Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Politinės reklamos ir konkurencijos priemonės


Valdžios institucijų išlaidos reklamai siekia milijonus  
Eglė Digrytė, Portalas "Delfi", 2006 08 15 
Valstybės institucijos pernai ir pirmą šių metų pusmetį televizijoje, spaudoje, lauko reklamos stenduose ir ekranuose, internete bei kine užsisakė reklamos, kurios vertė galėjo perkopti 14 mln. litų. Jų išlaidos reklamai šiemet gerokai viršys pernykštes – vien per šešis šių metų mėnesius reklamai išleista suma sudaro tris ketvirtadalius visų 2005 metų išlaidų.
Tokius duomenis apie galimas valstybės institucijų išlaidas reklamai ir įvariems skelbimams pateikė žiniasklaidos tyrimų bendrovė „TNS Gallup”. Minėta suma paskaičiuota pagal vadinamąją gross kainą – reklamos įkainius, kurie priklauso nuo žiniasklaidos priemonės tipo, reklamos ploto ar trukmės, konkrečios vietos, kurioje pasirodo reklama, ar laiko, kuomet ji transliuojama, bei kitų veiksnių. Realios išlaidos gali būti gerokai mažesnės – dėl didelio reklamos kiekio, nuolatinių užsakymų ar sudarytos leidybinės sutarties taikomos nuolaidos. Tačiau šie duomenys yra konfidenciali informacija.
Analitikų pastebėjimu, Vyriausybė, Seimas, ministerijos ir kitos valdžios institucijos žiniasklaidoje dažniausiai informuoja apie aktualijas – rengiamus ir svarstomus teisės aktų projektus, priimtus įstatymus, įsigaliojusias naujoves. Tai joms privaloma daryti pagal įstatymus.
Reklamos užsakymų lyderė – Nacionalinė mokėjimo agentūra
Skaičiuojant valdžios institucijų išlaidas reklamai gross kainomis, per praėjusius metus ir pirmą šių metų pusmetį jos galėjo siekti 14 mln. 451 tūkst. litų. Pernai šių institucijų užsakytos reklamos vertė perkopė 8,3 mln. litų. 2006-aisiais ši suma greičiausiai bus gerokai didesnė, nes vien per pirmuosius šešis mėnesius buvo užsakyta reklamos, kurios vertė gross kainomis – daugiau nei 6,15 mln. litų.
Remiantis „TNS Gallup“ paskaičiavimais, reklamą perkančių valstybės institucijų lyderė – Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), kuriai pavesta administruoti Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos teikiamą paramą žemės ūkiui bei kaimo plėtrai. Per pusantrų metų ji užsisakė reklamos, kurios vertė – daugiau nei 1,6 mln. litų. Vien per pirmus šešis 2006 metų mėnesius buvo išleista beveik pusė šios sumos. Pasitaikė mėnesių, kai reklama NMA galėjo atsieiti vos kelias dešimtis litų, tačiau būta ir tokių, kai reklamos vertė galėjo siekti beveik pusę milijono. Didelė dalis šių išlaidų buvo skirta reklamuoti Kaimo plėtros programai.
Toliau tarp didžiausių reklamos užsakovų rikiuojasi kelios savivaldybės. Pirmoji iš jų – Vilniaus miesto savivaldybė, reklamai per pusantrų metų galėjusi išleisti iki 1,36 mln. litų. Didžioji dalis šios sumos – daugiau nei keturi penktadaliai – reklamos platintojams atiteko pernai. Sostinės valdžia reklamai kas mėnesį išleidžia po kelias dešimtis tūkstančių litų.
Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos miestų savivaldybės per 18 mėnesių užsakė reklamos, kurios vertė atitinkamai – 1 mln., 807 tūkst. ir 713 tūkst. litų. Beje, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės dar 38 tūkst. litų vertės reklamos užsakė kartu.
Toliau sąraše – Finansų ministerija, galėjusi išleisti per 705 tūkst. litų, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, užsakiusi reklamos už 693 tūkst. litų. Į pastarąją sumą neįtrauktos atskirų apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų išlaidos, kurios kartais galėjo siekti kelias dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų.
Ministerija ir inspekcija nedaug aplenkė Vyriausybę bei Seimą (atitinkamai 691 tūkst. ir 640 tūkst. litų). Tuo tarpu Prezidentūros užsakytos reklamos vertė neviršija net 4 tūkst. litų. Tarp vienų svarbiausių šalies valdžios institucijų ir didžiausių savivaldybių įsiterpė Neringos miesto savivaldybė, kurios užsakytos reklamos vertė – 630 tūkst. litų.
Valstybinė darbo inspekcijos išlaidos reklamai per pusantrų metų galėjo siekti 200 tūkst. litų, „Sodros“ – 165 tūkst. litų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos – 153 tūkst. litų. Daugumos iš maždaug 300 institucijų, kurių reklamą analizavo „TNS Gallup“, užsakytos reklamos vertė buvo mažesnė nei pusantro šimto tūkstančių litų.
Teisėsaugos ir teisėtvarkos insticijos reklamos užsakinėjo gerokai mažiau – už maždaug 340 tūkst. litų (pagal gross kainas). Tarp policijos komisariatų ir teismų pagal užsakytą reklamą pirmauja šiauliečiai. Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato reklama ir skelbimai galėjo kainuoti (39 tūkst. litų, Šiaulių miesto apylinkės teismo – 29 tūkst. litų. Kukliausiai ne tik tarp šių, bet ir tarp visų valstybės institucijų atrodo Panevėžio miesto, Visagino miesto ir Širvintų rajono apylinkės teismai, išleidę po 49 litus.
Apie 17 tūkst. litų reklamai galėjo išleisti kelios diplomatinės atstovybės. Daugiausiai lėšų tam turėjo skirti Rusijos ambasada (8,8 tūkst. litų) ir Baltarusijos ambasada (4,7 tūkst. litų).
Ministerijų išlaidos – nuo kelių iki šimtų tūkstančių litų
Ministerijoms reklaminiai pranešimai pernai ir šių metų pirmą pusmetį galėjo atsieiti iki 8,2 mln. litų. Lyderės šioje srityje – Žemės ūkio ir Finansų ministerijos (atitinkamai 2 mln. ir 1,47 mln. litų). Būta mėnesių, kai pastaroji tokių išlaidų visiškai neturėjo, tačiau kartais jos siekė šimtus tūkstančių litų. Užsakymų bumas pastebimas pirmaisiais metų mėnesiais, kai gyventojams buvo primenama deklaruoti pajamas.
Be to, išlaidos reklamai gerokai išaugo šių metų birželį, kai Finansų ministerija pradėjo reklamos kampaniją, susijusią su gyventojų pajamų mokesčio mažėjimu.
Toliau pagal galimas išlaidas reklamai rikiuojasi Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kiekviena užsakiusi reklamos, kurios vertė viršija 1 mln. litų.
Aplinkos ministerijos užsakytos reklamos vertė galėjo siekti 700 tūkst. litų, Užsienio reikalų ministerijos – 600 tūkst. litų, Susisiekimo ministerijos litų – 570 tūkst. litų, Sveikatos apsaugos ministerijos – 300 tūkst. litų, Vidaus reikalų ministerijos – 240 tūkst. litų.
Kukliausiai šiame sąraše atrodo Kultūros, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijos. Joms reklama galėjo kainuoti atitinkamai 19 tūkst. litų, 7,9 tūkst. litų ir 6,1 tūkst. litų.
Neseniai paaiškėjo, kad buvęs ūkio ministras „darbietis“ Kęstutis Daukšys tuoj po to, kai paliko postą, regionuose išvystė plačią savireklamos kampaniją už valstybės lėšas. Vos pradėjus dirbti naujam ministrui Vytui Navickui, daugiau kaip dvejose dešimtyse regioninės spaudos leidinių pasirodė interviu su šio pirmtaku. Visi interviu buvo visiškai vienodi, juose buvo aptariamas K. Daukšio darbas ūkio ministro poste, ateities planai, šalies ekonomikos aktualijos ir problemos.
Manoma, kad tai gali būti susiję su rugpjūčio 26 dieną vyksiančiu Darbo partijos suvažiavimu, kuriame turėtų būti renkamas naujas šios politinės organizacijos vadovas. K. Daukšys vadinamas pretendentu į šias pareigas, tačiau pats tai neigia.
Tačiau pernai ir šių metų pirmą pusmetį Ūkio ministerijos išlaidos reklamai, lyginant su kitomis ministerijomis, atrodė gana kukliai. Jos užsakytų pranešimų vertė galėjo siekti 165 tūkst. litų.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas