Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Apie viską pagalvota maksimaliai


„Vilniaus prekyba“ išėjo į žvalgybą 
Gabrielė Vasiliauskaitė, Paulius Čiulaida, Verslo žinios, 2017 01 26 
2016-2017m. „Vilniaus prekyba“ mažmeninės prekybos įmonių ir tiesiogiai su jomis susijusių verslų akcijas bei kapitalą po truputį sutraukia į vieną vietą arba deda į paketą - vieną šalį ir vieną kišenę, mažina tarpines prekybos bendrovių valdymo grandis ir įmonėse formuoja valdybas. Versle paprastai tai gali reikšti pasiruošimą išsiparduoti, eiti į biržą arba pirkti stambiu mastu.
„Vilniaus prekybos“ grupės, pernai tapusios visų trijų bendrovių grandinės savininke, senbuviai VŽ atskleidė, kad kalbų apie mažmeninės prekybos verslo pardavimą būta ir anksčiau. Dar daugiau: „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkai, kurių pagrindinis - verslininkas Nerijus Numavičius, investuotojų susidomėjimo ir net konkrečių pasiūlymų parduoti yra sulaukę prieš kelerius metus. Tačiau susidomėjimo neparodė. Tiesa, tuo metu „Maximos“ verslas išgyveno gerus laikus, o ir akcininkų nesutarimai, iškilę j viešumą tik 2015 m. vasarą, prieš daugiau nei dvejus metus jau būtų buvę kliūtis sandoriui.
Tiek „Vilniaus prekybos“, tiek „Maxima LT“ valdymo dalyviai VŽ pasakoja, kad pastaruoju neilgu laikotarpiu ypač į akis krinta tai, kaip stipriai p. Numavičius atitolęs nuo šio savo verslo. Anksčiau jis pats dalyvaudavo kiekviename tiek vadybos, tiek prekybos žingsnyje, nurodydavo pataisymų net tolduo- se, rodos, kasdieniuose darbuose kaip asortimento parduotuvių lentynose formavimas ar interjero spalvos išrinkimas. Kardinalus pokytis įvyko 2015 m. vasarą - tuo metu, kai p. Numavičius susituokė ir į viešumą išėjo smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius kaltindamas kitus akcininkus dėl mokesčių schemų. Netrukus Numavičiai persikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją ir, kaip teigia VŽ šaltiniai, verslininkas prarado susidomėjimą ir atitolo nuo verslo Lietuvoje. Pastaruoju metu su grupės vadovais jis bendrauja per atstovą. O grupės įmonėse daromi pokyčiai rodo, kiek daug vykdomosios galios ir veiksmų laisvės jis suteikė naujiesiems grupės vadovams, pirmiausia „Vilniaus prekybos“ direktorei ir valdybos pirmininkei Raimondai Kižienei.
Grąžintos bendrovių akcijos
Ponios Kižienės valdymo laikotarpiu „Vilniaus prekyba“ į savo rankas per gana trumpą laiką susigrąžino skirtingose akcininkų kišenėse išmėtytas mažmeninės prekybos bendroves.
Šiandien vienoje bendrovėje „Vilniaus prekyba“ sutelktas visas pagrindinis prekybos verslas - mažmeninės prekybos tinklus „Maxima“ ir kitas įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje kontroliuojanti UAB „Maxima grupė“, prekės ženklo „Maxima“, franšizės valdytoja ir didmenininkė UAB „Franmax“, vaistinių tinklą „Eurovaistinė“ valdanti UAB „Euroapotheca“, prekybos centrus „Akropolis“ valdanti UAB „Akropolis Group“ ir mažmeninės prekybos tinklą „Ermitažas“ valdanti UAB „Ermitažas“. Visų šių bendrovių 100% akcijų priklauso UAB „Vilniaus prekyba“.
Ką veiks su kapitalu
„Vilniaus prekybos“ vadovai susijusių verslų grąžinimą bendrovės nuosavybėn linkę aiškinti siekiu efektyvinti veiklą. Tačiau tokio masto verslo konsolidacija - akcijų ir kapitalo sutraukimas - taip pat įprastas reiškinys rengiantis didelės apimties sandoriui: verslo pirkimo arba pardavimo. „Vilniaus prekybos“ norą labiau pirkti nei parduoti tarsi patvirtintų prieš pusę metų bendrovėje sukurta nauja verslo plėtros vadovo pozicija. Juo tapo Aurimas Martišauskas, prieš tai jis plėtojo „Klaipėdos naftos“ suskystintųjų dujų terminalo verslą ir buvo banko „Finasta“ verslo ir asmeninės bankininkystės tarnybos vadovas. „Vilniaus prekyba“ VŽ patikino, kad vienas p. Martišauskui nustatytų svarbiausių veiklos rodiklių (angį. Key Performance Indicators, KPI ) - potencialių sandorių paieška. Tačiau ir verslo (ar dalies jo) pardavimo galimybės nepaneigė.
Gali pirkti, gali parduoti
Ponas Ignas Staškevičius, smulkusis akcininkas ir p. Numavičiaus verslo partneris, atsisakė komentuoti galimus pokyčius teigdamas esantis tik smulkusis akcininkas. VŽ tiesiai paklausė „Vilniaus prekybos“ vadovės p. Kižienės, kurį iš dviejų atvejų - verslo pardavimo (išorės pirkėjui) ar pirkimo stambiu mastu (vėlgi iš išorės) - reiškia fiksuojamos permainos.
Ji atskleidžia: „Šiuo metu grupė atnaujina savo verslo plėtros strategiją, tačiau jokių konkrečių susitarimų dėl verslo įsigijimo ar pardavimo neturime. Kita vertus, esame gyva organizacija, kuri transformuojasi siekdama optimalaus rezultato. Todėl nuolatos tiriame padėtį rinkoje, bendraujame su įvairiais išoriniais ekspertais ir partneriais, investuotojais, žvalgomės galimų naujų įsigijimų užsienyje.“
Pasak jos, Lietuvoje yra sukoncentruota labai didelė verslo dalis, todėl, norint išskaidyti verslo riziką, ilgalaikėje perspektyvoje siekiama, kad verslo dalis užsienio šalyse augtų, o Lietuvoje - santykinai mažėtų.
„Verslas gali būti patraukli prekė žiūrint ir iš pirkėjo, ir iš investuotojo pozicijų. Todėl stebime situaciją rinkoje ir siekiame įsiver- tinti mūsų kontroliuojamų verslų tvarumą, ilgalaikes perspektyvas, kad galėtume spręsti, kada tinkamiausias laikas patiems investuoti į turimų verslų plėtrą, naujus verslus arba atkreipti potencialių investuotojų dėmesį į mūsų pačių verslus. Tai pasakytina apie visus be išimties verslus - įmonės gali būti reorganizuotos, perkeltos ar parduotos, priklausomai nuo kintančių verslo tikslų“, - sako ji.
„Matomai“ dėmesys ne tik iš Europos
VŽ kalbinami įmonių įsigijimo ir susijungimo specialistai teigė kol kas negirdėję, kad šiuo metu būtų aktyviai parduodamas kuris nors iš didžiųjų „Vilniaus prekybos“ verslų. Vis dėlto jie teigia, kad vykstantys pokyčiai rodo, jog tam galbūt rengiamasi.
,Jei dabartinis verslo pertvarkymas nėra eilinis verslo pertvarkymas, peršasi du variantai - arba jie jau kalbėjosi su potencialiais pirkėjais ir viską pertvarko pagal jų pageidavimus, arba pirmiausia bus siekiama viską susitvarkyti ir tada ieškoti pirkėjų. Antruoju atveju toje naujoje struktūroje jiems reikės padirbėti, parodyti rezultatą. Tai dar užtruktų ne mėnesius ir net ne ketvirčius, o ilgiau“, - kalba Mykantas Urba, FMĮ „Orion Securities“ įmonių Finansų skyriaus vadovas. Jis neabejoja, kad „Matoma“, kaip Lietuvos mažmeninės rinkos lyderė, domintų potencialius pirkėjus ne tik iš Europos, bet iš viso pasaulio.
Specialistai svarsto, kad galimi du variantai, kas galėtų įsigyti „Matomą“ arba visą „Matoma grupę“, - strateginiai ar finansiniai investuotojai. Pirmuoju atveju tai galėtų būti stambus užsienio mažmeninės prekybos tinklas, ieškantis plėtros ir sinergijos galimybių, o antruoju atveju realiausi kandidatai galėtų būti užsienio privataus kapitalo fondai, besiorientuojantys į mažmeninės prekybos sektorių. Tokie fondai paprastai investuoja 5-7 metams ir paauginę įmonės vertę parduoda investiciją.
Rodo ir į „Prismą“ ar „Kesko“
„Europoje nemažai mažmeninės prekybos verslų savininkų pasuko trečiuoju keliu - pardavė stambius akcijų paketus per akcijų biržą ir gavo net geresnę kainą, nei būtų gavę iš konkrečių investuotojų. Tačiau visi suprantame, kad Lietuvos akcijų birža tam nėra tinkama, - per maži mastai“, - komentuoja Mindaugas Matulaitis, DNB banko įmonių finansų direktorius.
Rinkoje svarstoma, kad prekybos tinklas „Matoma“ galėtų dominti Lietuvoje įsitvirtinti bandantį Suomijos prekybos tinklą „Prisma“ arba Suomijos koncerną „Kesko“, kadaise buvusį prekybos tinklo „Rimi“ akcininką Baltijos šalyse, tačiau 2006 m. iš šio verslo pasitraukusį.
Privataus kapitalo fondų, kurie galėtų apžioti „Maximą“ ar „Matoma grupę“, pasaulyje priskaičiuojama iki 100.
„Kaip galimus finansinius investuotojus iš karto galime atmesti tokio kalibro dalyvius kaip pensijų fondai, nes jie per maži“, - sako p. Urba.
Akcininkų ginčai nenubaidytų
Specialistai teigia, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje vis dar vykstantis akcininkų konfliktas nebūtinai gąsdina galimus investuotojus.
„Mažajam akcininkui tokių investuotojų atėjimas yra galimybė parduoti akcijas už, smulkiojo įsivaizdavimu, teisingą kainą, nes pirkėjas jau yra ne pagrindinis akcininkas, o investuotojas iš šalies“, - sako p. Urba.
Neabejojama, kad šiuo sandoriu rūpintųsi kuris nors iš žinomų užsienio finansinių patarėjų, o vietos dalyviams būtų palikta tik darbas su maža sandorio dalimi.
Sandoris milžinas
„Vilniaus prekyba“ apima daugybę skirtingų verslų, pradedant elektronine prekyba ir baigiant vaistinių tinklu, tačiau rinką sudrebintų tik gardžiausio kąsnelio - „Matoma LT“ arba „Matoma grupės“ - pardavimas.
„Sprendžiant iš to, už kiek pastarąjį penkmetį Europoje buvo parduoti mažmeninės prekybos tinklai, už „Matomą“ galėtų būti sumokėti 7-9 metiniai pelnai prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA). Taip, kainos premija už tai, kad tai didžiausia rinkos dalyvė, turi būti, tačiau nemanau, kad kaina galėtų siekti ar viršyti 10 metinių pelnų, kaip buvo prognozuojama dėl prekybos tinklo „Iki“ pardavimo sandorio, o realybė sukosi apie 5-6 metinius pelnus“, - komentuoja vienas sandorių rinkos dalyvis, nenorintis skelbti savo pavardės.
„Matoma LT“ EBITDA už 2015 m. sudarė 97 mln. Eur, o „Matoma grupės“ - 153 mln. Eur, tad minėtas 7-9 daugiklis reikštų, kad „Maxima LT“ sandoryje galėtų būtų įvertinta daugiau nei 500 mln. Eur, o visa
grupė - daugiau nei 1 mlrd. Eur. Tiesa, čia neįvertintos finansinės įmonių skolos ir turimi grynieji pinigai, vertinimas darytas pagal 2015 m. duomenis, o iki pardavimo, tikėtina, rodiklius būtų spėta papudruoti.
Palyginkime, prekybos tinklo „Rimi“ savininkės vykdomo „Iki“ prekybos tinklo įsigijimo sandorio vertė viršija 210 mln. Eur.
Specialistai teigia, kad „Maximos“ prekybos tinklą sandoryje gali būti bandoma supakuoti su įmonėmis „Franmax“ ir „Barbora“, nes tai panašaus profilio verslai, o vaistinių tinklas, prekybos tinklas „Ermitažas“ ir prekybos centrai „Akropolis“ gali būti parduodami atskirai. Europoje už vaistinių tinklus pastarąjį penkmetį buvo mokama vidutiniškai 11 metinių pelnų. Savo ruožtu „Akropoliai“ būtų parduodami kaip NT valdymo verslas ir šio verslo vertė būtų nustatoma pagal nuomos generuojamą grąžą.
Antroji galimybė
„Vilniaus prekybos“ grupėje vykę pokyčiai gali būti ir kito proceso priežastis: rinkoje svarstomas ir scenarijus, kad pati „Vilniaus prekyba“ šiuo metu žvalgosi stambaus pirkinio užsienyje, o kaip užstatas bankams finansavimui gauti būtų užstatyti Lietuvoje turimi verslai. Iš jų būtų pasitraukiama vėliau arba ieškoma sinergijos su nauju pirkiniu galimybių.
„Ne paslaptis, jie („Vilniaus prekyba“ - VŽ) dalyvauja ir domisi procesais, kai Vidurio ir Rytų Europoje vyksta stambesnių prekybos tinklų pardavimai. Kita vertus, vargu ar kito prekybos tinklo Europos pakraštyje įsigijimas išspręstų klausimus. Taip, grupės mastu rodikliai pagerėtų, tačiau kas iš to?“ - retoriškai klausia vienas VŽ pašnekovas.
Superka akcijas
Vien 2016-2017 m. „Vilniaus prekybos“ akcininkai - dabar jau tik ketvertas - supirko trijų akcininkų paketus.
2016 m. Nerijaus Numavičiaus ir kitų akcininkų kontroliuojama bendrovė „Bertona Holdings Limited“ iš Žilvino Marcinkevičiaus įsigijo maždaug 15% jo turėtų VP akcijų. Sandorio kaina siekė 160 mln. Eur. Netrukus. 2016 m. pabaigoje, iš VP ir susijusių įmonių pasitraukė Mindaugas Bagdonavičius. Jam priklausiusios įmonių akcijos už neskelbiamą sumą buvo parduotos bendrovėms „Bertona Holdings Limited“ ir UAB „Stetas“. Verslininkui priklausė apie 2% akcijų visose pagrindinėse grupės įmonėse, tarp jų ir VP.
2017 m. sausį paskelbta, kad .Bertona Holdings Limited" perka iš Gintaro Marcinkevičiaus įmonių, susijusių su Vilniaus prekyba, akcijų paketus. Istoriškai p. Marcinkevičiui priklausė apie 2% akcijų, tačiau iš grupės traukiantis smulkiesiems jo paketas kiek padidėjo. Tad dabar. VŽ skaičiavimais, turėtų siekti apie 2,3-2,4%.
Užbaigus Gintaro Marcinkevičiaus akcijų pardavimo sandorį, iš bene didžiausios Lietuvos verslo grupės, vienijusios dešimt akcininkų, bus likęs ketvertas: Nerijus Numavičius, Vladas Numavičius, Ignas Staškevičius ir Mindaugas Marcinkevičius. Pastarasis taip pat neslepia noro pasitraukti iš grupės. Jo paketas istoriškai siekia 8%, tačiau traukiantis kitiems smulkiesiems proporcingai padidėjo maždaug iki 10%. Mindaugas Marcinkevičius teismuose santykius aiškinasi tiek su grupės įmonėmis, tiek su akcininkais. Šie p. Marcinkevičių kaltina šmeižtu, o smulkusis akcininkas yra teigęs, kad VP grupės įmonės veikia neskaidriai, vengia mokesčių.
Komentarai
Raimonda Kižienė, „Vilniaus prekybos“ direktorė ir valdybos pirmininkė: „Lietuvoje sukoncentruota labai didelė verslo dalis, todėl siekdami išskaidyti verslo riziką ilgalaikėje perspektyvoje siekiame, kad mūsų verslo dalis užsienyje augtų, o Lietuvoje - santykinai mažėtų."
Mykantas Urba, FMĮ „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas: „Maxima“, kaip Lietuvos mažmeninės rinkos lyderė, domintų potencialius pirkėjus ne tik iš Europos, bet iš viso pasaulio."
ĮB Mindaugas Matulaitis, DNB banko įmonių finansų direktorius:
„Europoje nemažai mažmeninės prekybos verslų savininkų pasuko trečiuoju keliu - pardavė stambius akcijų paketus per akcijų biržą ir gavo net geresnę kainą, nei būtų gavę iš konkrečių investuotojų."

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas