Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Visuomenės interesas


Ieškos receptų vaistinių apetitui pažaboti 
Stasys Gudavičius, Verslo žinios, 2017 01 25 
Prezidentė pareikalavo, kad sveikatos apsaugos ministras imtųsi mažinti vaistų kainas, šis pareiškė esąs pasirengęs ieškoti būdų tai daryti. Vaistinių atstovai sutinka, kad patrauklesnių kainų reikia siekti, bet įspėja apgalvoti kiekvieną žingsnį ta linkme, nes tėra mitas, jog vaistų kainos yra „išpūstos“, o jų pardavėjai gauna perteklinį pelną.
Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė surengė pasitarimą dėl vaistų kainų, į jį pasikvietė Aurelijų Verygą, sveikatos apsaugos ministrą, taip pat Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės atstovus.
Pasitarimo metu p. Grybauskaitė paragino Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ieškoti būdų atpiginti vaistus. Sutvarkyti šią sritį esą privalo p. Veryga, nes tai - „pasitikėjimo juo testas“.
Prirašė rekomendacijų
Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrolė atliko vaistų rinkos tyrimus ir pateikė savo rekomendacijas, kaip sumažinti kainas, kurios, anot prezidentės, „mūsų šalyje yra nepagrįstai didelės“.
„Už vaistus permoka ir valstybė, ir žmonės. Tyrimai parodė, kad pigesni, efektyvūs ir inovatyvūs vaistai į kompensuojamų vaistų sąrašus tiesiog neįleidžiami“, - pareiškė Daiva Ulbinaitė, prezidentės atstovė spaudai.
Prezidentūros teigimu, SAM iki šiol „piktybiškai ignoravo šią problemą - nė vienas ministras nesiryžo reformuoti šios srities“.
Ponas Veryga raginamas atkreipti dėmesį į dviejų kontrolės institucijų pateiktus receptus, ką reikėtų daryti, kad vaistai atpigtų. Tikimasi, kad tai padės taupyti biudžeto lėšas, iš kurio pernai vien kompensavimui už vaistus skirta 235 mln. Eur.
Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės išvadose teigiama, kad Lietuvoje nepakankamai pasinaudojama ne vadinamųjų patentinių, bet pigesnių generinių vaistų efektyvumu. Vyriausybės patvirtintoje kompensuojamų vaistų skaičiavimo tvarkoje yra kliūčių į rinką patekti pigesniems vaistams, neretai jie tiesiog neįleidžiami į kompensuojamų vaistų sąrašus.
„Pvz., yra nustatytas barjeras - į sąrašą gali patekti tik tie vaistai, kurie pigesni už originalus daugiau kaip 50%. Jeigu, tarkim, jis pigesnis tik 49%, jau nebeleidžiamas į kompensuojamųjų vaistų rinką. Tai nepagrįstai riboja konkurenciją“, - sakė Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja.
Teigiama, kad gydytojai ir vaistininkai ne visada pacientams pasiūlo mažiausiai kainuojančius veiksmingus vaistus. Be to, atkreiptas dėmesys, kad dalis vaistų kainų yra „butaforinės, išpūstos, nes lyginamos su Lietuvos situacijos neatitinkančių šalių vaistų rinkos kainomis ir nustatomos pagal jas“.
Tarp paminėtų problemų - ir galimybė tarpusavyje konkuruojančių vaistų gamintojų per SAM keistis „komerciškai jautria informacija“, taigi faktiškai laikytis kartelinių susitarimų.
Atsisako valstybinių vaistinių idėjos?
Ponas Veryga tikino, kad „ministerija, tvarkydama vaistų rinką, tikrai vadovausis atitinkamų institucijų rekomendacijomis“. Anot jo, „artimiausiu metu“ bus patikrinta už vaistų rinką atsakingų pareigūnų kompetencija.
„Peržiūrėsime ir kompensuojamųjų vaistų sąrašus, keisime taisykles“, - žadėjo ministras.
Aiškindamas, kodėl buvo įvestas vadinamasis 50% kainos skirtumo barjeras, p. Veryga sakė, kad dėl šios taisyklės tikėtasi, jog vaistų kainos smarkiai sumažės: „Bet efektas buvo gana trumpalaikis, nes ilgainiui rinka išsilygino, prisitaikė, todėl dabar šis barjeras jau faktiškai nebeaktualus.“
VŽ paklaustas, ar valdantieji valstie- čiai-žalieji tebepuoselėja idėją Lietuvoje steigti valstybinių vaistinių tinklą, kuris esą padėtų mažinti kainas, p. Veryga atsakė, kad „yra ir paprastesnių būdų mažesnėms kainoms užtikrinti - juos ir bus bandoma pirmiausia įgyvendinti“.
Ragina neperlenkti lazdos
Elena Kvedarienė, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė, VŽ sakė, kad vaistų prekybos rinka „jau gana smarkiai reguliuojama - vaistinėms ir didmeninėms įmonėms nustatyti maksimalūs galimi antkainiai, o nemenka konkurencija vaistinių segmente lemia, kad vaistų kainos yra net mažesnės nei nustatytoji leistina riba“.
„Švelniai tariant, nėra teisingas įsitikinimas, kad vaistinės gauna gigantiškus pelnus ir vartosi lyg inkstai taukuose. Turimais 2015 m. duomenimis, vaistinių tinklų pelnas iki mokesčių nesiekė nė 3% apyvartos. 2016 m. rezultatų dar neturime, bet vargu ar jie bus smarkiai pakitę“, - teigė p. Kvedarienė. Todėl, nors ir pasisakiusi už tai, kad būtų ieškoma pirkėjams kuo patrauklesnių kainų, asociacijos
vadovė pabrėžė, kad negalima šioje srityje priimti neapgalvotų sprendimų, dėl kurių galėtų nukentėti vaistų prekybos sektorius, pvz., būti priverstas mažinti darbo vietų skaičių ar retinti vaistinių tinklą, kartu mažindamas vaistų prieinamumą.
Anot p. Kvedarienės, būtina atkreipti dėmesį į pačią kompensavimo tvarką: esą ją peržiūrėjus ir sutvarkius galima pasiekti efektyvesnio PSDF lėšų, skiriamų kompensavimui, panaudojimo ir jų taupymo.
VŽ rašė („Suskaičiavo, kiek pelno prekyboje tenka didiesiems“, 20161124), kad penkios didžiausios įmonės vaistinių rinkoje gauna 95% viso vaistinių pelno, o jų pajamų dalis nuo 2007 m. padidėjo 6% ir 2015 m. sudarė 89%. Tačiau intensyvi konkurencija šį verslą daro mažiau patrauklų. Didieji penki vaistinių tinklai uždirba vidutiniškai kiek daugiau nei 2% pelno prieš mokesčius nuo apyvartos. Dar sunkiau sekasi likusioms vaistinėms -150 vaistinių pelnas prieš mokesčius tesudaro 0,9% apyvartos.
„Žvelgiant į tokią vaistinių finansinę būklę vis sunkiau galvoti, kad vaistinės yra praturtėjimo šaltinis ar kad jas reikėtų papildomai kontroliuoti“, - svarstė Benas Adomavičius, ISM strateginio valdymo programos vadovas, verslo strategijos konsultantas.
Lietuvoje veikia daugiau nei 1.300 privačių vaistinių, vos 10 - valstybinės.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas