Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Idėjų ir darbų plagiatas LT


Plagiatas Lietuvos aukštosiose mokyklose: ką rodo patikrinimų duomenys? 
Lauryna Vireliūnaitė, 15min.lt, 2017 09 19 
Stengdamosi išvengti galimų plagijavimo atvejų aukštosios mokyklos naudoja patikros sistemas, kurios geba atpažinti su kitų autorių kūriniais sutampančias rašto darbų dalis. Tokią sistemą Lietuvos ir užsienio universitetams siūlančios bendrovės ACVK duomenimis, daugiausia tokių sutapimų randama Aleksandro Stulginskio studentų darbuose, mažiausiai – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Statistika rodo, kad noras „skolintis“ svetimas mintis mūsų studentams nesvetimas ir tuo mes esame panašesni į rusus nei Vakarų europiečius.
Neseniai kilo įtarimai, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas 2002 metais habilitacijai galėjo teikti nuplagijuotą mokslinį darbą. Jame, anot tokius įtarimus sukėlusio buvusio VDU rektoriaus Algirdo Avižienio, atskiros dalys tiesiog žodis žodin nupiltos nuo kitų autorių.
Jei šis darbas būtų pateiktas 2011-aisiais, su kitų autorių kūriniais sutampančias vietas būtų suradusi plagiato patikros sistema. Beje, rektorius 15min pažadėjo, kad darbo ekspertizė bus atlikta.
Plagiato patikros paslaugą „Plag.lt“ aukštosioms Lietuvos ir užsienio mokykloms siūlančios bendrovės ACVK vadovas Chorstas Klausas 15min teigė, kad ja naudojasi didžioji dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Tiesa, Vilniaus universitetas (VU) turėjo sukūręs savo sistemą, tačiau jo dėstytojai ir studentai kartais naudojasi galimybe pasitikrinti „Plag.lt“, todėl šios sistemos valdytojai turi duomenis apie tai, ar VU studentai savo darbuose linkę naudotis svetimomis mintimis.
ACVK 15min pateiktais duomenimis, VU studentai plagijuoti svetimus darbus nėra linkę, jų darbuose per pastaruosius metus vidutiniškai aptikta 19,1 proc. sutapimų, mažiau – tik VDU studentų darbuose – 18,5 proc.
Tuo metu daugiausia sutapimų randama ASU studentų darbuose – net 29,7 proc., Socialinių mokslų kolegijoje – 27,4 proc., Lietuvos sporto universitete – 26,5 proc., Kauno kolegijoje – 26,3 proc., Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Lietuvos edukologijos universitete vaizdas panašus – jų studentų darbuose vidutiniškai aptinkama 25,9 ir 25,6 proc. sutapimų.
Šiaulių universiteto – 25,5 proc., Mykolo Romerio universiteto – 24,6 proc., beveik tiek pat ir Klaipėdos universiteto.
KTU studentai kopijuoti svetimų darbų, palyginti su kitais, nėra linkę, jų darbuose sutapimų procentas siekia 20,6 proc.
Beje, į Plag.lt sudarytą lentelę pateko tik tos aukštosios mokyklos, kurių patikrinimų patikimumas aukštas – tikrinta bent 1000 aukštosios mokyklos dokumentų.
VU tikrina visus darbus
VU viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys 15min nurodė, kad dabar universitetas naudojasi sistema, kuria gali naudotis ir visas aukštųjų mokyklų konsorciumas – kiti universitetai VU už šias paslaugas nemoka, viskas įskaičiuojama į metinius nario mokesčius.
Elektroninė sutapties atpažinimo sistema (ESAS) VU buvo įdiegta 2006–2008 metais. Tuo metu ji priklausė universitetui, vėliau sistema buvo atnaujinama įdiegiant vis naujesnes jos versijas.
Nuo 2012 m., vykdant ES struktūrinį projektą „eLABa integralių paslaugų sukūrimas ir plėtra”, buvo sukurta ESAS 4.0 sistema, kuri šiuo metu VU nepriklauso, jos savininkas yra eLABa konsorciumas. Šia sistema gali naudotis visi konsorciumo nariai, tai yra nemaža dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų.
„Minėta sistema VU tikrinami visi studentų darbai – nuo kursinių iki bakalauro ar magistro baigiamųjų darbų, plagiato patikros sistemomis atidžiai tikrinamos ir disertacijos“, – pasakojo E.Spūdys.
Jis pabrėžė, kad nors bendro sutarimo, koks sutapimų kiekis laikomas plagiatu, kol kas dar nėra dėl skirtingų dalykų vertinimo kriterijų, siekiant užtikrinti aukščiausią galimą studijų kokybę diskusijos apie tai tęsiamos nuolat.
„Šiuo metu, jeigu dėstytojui kyla įtarimų dėl plagiato, sudaroma komisija iš fakulteto narių, kuri gali nuspręsti, ar darbas laikytinas plagiatu“, – teigė pašnekovas.
VU atstovas atkreipė dėmesį, kad sistema fiksuoja turinio sutapties atvejus, o sutapimai negali būti iškart prilyginami plagiatui, kadangi šie gali būti ir citavime, nurodant šaltinius, tituliniuose lapuose ir kitur.
„Realūs plagiatų atvejai yra itin reti, studentus su galimomis to pasekmėmis ir aukštais akademinės etikos standartais supažindiname nuo pat jų pirmųjų žingsnių universitete. Prevencines bei informacines kampanijas kasmet vykdo ir VU studentų atstovybė – ne tik informuojant studentus, tačiau ir atsiskaitymų laikotarpiu deleguojant stebėtojus, kurie tampa realia pagalba dėstytojams“, – tikino universiteto atstovas.
„Susidaro įspūdis, kad studijuojama ne sau“
„Kai žmogus įkelia savo dokumentą, sistema palygina su duomenų bazėje esančiais dokumentais ir pabraukia sutapimus. Jei kažko neturi, sistema kreipiasi į „Google“, į kai kurias duomenų bazes, kurias mes naudojame. Dažnai mėgstama sakyti, kad mes plagiatą žymime, bet sistema pažymi tik sutapimus, o jau vėliau žmogus tegali pasakyti, ar sutapimai nedideli, ar tai plagiatas“, – apie tai, kaip veikia „Plagramme“ sistema, pasakojo Ch.Klausas.
Jo teigimu, kelerius metus po sukūrimo sistema naudojosi lietuviškos aukštosios mokyklos, tačiau vėliau kompanija plėtėsi ir dabar paslaugą teikia ir kitose šalyse.
Ch.Klausas pabrėžė, kad, lyginant su kitų Europos šalių studentais, lietuviai nevengia kopijuoti svetimų darbų.
„Susidaro toks įspūdis, kad mūsų studentai studijuoja ne sau“, – pridūrė pašnekovas.
Mūsų šalyje programa vidutiniškai pabraukia 26,3 proc. studento darbo, o tuo metu Latvijoje – 19,8 proc., Estijoje – 15,5 proc.
„Pas mus sistemos nenaudoja centralizuotai, dėl to ir mūsų rodiklis aukštesnis. Vienas universitetas labiau žiūri, kitas nežiūri. Jei smulkesni universitetai ar kolegijos – išvis nežiūri“, – teigė jis.
Plagiato patikros sistemos kūrėjų duomenimis, Vokietijos studentai – vieni mažiausiai „besiskolinančių“ svetimus darbus, programa vidutiniškai pabraukia 8,6 proc. darbo, Prancūzijos – 14,3 proc., Lenkijos – 16,9 proc.
Mūsų studentai gali guostis nebent tuo, kad šiuo požiūriu atrodo geriau nei Rusijos – ten vidutiniškai pabraukiama 38,2 proc. studentų darbų. Baltarusijoje – 36,1 proc., Ukrainoje šiek tiek mažiau – 33,5 proc.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas