomet palaikysiu. Bet kokiom formom. Nes nėra kam, suprantate, nėra kam daugiau. Galbūt, tai yra tam tikras paradoksas; prieš tai buvo Prezidentas, jį "nušlavė", nušalino ir dabar nebėra kam kovoti... Va, čia dabar tuos laikraščius turime, taigi, matome, kas ten dedasi viršūnėse!.. Nėra kam jų "iššluoti", nėra kam jų pasodinti. Taigi va, šitie slapti pokalbiai įrašyti, visos tos pažymos - taigi, čia yra potencialios bylos, ar ne? Na, tai imk ir dirbk, kaip sakydavo tarybiniais laikais. Imk ir dirbk, ir labai daug kas išsispręstų tada. Matote, kaip yra, dabar aš esu šalininkas pakankamai ryžtingų ir drastiškų priemonių. Aišku, jos turi būti teisėtos, bet priemonės turi būti ryžtingos, ir net drastiškos - tai yra votis, kurią reikia išpjauti!.. O bet kokia chirurginė procedūra yra skausminga.
- Ar iš tiesų manote, jog šią, pasak jūsų, "chirurginę procedūrą", siekiant tvarkos ir teisingumo valstybėje, sugebėtų atlikti Rolandas Paksas su savo bendražygiais? Susidaro įspūdis, jog asmeniškai jums R.Paksas, kaip politikas, nekelia jokių abejonių ir todėl esate pasirengęs, reikalui esant, veikti drauge?
- Žinoma!.. Kai aš su juo važinėjau po Lietuvą tuos kelis mėnesius,., mačiau tą žmogų iš labai arti. Net savaip keista, bet man niekas nesukėlė abejonių. Mes labai gražiai ir ryžtingai bendravome su žmonėmis. Keliavome, tai buvo labai įdomu ir tas mūsų bendravimas susilaukdavo didžiulio atgarsio tarp žmonių. Kaip ir kiekvienas politikas, jis turi savo pliusų ir savo minusų, bet aš nematau kito tinkamesnio žmogaus, kadangi jis yra muštas. O už vieną muštą, jūs žinote, kiek Lietuvoje duoda nemuštų? Ir jis muštas, daugeliu atveju, neteisingai. Bet šitoks dalykas žmogų užgrūdina. Galų gale, jeigu jis perėjo ir sugebėjo, kaip šneka mano filmo dalyviai, nepalūžti, jis sugebėjo nedegraduoti, neprasigerti - tai vien už tai jis vertas pagarbos ir tai įrodo, kad R.Paksas yra "kietas" vyras. Aš čia nenoriu sakyti komplimentų, bet aš tikiu, kad jis, perėjęs per šitą "mėsmale", sugrįžęs į politiką, iš tikrųjų padarytų tai, ko iš dabartinių politikų nepadarytų niekas kitas.
- Jums yra žinoma, kad R.Paksas, neseniai apskridęs vienmotoriu lėktuvu aplink pasaulį, yra pasirengęs naujam - politiniam skrydžiui, jis atvirai deklaruoja, kad vėl sieks tapti Lietuvos Prezidentu. Ką manote apie tai?
- Aš manau, kad čia yra tiktai laiko klausimas. Nes, iš tikrųjų, su juo pasielgta labai neteisingai. Žinau daugybę atvejų, kaip būdavo padaroma neteisybė ir kuo tai baigdavosi. Tai būna tik laiko klausimas. Gyvenimas, šalia visų jo liūdnų pusių, yra taip sutvarkytas, kad anksčiau ar vėliau, jei yra padaroma neteisybė, pusiausvyra atstatoma. Galbūt, taip yra gamta surėdyta?
- Tad, esate linkęs manyti, jog teisingumas, anksčiau ar vėliau, triumfuoja?
- Galėčiau pasakyti taip: blogis galutinai nenugali. Nes kitaip, aš ir pats gal jau būčiau prasigėręs ir net nežinau, ką dabar daryčiau?.. Ne romaną rašyčiau, o gal čia kur nors vaikščiočiau aplinkui, "kompaniono" ieškodamas...

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas