Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Skandalai: VSD prieš laisvą spaudą


VSD nusikaltimai – valstybės „paslaptis“ 
Aurimas Drižius, Savaitraštis "Laisvas laikraštis"", 2006 09 21 
Valstybės saugumo departamento (VSD) operacija prieš "Laisvą laikraštį" parodė, ko ieškojo saugumiečiai redakcijos patalpose - jie išsinešė visas redakcijoje rastas vaizdajuostes, tačiau paliko ant stalo gulėti tą patį VSD neva "valstybės paslaptimi" įvardintą pokalbių išklotinę apie "didelius pinigus" Artūrui Paulauskui. Matyt, VSD vadovai buvo itin išsigandę, kad "Laisvo laikraščio" medžiaga atsidurs televizijos kanalų LNK ir LRT redakcijose, ir tuomet jau bus neišvengta VSD vadovus ir jų artimo draugą - URM sekretorių Albiną Janušką kompromituojantys vaizdo įrašai. Mat LL dar prieš pusmetį rašė apie itin slaptą VSD operaciją "Apaštalai". Prieš kelis metus VSD centrinio aparato pareigūnai buvo nustatę, kad VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vadovai vykdo įvairią neteisėtą veiklą. Tuomet VSD sumanė patikrinti, kaip dirba jos Klaipėdos skyrius, ir pradėjo operatyvinę bylą sąlyginiu pavadinimu "Apaštalai". Buvo tiriami tuometinio VSD Klaipėdos apygardos viršininko pavaduotojo A.Izotovo ir pareigūno Balandine ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, operatyvinių lėšų iššvaistymas ne operatyviniais tikslais, operatyvinės informacijos perdavimas Klaipėdos bendrovių „Baltlanta" ir „Laivitė" vadovams, VSD agentūros panaudojimas nusikalstamiems tikslams. Vos prasidėjo tyrimas, VSD šefas M.Laurinkus asmeniškai įsikišo į šį tyrimą, sustabdydamas jį ir uždrausdamas kištis į VSD Klaipėdos apygardos veiklą. Teigiama, kad taip įvyko todėl, kad šis skyrius organizuodavo M.Laurinkaus pobūvius su AB "Klaipėdos Hidrotechnika" bosu Pranciškumi Jurgučiu jo "fazanyne", kurie baigdavosi orgijomis su prostitutėmis iš Kaliningrado srities arba su berniukais. Teigiama, kad vos prasidėjo VSD vidaus tyrimas, Klaipėdos saugumiečiai pagrasino M.Laurinkui paviešinti šių orgijų vaizdus, ir operacija "Apaštalai" iš karto baigėsi - M.Laurinkus lėkė į Klaipėdą, įsijungęs švyturėlius, kad atšaukti savo agentus. Kokia tokių M.Laurinkaus veiksmų priežastis? Gal VSD Klaipėdos apygardos skyrius gerai informuotas, o gal ir organizavo M.Laurinkaus pobūvius su AB "Klaipėdos Hidrotechnika" bosu Pranciškumi Jurgučiu jo "fazanyne", kurie baigdavosi orgijomis su prostitutėmis iš Kaliningrado srities arba su berniukais. Ar gali prieš pavaldinius susikompromitavęs vadovas bešališkai vadovauti institucijai? LL šaltiniai teigia, kad kuomet į Klaipėdą iš Vilniaus atvyko VSD karininkai tirti savo kolegų įtariamų nusikaltimų, jie buvo paprasčiausiai išmesti iš VSD Klaipėdos skyriaus kabinetų, iškart buvo skambinama M.Laurinkui. Pastarasis, viską metęs ir į Klaipėdą atlėkęs įsijungęs mėlyną žiburėlį, šluodamas kitus automobilius iš kelio. LL šaltinių teiginiu, susikompromitavę VSD Klaipėdos skyriaus vadovai M.Laurinkui pasakė, kad jeigu šis bandysiąs tirti jų nusikaltimus, bus paskleista ir paviešinta informacija (garso ir vaizdo) apie saugumiečių orgijas, kurios vyko minėtame "fazanyne" pas P.Jurgutį. Kalbama, kad ten įsisiautėjusiems saugumiečiams alkoholis liejosi iki kelių, buvo vežamos prostitutės. Ir ne tik moterys, bet ir jauni berniukai, nes tarpe saugumiečių neva buvo ir netradicinės seksualinės orientacijos vyrų. Kalbama, kad tose orgijose dalyvavo ir senas M.Laurinkaus draugas, Prezidento V.Adamkaus patarėjas ir dabartinis URM viceministras Albinas Januška. Vos sužinojęs, kokią "operatyvinę veiklą" prieš jį vykdė jo pavaldiniai, M.Laurinkus liepė nutraukti Klaipėdos VSD skyriaus vadovų nusikaltimų tyrimą ir grįžti savo karininkams į Vilnių. Taip ir baigėsi operacija "Apaštalai", o Klaipėdos skyriui iki šiol vadovauja įvairiais nusikaltimais įtariami VSD pareigūnai. M.Laurinkus skyrė dabartinį VSD vadovą Arvydą Pocių pavaduotoju neatsižvelgdamas į tai, kad jam buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys A.Pociaus sąsajas su KGB (buvo įtrauktas į KGB rezervą). A.Pocius pripažino, kad operacija "Apaštalai" vyko VSD šefas A.Pocius teisme prisipažino, kad VSD vykdė operaciją "Apaštalai". Kai Seimo narys liberaldemokratas Remigijus Ačas negavo VSD leidimo dirbti su slaptais dokumentais, jis kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas R.Ačo ieškinys prieš VSD, ir A.Pocius kaip vieną iš motyvų, kodėl neišdavė R.Ačui leidimo dirbti su slapta informacija, nurodė tai, kad:..."pareiškėjas, eidamas Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjo pareigas, gavo slaptos informacijos apie VSD atliekamą operatyvinį tyrimą kodiniu pavadinimu "Apaštalai". Pareiškėjas apie šį tyrimą siekė gauti ir daugiau medžiagos, tačiau ji nebuvo suteikta tyrimo interesais. Pareiškėjas Būtent URM m. Balandžio d. "Baltijos televizijos" kanalo laidoje "sąmokslo teorija" paviešino jam žinomą informaciją apie tokį tyrimą ir jo pavadinimą. Ir nors įslaptintos informacijos turinys nebuvo atskleistas (tokios, informacijos iš VSD pareiškėjas negavo), tačiau tarnybos meru gautos informacijos apie operatyvinį tyrimą panaudojimas ne tarnybos interesais rodo akivaizdų ją disponuojančio asmens nepatikimumą...". Beje, teisme, nagrinėjant R.Ačo skundą, buvo apklaustas ir pats A.Pocius. LL cituoja jo apklausos protokolą: "...A.Pocius patvirtino, kad 2003 m. Liepos mėnesį laikinai pavadavo VSD generalinį direktorių ir teko bendrauti su pareiškėju, tuo metu ėjusiu Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Pareiškėjas yra klausės A.Pociaus dėl VSD tyrimo pavadinimu "Apaštalai". Pareiškėjas prašė išsiaiškinti šio tyrimo nutraukimo aplinkybes ir klausė, ar tai buvo įforminta. Iš šio pokalbio A.Pocius suprato, kad pareiškėjas jau yra informuotas apie operaciją "Apaštalai". A.Pocius pareiškėjui pasakė, kad šis tyrimas nepriklausė jo kompetencijai ir jokios informacijos apie minėtą tyrimą jis pateikti negali". Tame. pačiame teisme liudytojas Antanas Terleckas pripažino, kad jis parašė laišką Seimo nariams, ir jame papasakojo apie operaciją "Apaštalai". Raštą su pavadinimu "pasakyk, kas tu - pasakysiu, kas tavo draugas jis pradėjo platinti nuo 2003 m. Pavasario, kuomet sužinojo apie padėtį VSD per radiją. Minėta raštą išplatino per Seimo narių dėžutes, taip pat tiesiogiai žmonėms".
A.Pocius dar 1989 m. kvotė sąjūdininkus
Kaip rasė "Lietuvos žinios", kai 1981 m. A.Pocius baigė universitetą, jo iškart nepašaukė į armiją. Tiesa, ir noro tarnauti nebuvo. Kiek padirbėjęs, jis paprašė pagalbos prokuratūros vadovų. Tuomet su Pociumi ir susitiko KGB darbuotojas, jis teiravosi, kodėl A.Pocius dar neįstojo į TSKP. Ši klaida buvo greitai ištaisyta. Matyt, KGB padėjo A.Pociui išvengti dvejų metų karinės tarnybos. Apie tai galima spręsti iš SSSR KGB operatyvinio darbuotojo majoro V.Riabcevo pažymos, kurioje buvo parašyta, kad A.Pocius sutiko su operatyvinio darbuotojo pasiūlymu pereiti į KGB rezervą. Su šia struktūra kontaktai buvo atnaujinti jam dirbant Šakiuose, kur prokuroras turėjo susitvarkyti mobilizacinio sušaukimo reikalus. Karinis komisariatas jį nukreipė į KGB. Taip A.Pocius tapo rezervistu. 1989 m. rugpjūčio 8 d. KGB Šakių rajono skyriaus viršininko V.Naujoko pažymoje parašyta, kad A.Pocius kreipėsi į rajono KGB, kad būtų priimtas į saugumo atsargos karininkų įskaitą. 1989 m. lapkričio 13 d. SSSR KGB ypatingojo skyriaus išvada skambėjo taip: "Specialiai patikrinus jį ir jo artimuosius, kompromituojančių duomenų, kliudančių įtraukti A.Pocių į valstybės saugumo organų rezervą, negauta. Jis sutiko būti pervestas į KGB rezervą".
1989 m. Šakiai
Derėtų prisiminti vieną Seimo posėdžio epizodą, kai buvo svarstomas VSD vadovo skyrimo klausimas. Seimo narys Henrikas Žukauskas tada teiravosi: "Ar jūs bendradarbiavote su KGB? Bet kokiame lygmenyje? Ar tai agentas, ar "doverennoje lico"? Taip ar ne?". Kandidatas į VSD vadovus A.Pocius atsakė: "Tikrai šitokių dalykų nebuvo. Ir aš nesu susijęs su ta minėta struktūra, kaip jūs čia ją įvardijote. Ir įvardijote šituos lygmenis. Tikrai ne". Dabar grįžkime į Šakius, toliau rašo "Lietuvos žinios". "Šių dienų įvykiai vėl atgaivino praeitį. Tai, kas šiandien vyksta VSD, tėra tąsa tų įvykių, kurie dėjosi 1988 m. Šakiuose. Mes taip pat kūrėme Sąjūdį, pradėjome leisti laikraštį "Žiburiai". Parašiau straipsnį "Lietuviais esame mes gimę". Ten rašiau, kad amžininkai prabilę daug pasakytų. Pavyzdžiui, apie išrengtus lietuvių lavonus Griškabūdžio šventoriaus patvoryje, iš kurių tyčiojosi "liaudies gynėjai". Tuomet sulaukiau prokuroro A.Pociaus dėmesio. Manęs A.Pocius .klausė, kodėl tokį straipsnį parašiau, grasino, kad galiu būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Paskui man pasiūlė teikti informacija apie Sąjūdį. Kitaip tariant - šnipinėti. Informavau mūsų tarybą ir kategoriškai nutarėme - jokios informacijos neteikti", - dalinosi prisiminimais Šakių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės aktyvistas Arvydas Vaičiūnas. Jam šiandien aiškesnė A.Pociaus pozicija. "Argi prokuroro kompetencija prašyti šnipinėti Sąjūdį? Tai juk saugumiečio priedermė", - tikino A.Vaičiūnas, savo archyvuose išsaugojęs ir tuomet rašytą dienoraštį. Dar vienas faktas, įrodantis, kad A.Pocius uoliai vykdė operatyvinius nurodymus - jo kišimasis į Šakių sąjūdžio veiklą. Vykstant rinkimams į TSRS liaudies deputatus, partijos komitetas nurodė neįsileisti sąjūdininkų stebėtojais. Sąjūdžio aktyvistas Gintas Bendoraitis badavo prieš partijos komitetą pievelėje. Prokuroras Pocius pareikalavo bado akciją nutraukti, komentuodamas: "manau, kad tokia forma nepriimtina jokių klausimų sprendimui... bus teisūs želdinių priežiūros darbuotojai, reikalaudami kaltus asmenis nubausti". Mat buvo išmindyta pievelė.
Kas tas Pranciškus Jurgutis?
Kaip žinia, būtent URM sekretoriaus A.Januškos pastangomis P.Jurgutis buvo paskirtas Latvijos garbės konsulu Klaipėdoje. Kitas su Rusijos oligarchais susijęs verslo gigantas - Rimantas Stonys - buvo paskirtas Ukrainos garbės konsulu Lietuvoje - taip pat daugiausia AJanuškos pastangomis. Kai rašė spauda, Rusijos iniciatyva įkurto tarptautinio paramos fondo "Euroregionas Livonija-Baltija" steigėjas Lietuvoje yra tas pats P.Jurgutis, kuris yra bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" valdybos pirmininkas ir savininkas. Kai kurių šaltinių žiniomis, pirmiausia Pskove įsteigtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos globojamas tarptautinis fondas "Euroregionas Livonija-Baltija" jau turi atstovybes Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje. Pats P.Jurgutis aiškino nieko nežinąs apie šio fondo veiklą kitose šalyse, ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Tai įtakingas verslininkas, AB "Klaipėdos hidrotechnika" savininkas. Šalia Klaipėdos jis turi ištaigingą vilą, kurioje augina fazanus, dėl to ji ir praminta "fazanynu". Man taip pat yra tekę lankytis šiame garsiajame "fazanyne" dar 1998 m. Tuomet aš dirbau dienraštyje "Respublika" ir vienas iš mano vertingiausių šaltinių buvo tuometinis "Klaipėdos hidrotechnikos" direktorius, Klaipėdos socialdemokratų vadovas ir Klaipėdos rajono tarybos narys Juozapas Paliakas. Būtent J.Paliakas buvo ne kartą pasikvietęs mane į Klaipėdą ir suteikė daug vertingos medžiagos apie milžinišką pinigų plovimą Klaipėdos uoste. Kiek supratau, tą informaciją J.Paliakas buvo gavęs iš vietos VSD darbuotojų. Remdamasis surinkta medžiaga, aš parengiau ir išspausdinau didelį straipsnį "Respublikoje" apie taip, kaip plaunami pinigai, gilinant Klaipėdos uostą. Kartu J.Paliakas perdavė man ir savo rašytą straipsnį apie UAB "Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos" (toliau - korporacija) vadovų neteisėtą veiklą. Mat J.Paliakas dvejus metus buvo šios korporacijos generalinis direktorius ir gana neblogai pažinojo tuomečių korporacijos savininkų Antano Boso ir Rimanto Stonio veiklą. Tačiau pačio J.Paliako likimas baigėsi tragiškai. Jis buvo susprogdintas Klaipėdoje 2001 m. gruodžio mėnesį. Tuomet buvo plačiai diskutuojama versija, kad su J.Paliaku galėjo susidoroti minėtos korporacijos vadovai, nepatenkinti tuo, kad J.Paliakas viešino informaciją apie jų nešvarius darbelius. Tačiau J.Paliako žūties tyrimas baigėsi niekuo - prokurorai neva nustatė, kad J.Paliakas pats įsigijo bombą ir netyčia susisprogdino. Tačiau kaip rašė žurnalas "Ekstra", Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Sigitas Jasevičius tyrė nebe pirmą su A.Boso vardu susijusią bylą ir kaskart nerasdavo jokių jo kaltės įrodymų. Įdomu, kad S.Jasevičiaus žmona Rasa, kai A.Bosas išėjo dirbti į Seimą, tapo milijonieriaus veiklos perėmėja - pradėjo vadovauti Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai. Tyrimų, susijusių su A.Bosu, prokuratūroje būta keletas. Vienas garsiausių - dėl gerai korporacijos reikalus žinojusio ir spaudai kompromituojančios informacijos apie A.Boso veiklą pateikusio Juozapo Paliako žūties. Politikas ir verslininkas vidury dienos susprogo Klaipėdos centre. Po tyrimo prokuratūra nustatė, kad jis susisprogdino pats. Tokia išvada padaryta gavus kažkokius raštiškus parodymus iš kažkokio Vladivostoke gyvenančio žmogaus, kurio net tapatybė nebuvo tiksliai nustatyta. Kitas tyrimas - dėl A.Boso elnyną Seimo kontrolieriams apskundusiu ir pasiekusio, kad milijonierius išsinešdintų iš savininkams grąžintos žemės, Helmuto Horsto Tydiko mirties. 76 metų pajūrio senbuvis, kurio pavardė tokia pat kaip netoliese tekančios upės pavadinimas, ne Vienerius metus siekė atgauti jam priklausančią ir sugrąžintą, tačiau A.Boso užgrobtą žemę. Senukas rastas negyvas savo name 2004 metų rugsėjo 14-ąją, praėjus dviem savaitėms po pergalės prieš A.Bosą, kuris buvo priverstas nukelti elnyno tvorą. Pareigūnai nustatė, kad žmogus mirė neva dėl savo kaltės - rūkydamas lovoje sukėlė gaisrą. Beje, klaipėdiečių ekspertų išvados nekelia pasitikėjimo -juk jie nepastebėjo net kelių smurtinių mirčių, kurios išaiškėjo tik po žudiko suėmimo ir po jo prisipažinimo nužudžius žmones. Tuo tarpu ekspertai smurtinės mirties pėdsakų buvo nenustatę.
M.Laurinkus mėgdavo plaukioti A.Boso jachta
Dar 2002 m. Tuometinis VSD šefas M.Laurinkus kartu su trimis pavaldiniais burine jachta "Vakarė" sėkmingai įveikė Baltijos jūrą. Saugumiečiai plaukė jachta, kuri priklausė vienai iš Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos įmonių - UAB "Itera Lietuva". Dujas tiekiančios "Itera Lietuva" vadovas Antanas Bosas tuo metu buvo korporacijos valdybos pirmininkas, Klaipėdos miesto tarybos narys. Jis patenka į turtingiausių šalies verslininkų dešimtuką. - Vėliau M.Laurinkus teisinosi, kad jie net nežinojo, kam priklauso jachta. Beje, buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje K.Smithas prieš porą metų savo apžvalgoje apie Rusijos dujų bendrovių veikimą, sąsajas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bei galimas įtakas, buvo detaliai aiškinama, kaip Rusija daro įtaką kaimyninėms valstybėms. K.Smith nuomone, Rusijos bendrovė "Gazprom" sukūrė neva nepriklausomas dujų tiekėjų bendroves, per kurias atsilygina vietos politikams, o pačios įmonės veikia kaip Maskvos žvalgybos agentūrų priedanga. Abejotinomis "Gazprom" įkurtomis bendrovėmis amerikiečiai įvardija ir lietuviškas "Eural trans gas" bei "Dujotekaną". Kartu su apžvalgoje minimomis bendrovėmis turi ryšių ir Darbo partijos vadovai - Klaipėdos milijonierius Antanas Bosas yra bendrovės "Itera Lietuva" akcininkas. Tuomet LNK žinios pranešė, kad K.Smith pažymoje rašoma, kad dalis dujų įmonių tėra slaptos žvalgybos agentūrų priedanga. Todėl neįtikėtina, kad Lietuvos saugumo šefas nežinojo, kad plaukioja jachta, kuri priklauso firmai, veikiančiai kaip Lietuvai priešiškos valstybės žvalgybos agentūrų priedanga.
Ar VSD vadovai liepė nužudyti A.Pociūną?
LL šaltiniai teigia, kad VSD vadovai ir šiai struktūrai vadovaujantys politikai buvo labiausiai suinteresuoti, kad vienas iš VSD vadovų Vytautas Pociūnas niekada nepapasakotų to, ką žino apie šią struktūrą ir jos nešvarius darbelius. Mat išgrūstas dirbti į Baltarusiją neva saugoti Lietuvos konsulato Gardine informacinės sistemos, V.Pociūnas jam artimam konservatorių lyderiui A.Kubiliui prisipažino, kad nenorėjo ten važiuoti. Kai VSD šefas aiškino, kokios buvo atsakingos šios pareigos Gardine, į kurias buvo paskirtas V.Pociūnas, iš karto kyla klausimas, kodėl gi VSD šefas taip akivaizdžiai meluoja. Pirma sakes, kad V.Pociūnas pats ten norėjo važiuoti, vėliau A.Pocius sako, kad VSD yra karinė struktūra, dar vėliau - kad V.Pociūnas buvo blogas vadovas ir taip toliau. Beje, kad V.Pociūnas yra prisiekęs melagis, žino visa Lietuva. Mat dar tuomet, kad A.Paulausko buvo siūlomas į VSD šefus, A.Pocius Seime atsakinėjo į Seimo narių klausimus ir paklaustas, ar kada nors turėjo ryšių su KGB, dievagojosi tokių neturėjęs. "Jokių ryšių su KGB neturėjau", - dievagojosi vyriausiasis Lietuvos saugumietis, o vėliau, pagautas meluojant, sakė, prisipažino, kad apie priklausymą KGB rezervui jis informavęs tik tuos, kam priklauso, t.y. V.Adamkų ir A.Paulauską. Visiems kitiems Lietuvos piliečiams nereikėjo žinoti, kad sąmokslo prieš Prezidentą Rolandą Paksą organizatoriai yra buvę KGB savanoriai, kaip Artūras Paulauskas, KGB rezervistai, kaip A.Pocius, arba CK atsakingi už "darbą su antitarybiškai nusiteikusiais paaugliais, kuriuos į profilaktuojamųjų sąrašą įtraukė KGB", tokius, kaip Alvydas Sadeckas.
A.Sadeckas negali dalyvauti VSD veiklos tyrime
Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" (liberalai demokratai) seniūnas Valentinas Mazuronis sakė esąs maloniai nustebintas parlamentaro J.Razmos iniciatyva prisidėti prie frakcijos vertinimų, kad ne visi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai gali dalyvauti, tiriant padėtį Valstybės saugumo departamente. "Be J.Razmos įvardintųjų asmenų, nusišalinti turėtų ir A.Sadeckas, nes, šeštus metus užimdamas NSGK, atsakingo už jėgos struktūrų, tarp jų ir VSD, parlamentinę kontrolę, pirmininko pareigas, jis negali objektyviai vadovauti tyrimui, - sakė V.Mazuronis, - NSGK sprendimas pačiam atlikti tyrimą dėl padėties VSD, nesiūlant sudaryti Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kelia pagrįstų įtarimų, kad, prisidengiant bylos politizavimo baime, norima nuslėpti nuo visuomenės tikrąsias krizės VSD priežastis". Frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis teigė: "Mūsų reikalavimas sukurti Seimo laikinąją tyrimo komisiją bei nušalinti nuo vadovavimo tyrimui A.Sadecką nėra susijęs su jokiais kerštavimais ar kitokiomis negatyviomis emocijomis. Tiesiog, dėl susidariusios situacijos VSD iš dalies kaltos ir Seimo struktūros, nesugebėjusios tinkamai jo kontroliuoti, todėl tyrimą turėtų atlikti ne NSGK, o Seimo laikinoji tyrimo komisija, kuriai vadovautų asmuo, nesusijęs jokiais ryšiais nei su VSD, nei vadovavęs NSGK," Frakcijos nuomone, A. Sadecko kandidatūra vadovauti tyrimui kelia rimtų abejonių ir dėl jam priklausančio "Ekskomisarų biuro" veiklos. Remiantis žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, negalima atmesti prielaidos, kad" Ekskomisarų biuras" po kiekvieno Lietuvoje įvykusio skandalingo ir valstybei nenaudingo privatizavimo ("Mažeikių naftos", "Alkos") gaudavo apčiuopiamos naudos. Tačiau grįžkime prie V.Pociūno. Juk iki paskyrimo dirbti Baltarusijoje V.Pociūnas ėjo VSD trečiosios valdybos viršininko pareigas. Ši vaidyba buvo atsakinga už strategines energetikos ir transporto sritis. Teigiama, kad šiose srityse V.Pociūnas visomis išgalėmis gynė Lietuvos interesus, parengė ne vieną pažymą. Kaip rašė žurnalas "Ekstra", tik turintis fiziko išsilavinimą V.Pociūnas ir jo vadovaujamas skyrius galėjo įsigilinti į šias sritis - dabar, VSD dominuojant policininkams, tokių kvalifikuotų pažymų nebūtų kam rengti. Todėl VSD šefo A.Pociaus aiškinimai, kad V.Pociūno paskyrimas dirbti į Baltarusiją nebuvo jo pažeminimas pareigose, atrodo kaip bandymas nuslėpti tiesą. Jeigu būtų sudaryta Seimo komisija, kuri išnagrinėtų V.Pociūno parengtų pažymų turinį ir chronologiją, taip pat, ar tos pažymos pateko ten, kur reikia, būtų galima išsiaiškinti, ar V.Pociūnas kam nors trukdė pačioje VSD. Beje, laidojant V.Pociūną, daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlė A.Pociaus apgailestavimas Lietuvai netekus vieno labiausiai patyrusių bei geriausių specialistų. Mat jau tada buvo aišku, kad būtent A.Pocius pasiuntė V.Pociūną į Gardiną, ir taip atsikratė to žmogaus, kuris tapo nereikalingu ir pavojingu pačiai VSD. LL neseniai gavo ir nuteisto kalėti iki gyvos galvos už kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo organizavimą, Vlado Belecko laišką. Kaip žinia, būtent VSD išaiškino šį nusikaltimą, tačiau vėliau Kauno VSD vadovas Olegas Travkinas paleido V.Belecką už tai, kad, kaip sakė V.Beleckas, gavo nemažai iš R.Mikutavičiaus pagrobtų brangenybių. "Išgirdus apie VSD darbuotojo V.Pociūno žūtį, iš karto prisiminiau kito aukšto VSD karininko, V.Kvaraciejaus, staigią mirtį, nors, aišku, ši mirtis nesukėlė tokio rezonanso, kaip V.Pociūno mirtis, nes įvyko Lietuvoje, Druskininkuose, - rašo V.Beleckas, - šias abi mirties sieja tokios pat aplinkybės. V.Pociūnas iškrito pro langą, V.Kvaraciejus - pro balkoną (pagal oficialią versiją, VSD Vilniaus skyriaus vadovas V.Kvaraciejus naktį kaimo turizmo sodyboje pasijuto blogai ir išėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru. Vyriškį lauke ištiko priepuolis, ir jis mirė dėl sustojusios širdies. Kūnas gulėjo tiesiai po antrame aukšte esančio kambario balkonu, tad neatmetama versija, kad pareigūnas galėjo iškristi. Pirminiais duomenimis, V.Kvaraciejus mirė nuo ūmaus epilepsijos priepuolio, kurį sukėlė smegenų auglys.. Teigiama, kad jis buvo labai mažas ir anksčiau nebuvo pastebėtas. V.Kvaraciejaus kolegos teigė negirdėję, jog jis skųstųsi sveikata. Įvykį tiriantys Varėnos rajono apylinkės prokuratūros darbuotojai aukšto saugumo pareigūno mirtį vadina nelaimingu atsitikimu - aut. pastaba). Darant skrodimą, abiejuose kūnuose buvo rasti peilio dūriai. Dėl ant V.Kvaraciejaus kūne rasto dūrio didelę paniką kėlė jo motina, reikalavo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau greitu laiku taip pat iškeliavo Anapilin. Ir tada VSD visaip bandė nuslopinti šį skandalą. Abu žuvusieji buvo paskelbė, kad nori paviešinti ar atskleisti kažkokias žinias apie VSD veiklą bylose, tačiau, deja, to padaryti taip ir nesuspėjo. Jau tada, po V.Kvaraciejaus mirties, sklido kalbos, kad jo staigi mirtis yra VSD darbas, ir kad jis mirė ne savo mirtimi, šnekėjo, kad tai galėjo būti susiję su kunigo R.Mikutavičiaus byla ir jos užkulisiais. V.Kvaraciejus dalyvavo tiriant kunigo Ričardo Mikutavičiaus byla, kol mus laikė Kaune VSD patalpose, ir asmeniškai ilgai bendraudavo su manimi. Vos jam išėjus, visada ateidavo kitas VSD pareigūnas (pavardės neprisimenu, tačiau jo išskirtinis bruožas tuo metu buvo tamsių plaukų fone nemažas kuokštas žilų plaukų). Jis klausinėjo manęs ne apie bylą, bet ką mes su Kvaraciejumi kalbėjome, ko anas prašė, ką man žadėjo ir t.t. Apie tai pasakiau V.Kvaraciejui, kad juo domisi. Tada jis prasitarė, kad daugelis nori jo posto, kad VSD dirba nemažai buvusių KGB agentų ir darbuotojų, kurie vis dar tvarkosi senais metodais ir daro, ką nori. Jis man net atnešė bylą, kurioje buvo padarytos kopijos bylos, pagal kurią aš buvau nuteistas dar 1983 m. Labiausiai jį stebino, kad VSD taip sujudo ir taip uoliai ėmėsi tirti kunigo R.Mikutavičiaus bylą, ir būtent aktyviausi buvo KGB buvę pareigūnai. Kai vėliau byloje buvo gauta duomenų, kad ir pats R.Mikutavičius buvo KGB agentas, o V.Kvaraciejus vis manė, kad dėl manęs taip stengiasi VSD pareigūnai, nori man padėti. Jis manė, kad ir aš buvau koks nors KGB darbuotojas ar agentas, tačiau duomenų taip ir nesurado. V.Kvaraciejus teiravosi, ar aš nepažįstu kokių KGB darbuotojų ar agentų. Domėjosi, ar nemačiau ko pažįstamo vaikščiojant VSD koridoriais Kaune ir Vilniuje. Supratau, kad V.Kvaraciejus rinko medžiagą apie KGB darbuotojus ir jų veiklą. Jam nekėlė abejonių mano sena pažintis su tuometiniu Kauno VSD vadu O.Travkinu, jis man paminėjo, kad žino apie tai, o vėliau, po mano tariamo pabėgimo šią pažintį ėmė neigti pats O.Travkinas. Nors ir pats M.Laurinkus sakė, kad mūsų su O.Travkinu tokia sena pažintis (net nuo 1983 m.), jis ragino mane padėti šioje byloje, ir sakė, kad tuomet padės man. Vienas VSD darbuotojas man rodė žalios spalvos ampules, ir sakė, kad jos prakalbina bet kokį žmogų. VSD gyrėsi, kad turi visokių preparatų prakalbinti, o jeigu reikės, tai ir amžiams nutildyti žmogų. Jiems neva suteikta tokia beribė teisė ir jie neva gali elgtis kaip nori, nes aukštesnės instancijos už VSD šioje šalyje nėra, ir net įstatymai jiems negalioja. O kas jaudinsis dėl vieno asmens mirties? VSD darbuotojai minėjo tuo metu neatsikleistas bylas, ir sakė, kad VSD ribų nėra, ir kad nė vienas VSD darbuotojas nebuvo teisiamas, to nebus niekada, nes to jie nedaleis. Čia neįmanoma išdėstyti to, ką aš girdėjau tarp VSD sienų. Man nekelia jokių abejonių, kad tokiu būdu, kaip neva sava mirtimi mirę šie pareigūnai, taip susidoroja pats VSD su savo kolegomis, kurie jiems neįtiko, o gal per arti prie ko nors prisikasė ar daug žinojo. Baimė, kad paviešins juodus VSD darbus verčia daryti nusikaltimus, kad išsaugoti savo postus, o gal ne tik savo, bet ir kai kurių politikų. Nors ir esu nuteistasis, pasmerktas daugelio, pats blogiausias žmogus, bet man gaila mūšų tautos, kuri nemato akivaizdžių dalykų. Negi niekas nemato, kas darosi jų akyse? Negi taip atbuko liaudis, kad pritaria bet kokiai savivalei? Keisčiausia, kad visi tyli, kai V.Pociūno žūtį paliko tirti pačiam A.Sadeckui?.. tarybiniais laikais A.Sadeckas užėmė aukštą postą VRM, ir todėl aš neturiu jokios abejonės, kad bendradarbiavo su KGB, kitaip būti negalėjo. Aukštų postų be KGB palaiminimo niekas negaudavo. A.Sadecką pažinojau nuo senų laikų, kai jis kuravo stambesnes bylas, ir nelabai kreipė dėmesį į tiesą, o tik stengėsi jų sėkminga baigtimi...".
Kodėl iš VSD pasitraukė L.Petronis?
Nors "Lietuvos rytas" teigia, kad būtent V.Pociūno dėka buvo paviešintos VSD pažymos apie R.Pakso ryšius su Jurijumi Borisovu, tačiau iš tikrųjų buvo kiek kitaip. Mat Seimo komisijoje kartu su M.Laurinkumi vaikščiojo jo pavaduotojas Linas Petronis, kuris kuravo VSD veiklos ekonomines sritis. Todėl buvo labai keista, kad vos pasibaigus R.Pakso apkaltai L.Petronis baigė savo karjerą VSD. LL šaltiniai sako, kad jau tada L.Petronis suprato, kad visa ši VSD užvirta košė dėl R.Pakso nušalinimo galiausiai atsisuks prieš ją pačią, ir todėl laiku spėjo išlipti iš skęstančio laivo. Vietoj L.Petronio į šias pareigas buvo paskirtas V.Pociūnas, kuris ir pats greitai buvo iškomandiruotas į Baltarusiją. VSD vadovų sąžinę turėtų slėgti dar vienas dalykas. Mat R.Pakso nušalinimas prasidėjo nuo to, kai jis į VSD šefo pareigas pasiūlė tuometinį KAM Kontržvalgybos departamento vadovą Gintarą Bagdoną, o ne M.Laurinkaus siūlomą A.Pocių. Tuomet spaudoje buvo sukeltas triukšmelis, kad šis žmogus esą netinkamas VSD šefo pareigoms arba net yra susijęs su rusais. Tačiau kai Gintaras Bagdonas šiais metais buvo paskirtas Europos Sąjungos karinės žvalgybos viršininko pavaduotoju, tapo aišku, kad R.Pakso pasirinkimas buvo teisingas. Mat G. Bagdonas užėmė aukščiausias kada nors lietuvio užimtas pareigas karinėse ES struktūrose. Po šio pakyrimo tapo aišku, kad R.Pakso pasirinkimas buvo teisingas, o VSD šefai M.Laurinkus ir A.Pocius suprato, kad atėjus G.Bagdonui, paaiškės nešvarūs VSD darbeliai - įvairūs ryšiai su "Itera", pažymų apie nepatikimus investuotojus rašymas už kyšius, pinigų prievartavimas iš susikompromitavusių valdininkų, neteisėtas pokalbių pasiklausymas ir turto prievartavimas, ir t.t. Matyt, būtent todėl M.Laurinkus, šiaip bailus žmogelis, ilgai dvejojęs, ar prisidėti prie sąmokslo, galiausiai ir paskelbė savo garsiąją pažymą "Dėl grėsmių nacionaliniam saugumui". Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl kai kurių Seimo narių dalyvavimo tiriant VSD problemas. Seimo narys prašo įvertinti, ar nuo dalyvavimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime dėl padėties Valstybės saugumo departamente neturėtų nusišalinti šio komiteto nariai Skirmantas Pabedinskas ir Milda Petrauskienė. J. Razma taipogi pažymi, kad šiandien įvykusiame NSGK balsuojant už jo pateiktą pataisą, siūlančią dar vieną tyrimo kryptį, t.y. galimą verslo ir kitų interesų grupių įtaką VSD pareigūnų sprendimams - minėti Seimo nariai balsavo "prieš". "Kritiškai vertinu ir tą faktą, kad balsuojant dėl mano pataisos komiteto posėdyje dalyvavo ir prieš pataisos priėmimą pasisakė VSD vadovai. Manau, nenormalu, kai tiriamieji aiškina tyrėjams, kaip turi būti atliekamas tyrimas, - kreipimesi teigia J. R Beje, partija "Tvarka ir Teisingumas" atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaidoje pasirodančiuose pasisakymuose, susijusiuose su VSD karininko Vytauto Pociūno žūtimi, neretai eskaluojamas partijos pirmininko R.Pakso vardas. "Neatmestina prielaida, kad šitokiu būdu sąmoningai bandoma suformuoti visuomenės nuomonę, kad V.Pociūnas neva tapo keršto už pagalbą perversmo prieš Prezidentą Rolandą Paksą auka", - sakė V.Mazuronis. Jis mano, kad viena iš šmeižikiškos kompanijos prieš V.Pociūną priežasčių yra ta, kad V.Pociūnas, įgyvendindamas perversmo prieš prezidentą dalyvių užduotis, turėjo informacijos, galinčios juos demaskuoti.
V.Pociūnas buvo nužudytas
"Esu tikras, kad V.Pociūnas buvo nužudytas ir išmestas pro langą, ir tai padarė VSD arba savo darbuotojų, arba baltarusių rankomis", - LL sakė buvęs Prezidento R.Pakso patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas. Jis pabrėžė ne kartą gavęs informacijos iš NATO, kad ši struktūra itin nepasitiki Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku A.Sadecku, ir būtent dėl šios priežasties minėtam komitetui teikiama itin nedaug NATO paslaptį sudarančios informacijos. Neseniai paaiškėjo, kad buvęs Prezidento V.Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir dabartinis URM sekretorius Albinas Januška, vadinamas sąmokslo prieš R.Paksą "smegenimis", yra Rusijos žvalgybos rezidentas. Tai neseniai paskelbė žurnalas "Esktra". "Jeigu iš tikrųjų A.Januška yra Rusijos žvalgybos rezidentas, tai mane apima siaubas, suprantant, kad Lietuva iš tikrųjų neturi jokio nacionalinio saugumo", - sakė R. Ačas. Pasak LL šaltinių, VSD yra nevienalytė - ji buvo pradėta kurti iš V.Landsbergiui ištikimų žmonių, daugiausiai iš patriotiškai nusiteikusių mokslininkų. Tačiau nuo 2000 m., kai Seimo pirmininku tapo A.Paulauskas, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku - buvęs milicininkas, kuravęs KGB prižiūrimų antitarybiškai nusiteikusių paauglių sferą Alvydas Sadeckas, VSD radikaliai pasikeitė. Ji tapo savotiška pelno siekiančia UAB, kuri rašydavo nepalankias pažymas apie saugumiečiams neįtikusias ir laiku kyšių VSD nesumokančius privatizavimo konkurso dalyvius.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas