Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Idėjų ir darbų plagiatas LT


P.Baršauskas teisus – citavimo taisyklės keitėsi, bet nenurodyti šaltinio – nusikaltimas 
Lauryna Vireliūnaitė, Indrė Jurčenkaitė, 15min.lt, 2017 09 22 
Įtarimus 2002 metais išleistoje monografijoje nenurodžius tikrųjų citatų autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas bando atmušti sakydamas, jog per 15 metų smarkiai keitėsi citavimo mokslo darbuose kultūra. 15min kalbinti ekspertai teigė, kad citavimo reikalavimai per laiką iš tiesų kito, tačiau niekada nebuvo taip, kad būtų galima nenurodyti šaltinio – taisyklė, kad būtina pacituoti autorių, galioja šimtmečius.
Komentuodamas įtarimus dėl habilitacijai teikto mokslinio darbo, tuometei Habilitacijos komisijai priklausęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. Zigmas Lydeka 15min pareiškė, kad už monografijoje išsakytas mintis atsakingas P.Baršauskas ir jis turėtų viską paaiškinti. Tuo metu pats KTU rektorius 15min pareiškė, kad tuomet, kai buvo leidžiamas šis mokslinis darbas, citavimo taisyklės esą buvo kitokios. „Citavimo kultūra Lietuvoje per 15 metų smarkiai keitėsi. Monografijoje cituojama griežtai laikantis to meto reikalavimų, – pareiškė jis. – Svarbu suprasti, kad socialinių mokslų darbuose svarbiausia dalis – autoriaus originalios mintys, išvados. Kitą dalį iš esmės sudaro literatūros apžvalga, t. y. kitų autorių mintys, pateikiamos citavimo būdu. Monografijoje naudojami autoriai nurodyti literatūros sąraše.“ P.Baršauską nesąžiningumu rašant monografiją apkaltinęs KTU Viešojo administravimo antrojo kurso magistro studentas Donatas Raščius išplatintame video pasidalijo įtarimais, kad rektorius ne tik netinkamai citavo kitus autorius, bet ir apskritai jų nenurodė. Pavyzdžiui, D.Raščius tvirtina, kad 196 puslapyje kaip P.Baršausko pateikta citata yra nurašyta nuo kitų autorių straipsnio. Vėliau šią informaciją tikrinęs ir socialiniame tinkle „Facebook“ skelbęs Rytis Zaloga rado šį straipsnį, kurio autoriai – Erin Anderson, Georgeas S. Day ir V.Kasturi Ranganas. Ir atskiros jo dalys iš tiesų jau matytos KTU rektoriaus moksliniame darbe. B.Melnikas: kaip cituojamas šaltinis – techninis formalumas P.Baršausko Habilitacijos komisijos pirmininkas prof. habil. dr. Borisas Melnikas 15min sakė, kad citavimo taisyklės per metus tikrai keitėsi, nes pokyčiai paliečia visas sritis, o citavimo standartų yra ne vienas. 15min pastebėjus, kad jeigu niekas necituojama, tai nebėra citata, B.Melnikas sakė, kad reikia žiūrėti, kas yra pačios minties autorius: „Jeigu aš teikiu tekste savo mintį, tai mano mintis. Jeigu aš teikiu tekste kito autoriaus nuomonę, mintį ar požiūrį, kažkokia forma aš turiu nurodyti šaltinį. O jau tie techniniai formalumai – kaip tas šaltinis pacituojamas, šie dalykai skirtingose leidyklose skirtingų mokslo sričių praktikoje gali šiek tiek skirtis. Žinoma, jeigu aš akivaizdžiai cituoju tai, kas yra ne mano ir cituoju betarpiškai, turi būti nurodytas šaltinis, o toliau galima cituoti, ar jis nurodytas pagal kažkokius formalius reikalavimus labai tinkamai, ar ne visai tinkamai.“ Anot B.Melniko, pasitaiko įvairiausių nesusipratimų, pavyzdžiui, darbe preciziškai pacituojama mintis, nurodant knygos puslapį, paskui ta knyga pakoreguojama ir perleidžiama, keičiasi puslapiai ir naujo leidimo knygos tam tikrame puslapyje citatos nebėra. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kuriame 2002 metais P.Baršauskui buvo suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, šią savaitę pranešė, kad Baršauskas 2002-aisiais kartu su habilitacijai teikta monografija pateikė „Autoriaus garantiją“ – deklaraciją dėl sąžiningumo, kurioje be kitų dalykų garantavo, kad darbe tiesiogiai ir netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių mintys tekste yra pažymėtos. E.Dagienė: cituoti visada buvo privaloma VGTU leidyklos direktorė bei Lietuvos mokslo periodikos asociacijos prezidentė Eleonora Dagienė 15min patikslino, kad VGTU leidykla „Technika“ 2002 metais išleido 2000 metais Vokietijoje, Stralsunde, Nordic Academy of Informatization leidykloje habilitacijai teikiamos monografijos santrauką „Tarptautinio verslo vadybos principų taikymo ypatybės Vidurio ir Rytų Europos šalyse“. Pašnekovė teigė, kad kiekviena leidykla turi savo reikalavimus, neaišku, kokį citavimo stilių naudoti reikalavo Nordic Academy of Informatization 2000 metais – 2017 m. rugsėjo 20 d. šios leidyklos tinklalapio rasti nepavyko, gali būti, kad ji susijungė su kita leidykla arba jos jau nebėra. Ji pabrėžė, kad 2002 metais buvo laikomasi Bibliografinių nuorodų sudarymo standarto reikalavimų, Tačiau E.Dagienė atkreipė dėmesį, kad standartas nustato tik citavimo formą. „Cituoti visada buvo privaloma, laikui bėgant skyrėsi tik citavimo formos reikalavimai, t. y. kaip sudaromos bibliografinės nuorodos, kur dedami kableliai ir panašiai“, – pabrėžė ji. Pašnekovė kategoriškai neigiamai atsakė į klausimą, ar 2002 metais buvo leistina žodis žodin nukopijuoti svetimo darbo kūrinio dalis ir kopijuotos dalies nežymėti kabutėmis, svetimo kūrinio teiginius pateikti kaip savo, klaidingai sužymėti kopijuojamo teksto šaltinius. „Taisyklė, kad publikacijos, kurios buvo reikšmingos generuojant naujas mintis, idėjas ar metodus laikomos svarbiomis ir privalo būti cituojamos, įsigaliojo daug anksčiau nei prieš 350 metų, kai buvo išleistas pirmas mokslo žurnalas“, – teigė ji. Leidyklos direktorė yra įsitikinusi, kad negalima toleruoti mokslinės etikos pažeidėjų, tačiau su tuo kovoti reikia labai skaidriai ir sąžiningai. E.Dagienės teigimu, citavimo kultūra Lietuvoje per 15 metų kažkiek pagerėjo, tačiau vis dar yra nemažai autorių, kurie nesuvokia kaip taisyklingai reikia cituoti kitų autorių darbus, o citavimo netikslumų dažniausiai pasitaiko jaunų mokslininkų darbuose. „Nereikėtų pamiršti nežinojimo faktoriaus“ Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos centro vadovė Loreta Tauginienė 15min sakė, kad per pastaruosius penkiolika metų mokslo darbų publikavimo kultūra menkai kito: „Juk negali susiformuoti ženklūs pokyčiai, kai jaunieji mokslininkai yra ugdomi ydingų praktikų neatpažįstančių ar jas toleruojančių profesorių ir docentų.” Tačiau kalbėdama apie plagijavimą ji pabrėžė, kad nereikėtų pamiršti nežinojimo faktoriaus, tačiau jis neretai yra iš dalies toleruojamas pradedantiems studijuoti aukštojoje mokykloje. „Tai yra dažniausiai bakalauro studijų studentai, kuriems vieną kartą suteikiama galimybė įsigilinti į savo problemą ir ją spręsti per papildomą akademinio raštingumo mokymąsi“, – pridūrė ji. Plagijavimo būdai – skirtingi L.Tauginienės teigimu, rašytiniuose šaltiniuose apie plagijavimą ar plagiatą esama duomenų nuo XVII amžiaus. Tačiau šiomis dienomis, anot jos, plagijavimu įvardijami tokie veiksmai: kai mokslo darbas „lipdomas“ iš ištraukų, kurių ne visi šaltiniai nurodomi, kai mokslo darbe naudojamos kito autoriaus darbo ištraukos jose pakeičiant pavienius žodžius sinonimais, kai kuriuos žodžius išbraukiant ar pakeičiant sakinius vietomis, kai kopijuojamos ar išverčiamos iš kitos kalbos ir naudojamos didelės mokslo darbų dalys, kai naudojama anksčiau autoriaus publikuoto darbo dalis kitame jo darbe nenurodant to ankstesnio darbo, kai naudojami atvaizdai be atitinkamo leidimo ar nenurodant jo šaltinio. Kol neįrodyta – mokslininkas nekaltas Kalbėdama apie plagiato aptikimą, VGTU leidyklos vadovė E.Dagienė teigė, kad pirmiausiai siūloma išnagrinėti, koks yra sutapčių lygmuo. Ji pabrėžė, kad tam tikros technologijos ne visada padeda išsiaiškinti tikslų sutapčių procentą, ypač turint galvoje, kad P.Baršausko monografija išleista 2000-aisiais, o knygos skaitmeninės versijos nėra. „Tačiau visais su akademiniu nesąžiningumu siejamais atvejais rekomenduojama laikytis nekaltumo prezumpcijos. Taigi, kol neįrodyta – mokslininkas nekaltas“, – atkreipė dėmesį E.Dagienė. Anot jos, 2000 metais knygų elektroninės versijos nebuvo plačiai paplitusios, todėl pasikartojimus arba sutapimus galėjo pastebėti tik leidėjų pakviesti recenzentai. „Apie šią leidyklą dabar neįmanoma rasti jokios informacijos, todėl nežinia, kokios procedūros buvo taikomos“, – teigė pašnekovė. „Tačiau reikėtų paminėti, kad daugybė Lietuvos mokslininkų ir dabar leidžia knygas Lietuvos ar užsienio leidyklose, kurios vis dar neskelbia skaitmeninių leidžiamų knygų versijų. Taigi, nei jų kolegos, nei oponentai neturi galimybės tokių knygų nei skaityti, nei vertinti, nes ir spausdinti egzemplioriai sunkiai pasiekiami... Tačiau tokios knygos užskaitomos ir laipsniui gauti, ir kilti karjeros laiptais ir kitokiam pripažinimui bei pasididžiavimui, nors kartais ir kyla abejonių...“, – sakė VGTU leidyklos direktorė. L.Tauginienės teigimu, Lietuvoje mokslo darbų publikavimo problemas liudija ir daugiau negu prieš metus MOSTA atlikta lyginamoji analizė, kuria įjungta raudona šviesa Lietuvos aukštųjų mokyklų leidžiamiems žurnalams. „Jeigu užduotumėte klausimą Lietuvos leidykloms, kokių nuostatų laikosi dėl savo išleistų leidinių, kuriuose nustatomas plagiatas, ar planuojamų išleisti leidinių, atsakymo nebūtų“, – piktinosi ji. Plagijavimas neapibrėžtas ir už jį bausmių – jokių Pašnekovės teigimu, šiuo metu mes turime vos kelias sąvokas, susijusias su akademine etika, pavyzdžiui, citata ir citavimas apibrėžti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, autorystės pasisavinimas įvardintas kaip nusikaltimas Baudžiamajame kodekse, o nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauja teisės norma dėl neteisėto mokslo darbų pirkimo, pardavimo ir jų pateikimo mokslo ir studijų institucijoms Administracinių nusižengimų kodekse. „Ar esame apibrėžę plagijavimą ar plagiatą? Ne. Ar pakanka to, ką turime? Žinoma, ne. Viena vertus, naivu manyti, kad tiek ir tėra tų sąsajų su akademine etika, jos pažeidimais. Kita vertus, patogu – nėra teisės aktuose ar universiteto vidaus dokumentuose apibrėžto termino, nėra ir pažeidimo, ar atvirkščiai nėra pasakyta, kad konkretus veiksmas bus laikomas pažeidimu. Tad čia klausimas, kokia apimtimi reikia teisiškai reglamentuoti ir ar reikia pasikliauti etikos principais ir pradėti juos taikyti, kai nėra konkrečios teisės normos“, – sakė ji. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Lietuvoje galioja daugiau negu 15 metų. Kalbėdama apie P.Baršausko pasiteisinimą, jog viską darė pagal to meto reikalavimus, ji pabrėžė, kad greičiau galiojo ne to meto (2002 metų) reikalavimai, o gyvavo to meto ydinga kultūra, prie kurios ir buvo adaptuojamasi. „Juk Lietuvos aukštosioms mokykloms švietimo ir mokslo ministro įsakymu pavesta parengti ir patvirtinti etikos kodeksus tik 2005 metais. Tad akademinės etikos kultūros atėjimas į universitetų, kolegijų ir mokslinių tyrimų institutų kasdienybę vyko ir vyksta itin lėtai“, – teigė ji.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas