Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Apie viską pagalvota maksimaliai


„Framax“frančizę papildo pelninga didmena 
Gabrielė Vasiliauskaitė, Jovita Budreikienė, Verslo žinios, 2017 01 25 
Metų sandūroje išryškėję struktūriniai pokyčiai UAB „Maxima LT“ jau kurį laiką vyksta visoje daugiasluoksnėje „Vilniaus prekybos“ grupės valdomo prekybos verslo grandinėje. VŽ analizuoja kitos šios struktūros dedies -„Franmax“ atsiradimo priežastis, jos įvairias, didžiajai visuomenės daliai iki šiol nežinomas veikas ir keliones po užsienio šalis.
Taip pat aiškinasi, koks vaidmuo „Franmax“ tenka naujojoje „Vilniaus prekybos“ eroje - prie grupės vairo atsistojus naujajai jos vadoveiir pertvarką valdytojai Raimondai Kižienei.
Geriausiai visuomenei žinomas ir suprantamas yra mažmeninės prekybos grynuolis, Lietuvoje generuojantis metinę 1,5 mlrd. Eur apyvartą (2015 m.) ir sukūręs apie 16.000 darbo vietų, - bendrovė „Maxima LT“. Tokios mažmeninės prekybos bendrovės, naudojančios prekių ženklus „Maxima“ arba „T Market“, taip pat veikia Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje.
Visas šias įmones kontroliuoja UAB „Maxima grupė“, turinti 23 darbuotojus ir nuo 2013 m. nekurianti jokios apyvartos. Kaip sako „Vilniaus prekybos“ vadovė p. Kižienė, tai kontroliuojančioji bendrovė, surenkanti informaciją bei ataskaitas iš mažmenininkų visose šalyse ir perduodanti jas „Maximų“ savininkei - „Vilniaus prekybai“.
Šioje grandinėje yra dar viena įmonė - 2011 m. įsteigta UAB „Maxima Group“, 2014 m. pervadinta į UAB „Franmax“. Apie 240 darbuotojų turinti bendrovė pastaraisiais metais vidutiniškai uždirba 40 mln. Eur grynojo pelno. Ankstesni bendrovės valdytojai ir jos savininkai pabrėždavo, kad uždarbis - iš franšizės pardavimų „Maximos“ ir kitų ženklų įmonėms.
Rinkos stebėtojai ir dalyviai stebėdavosi specifine veiklos forma - kam reikalinga sau parduoti franšizę, o „Franmax“ taip ir liko bene paslaptingiausia grupės įmonė.
Liko ir didmeninė prekyba
„Franmax“ visuomenei dažniausiai pristatoma kaip „Maximos“, „T Market“ prekių ženklų valdytoja ir franšizės paslaugų teikėja. Tačiau VP grupės senbuviai jos veiklą vadina ir centralizuotais pirkimais arba paprasčiau - didmenine prekyba.
Po struktūrinių pertvarkų 2011 m. gimusi „Franmax“ duoną iš didmeninės prekybos valgo iki šiol. Vykdo centralizuotus pirkimus savo mažmeninės prekybos įmonėms skirtingose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Dėl galimybės vienu metu užsakyti milžiniškus prekių kiekius ir ilgametės bendradarbiavimo istorijos su tiekėjais iš maždaug 50 pasaulio šalių didmenininkė turi didžiulę perkamąją galią.
Šiandien „Vilniaus grupę“ reformuojanti naujoji jos direktorė ir valdybos pirmininkė p. Kižienė atsisako VŽ pateikti tikslius duomenis, kokią dalį „Franmax“ pajamų sudaro vadinamieji centralizuoti pirkimai, tik patvirtina, kad tai aktuali produkcijos dalis kiekvienai šaliai: „Šiaip ar taip, didžioji pramonės gamybos dalis, kuri yra parduotuvėse, perkama per „Franmax“ - mastelis išnaudojamas.“
Pasak p. Kižienės, „Franmax“ dirba komisinio mokesčio pagrindu. Kitaip sakant, renka iš bendrovių mokestį už derybas, pirkimų organizavimo ir atlikimo paslaugas, taip pat asortimento formavimą kiekvienos šalies bendrovėje ir pan. - ši dalis keliauja į bendrovės „Franmax“ apyvartos eilutę. O priedai ir pelno marža lieka toje šalyje, į kurią keliauja produkcija. Didmeninės prekybos grandinėje „Franmax“ netampa prekės savininke. „Todėl ieškoti koreliacijos tarp mūsų mažmenininkių skirtingose šalyse ir „Franmax“ apyvartų sudėtinga“, - teigia p. Kižienė.
Kam didmenininkei franšizė
Atsakymas į klausimą, kam sėkmingai didmena užsiimančią dabartinę „Franmax“ reikėjo apkrauti franšizių valdymu, - paprastas. VP strategai pamatė, kad, intensyviai vykdant plėtrą užsienyje, kilo grėsmė pačiam „Maximos“ prekės ženklui - dėl skirtingo bendrovių vadovų požiūrio, taip pat skirtingo vartojimo ir lūkesčių kiekvienoje šalyje.
„Ir klaidų galima padaryti, nes to, ką mėgsta lietuviai, visiškai ar iš dalies nemėgsta estai, visiškai kitaip tai vartoja lenkai arba bulgarai, - aiškina p. Kižienė. - Tiesiog privalai būti atsitraukęs ir gilintis, kaip franšizę parduoti, kad ji būtų aktuali konkrečiai šaliai. Todėl iki tol buvusi matricinė verslo valdymo struktūra keitėsi - vykdant intensyvią plėtrą į kitas šalis, siekiant neišrasti naujų dviračių ir greitai perkelti, pritaikyti pagal šalį mūsų geriausią „know-how“, mums pasirodė, kad taip yra lengviau.“
Ji sutinka su VŽ pastaba, kad didmeninė įmonė paprastai neužsiima franšizės valdymu. „Tačiau mūsų įmonėje susiklostė tokia struktūra. Kol turėjome matricinę įmonių valdymo struktūrą, buvo susipynę ir valdymas, ir centralizuoti pirkimai, ir prekės ženklo vystymas. Visi atsakė už viską ir už nieką. Todėl natūraliai, siekiant išsigryninti atsakomybes, įmonės buvo atskirtos: valdymas paliktas „Maxima grupėje“, o franšize, prekės ženklų valdymu, IT ir didmenine prekyba užsiima atskira įmonė „Franmax“, - pasakoja VP valdybos pirmininkė.
Kaip VŽ atskleidė grupės senbuviai, strateginė „Franmax“ numatyta vizija buvo - kad bendrovėje surinkti protingi žmonės kurs ir pardavinės skirtingose šalyse veikiančioms organizacijos įmonėms intelektinę produkciją, tokią kaip išmaniosios logistikos ar IT sprendimų sistemos, kainodaros sprendimai ir pan., ir iš to gaus didžiausią vertę.
Tačiau šioje vietoje strategai susidūrė su problema - šalių, kuriose vykdoma prekyba, mentalitetas ir vartojimo įpročiai yra labai skirtingi. Todėl visos jos nori turėti autonominį verslo valdymą. Ką ir kalbėti, kad, pavyzdžiui, „Maxima LT“
neapsimoka pirkti prekių centralizuotai iš vietos gamintojų - daug greičiau parduotuvių lentynas užpildyti pačiai.
Ponia Kižienė atskleidžia, kad švieži lietuviškos kilmės maisto produktai „Maxima LT“ iš tiesų pasiekia tiesiai iš gamintojų.
„Šalys perka iš „Franmax“ ir perka iš vietos tiekėjų. Yra pačių įvairiausių didmeninės prekybos formų, ir kiekviena šalis pati sprendžia, iš ko ir ką perka. Bet didelę dalį asortimento perka per „Franmax“. Nemaža dalis šių pirkimų parduotuves pasiekia iš Kinijos“, - aiškina ji ir priduria, kad „Franmax“ teikia paslaugas ne tik mažmeninės prekybos tinklams. Ši bendrovė teikia paslaugas ir kitoms VP kontroliuojamoms įmonėms, pavyzdžiui, „Euroapotechos“ vaistinių tinklams, „Ermitažui“.
Į klausimą, ar vis dėlto šiandien „Franmax“ didele dalimi tebegyvena iš centralizuotų pirkimų, o protingų žmonių po vienu stogu idėja nukeliama labai toli į ateitį, VP valdybos pirmininkė atsako aptakiai: „Iki galo gerų minčių turbūt niekada nepavyksta įgyvendinti, nes tų minčių vis atsiranda naujų.“
Ir čia pat užsimena, kad struktūrinių pokyčių metas galbūt dar nėra baigęsis: „Ar tai yra pati geriausia mūsų struktūra ir kad ji nekis, pažadėti negaliu. Nes mes tikrai gilinamės į situaciją ir žiūrime, kurioje vietoje galime būti dar efektyvesni, dar greitesni ir pigesni“, - sako p. Kižienė.
Atsakinga už IT sistemas
„Tai galime vadinti didmena, bet šalia yra ir franšizė“, - VP valdybos pirmininkė patikina, kad „Franmax“ iš esmės yra franšizės įmonė, kurios kita veiklos dalis - didmeninės prekybos paslaugos.
Kalbėdama apie franšizę ir prekės ženklo valdymą, vadovė vardija, kad į šias paslaugas įeina korporatyvinė prekių ženklų „Maxima“ ir „T Market“, taip pat parduotuvių plėtra, prekių tiekimo grandinės priežiūra.
„Labai didelė dalis veiklos susijusi su IT sistemomis. Jos yra „Franmax“ žinioje: tai ir IT programų priežiūra, nepertraukiamo jų funkcionavimo 24 vai. per parą užtikrinimas, naujų paieška, taip pat klientų aptarnavimo, parduotuvių operacijų sistemų priežiūra, klientų lojalumo kortelių programų plėtojimas“, - vardija VP valdybos pirmininkė.
Vadovė stebi įmonės veiklą
Po pastarųjų struktūrinių pertvarkų - praėjusių metų rudenj „Franmax“ tiesioginė kontrolė grįžo į Lietuvą - bendrovė iš esmės yra VP antrinė įmonė, o verslus skirtingose šalyse kontroliuoja „Maxima grupė“.
Tačiau šiuo metu jau kelintą sykį vyksta „veiklų išgryninimas“ ir šis procesas, p. Kižienės manymu, nebaigtas: „Franmax“ VP atsirado tik pernai. Tad mes žiūrime, ar viskas sklandžiai vyksta, ar tenkina rezultatai, greitis, sprendimai. Ir jei reikės ką nors keisti, keisime.“
Pasiteiravus, kodėl viena pelningiausių grupės įmonių (2013-2014 m. „Franmax“ pelno marža siekė atitinkamai 68% ir 69%) iš Estijos, pelno nulinio mokesčio valstybės, grąžinta į Lietuvą, p. Kižienė atsakė: „Vilniaus prekybai“ įsigijus „Franmax“, galime užtikrinti sklandesnį bendradarbiavimą, greitesnius sprendimus ir efektyvų tiek „Franmax“, tiek „Maxima grupės“ įmonių resursų panaudojimą.“
„Franmax“ 2015 m. pardavimo pajamos siekė 54 mln. Eur, arba 13,5% mažiau nei 2014 m. Pelno prieš mokesčius 2015 m. uždirbo 42,5 mln. Eur, arba 16% mažiau nei 2014 m. Pasak p. Kižienės, pajamos mažėjo, nes sumažinta teikiamų paslaugų apimtis: „Siekiant, kad franšize pagrįstas verslo modelis geriau atspindėtų dabartines mažmeninės prekybos verslo realijas, buvo išgrynintos bendrovės atliekamos funkcijos, dalies jų atsisakyta. Tad gauta ir mažiau franšizės pajamų.“
Kadangi 2016 m. vasarą „Franmax“ valdymas buvo grąžintas į Lietuvą, bendrovė privaloma tvarka Registrų centrui pateikė ir pusmečio finansinius rezultatus. Per pirmuosius šešis 2016 m. mėnesius jos pardavimo pajamos siekė 26 mln. Eur, arba 1,6% daugiau nei tokiu pačiu periodu 2015 m. Atitinkamai uždirbo 2,5% daugiau pelno - 20 mln. Eur.
Kodėl kito struktūra
Diana Dominienė, UAB „Maxima Group“ atsiradimo ir virsmo į UAB „Franmax“ laikotarpiu vadovavusi „Vilniaus prekybai“ (ėjo direktorės ir valdybos pirmininkės pareigas), atsisakė su VŽ kalbėtis apie „Franmax“ veiklos istoriją. Motyvavo tuo, kad nuo „Vilniaus prekybos“ reikalų yra visiškai atitolusi.
Ponia Dominienė nuo 2004 m. vadovavo „Vilniaus prekybai“ ir jos formoms. 2013 m. pradžioje pasitraukė iš direktorės pareigų, bet dar kurį laiko dirbo valdybos pirmininke. Iki šiandieninei „Vilniaus prekybos“ direktorei Raimondai Kižienei tampant vadove 2015 m. vasarą ir pradedant kardinaliai pertvarkyti visą grupę, jai vadovavo Jolanta Bivainytė.
„Franmax“ visuomenei dažniausiai pristatoma kaip „Maxima“ bei kitų prekių ženklų valdytoja ir franšizės paslaugų teikėja nuo 2014 m. Kaip minėta, ji egzistavo ir anksčiau - įkurta „Maxima Group“ pavadinimu 2011 m., iškart po Lietuvą užklupusio ekonominio sunkmečio.
„Vilniaus grupės“ senbuviai šios bendrovės veiklą vadina ne tik franšizės valdymu, bet taip pat centralizuotais pirkimais, arba paprasčiau - didmenine prekyba.
Iki 2011 m. ir centralizuotus pirkimus vykdė, ir prekybinių įmonių kontrolės funkcijas atliko UAB „Maxima grupė“. Jos idėja buvo, kad ji kaip įmonė sujungs praktinę pažangią patirtį ir dalys ją kitose šalyse išsibarsčiusioms įmonėms. Steigėjams atrodė logiškas žingsnis šiai įmonei, kaip jungiamajai grandžiai, patikėti ir centralizuotus pirkimus, arba, paprasčiau sakant, didmeną.
2008-2010 m. Lietuvą užklupo ir spaudė ekonominė krizė, vartojimas krito, visi-tiek gyventojai, tiek verslininkai - kaip įmanydami veržėsi diržus. To laikotarpio „Maxima LT“ ataskaitose pelno susitraukimas puikiai atspindi ekonominę šalies padėtį. Vis dėlto čia, pasak VŽ šaltinių VP grupėje, slypėjo šiokia tokia gudrybė-neva daugiausia dėl psichologinių priežasčių prekybininkės pelno dalis pasiekdavo „Maxima grupės“ ataskaitas. įstatymų grupė nepažeidė, teigia VŽ šaltiniai, tai tik moralinis atspalvis. Kadangi visuomenė nelabai suprato struktūros, tad nelabai ir domėjosi „Maxima grupe“. Niekam nešovė mintis pasižiūrėti jos finansinių ataskaitų (visų trijų bendrovių 2008-2015 m. pagrindinius veiklos rodiklius žr. lentelėse). Taip vėliau gimė ir franšizės mokestis, kurio didžiąją dalį „Franmax“ iki šiol sumoka Lietuvos „Maxima LT“: grupės senbuviai atskleidžia, kad iš kitose šalyse ne taip sėkmingai veikiančių prekybos tinklų dabartinę „Franmax“ pasiekia kur kas mažesnis mokestis.
2011 m. įvykdžius reorganizavimą nuo UAB „Maxima grupė“ atskirtos dvi veikos - centralizuoti pirkimai ir know-how - perduotos naujajai UAB „Maxima Group“ (vėliau „Franmax“). J naująją įmonę perkelta ir dauguma darbuotojų - apie 270 žmonių. 2014 m. UAB „Franmax“ perleista Estijos „Franmax OU“ ir į Lietuvą „sugrįžo“ 2016 m. vasarą.
Ką rodo finansiniai duomenys
Žvelgdami į UAB „Franmax“ pardavimo pajamas ir pelną prieš apmokestinimą, matome absoliučiai identiškas šių dviejų finansinių rodiklių kitimo tendencijas: 2015-aisiais, palyginti su 2014 m., pardavimo pajamoms didėjant dešimtadaliu, ikimokestinis pelnas taip pat augo dešimtadaliu. Lyginant 2014-uosius su 2013 m., ir apyvarta, ir pelnas prieš mokesčius krito 5%. Analogiška situacija buvo ir 2013 m., kai abu rodikliai didėjo vienodu tempu (po 3%), ir 2012 m., kai pardavimo pajamos ir pelnas šoktelėjo 4 kartus.
Palyginę įmonės pardavimo pajamų ir pelno prieš apmokestinimą kitimo tendencijas 2011-2015 m. matome, kad apie 80% įmonės bendrų pardavimo pajamų finansinėje ataskaitoje priskiriama pelno eilutei.
Lygindami konsoliduotąsias UAB „Maxima grupė“ ir UAB „Maxima LT“ pardavimo pajamas 2008-2015 m. laikotarpiu, matome tendenciją, kad grupės pajamos kasmet augo nuosekliai sparčiau nei vien tik UAB „Maxima LT“. 2010 m. „Maxima grupės“ pelnas prieš mokesčius augo 48,2%, palyginti su 2009 m., o „Maxima LT“ pelnas augo 4,5%. 2011 m., kai įsteigta dabartinė UAB „Franmax“, „Maxima grupės“ pelnas krito 33,9%, o „Maxima LT“ augo 6,1%.
Nagrinėjant laikotarpį nuo 2007 m., UAB „Maxima LT“ pardavimo pajamos krito tik per ekonominę krizę (2009 m. ir 2010 m.). Pastaruosius penkerius metus įmonės apyvarta kasmet vidutiniškai paaugdavo 3,5%.
Bendrovės veikla pastarąjį dešimtmetį nuostolinga nebuvo. Tačiau į akis krinta didelis pelno kritimas 2012 m. Palyginti su 2011 m., apyvarta tais metais augo 2,7%, tačiau ikimokestinis pelnas mažėjo beveik ketvirtadaliu. įtakos turėjo išaugusios finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos (palūkanos už banko paskolą).
„Franmax“ raida
„Maxima Group“ (dabar „Franmax“) įkurta 2011 m. reorganizavus UAB ,JVlaxima grupė“ - atskyrus centralizuotų pirkimų veiklą su daugiau kaip 300 darbuotojų ir patikėjus franšizės valdymą.
2014 m. „Maxima Group“ pervadinta į UAB .,Franmax“, 100% jos akcijų perduota Estijoje 2011 m. registruotai bendrovei „Franmax OU“, priklausiusiai „Klarus Funds“ (dabar pervadintai ,.Klarus Funds “). į Estiją buvo perkeltos nuosavybės teisės, realią veiklą ,.Franmax“ visą laiką vykdė Lietuvoje.
2012-2015 m. Lietuvos „Franmax“ savo akcininkei „Klarus Funds" išmokėjo 154 mln. Eur dividendų. Paskutiniais metais jie siekė beveik 70 mln. Eur ir buvo didžiausi tarp Lietuvos bendrovių.
2015 m. birželį, maždaug tuo metu, kai į viešumą iškilo VP grupės akcininkų konfliktas, „Klarus Funds“ pardavė JFranmax" kitai VP grupės įmonei „Carson S.a.r.l.“ Liuksemburge. Sandorio vertė - 44 mln. Eur, arba tiek, kiek „Franmax“ vidutiniškai uždirba grynojo pelno per metus.
Netrukus, 2016 m., „Franmax“ išmokėjo „Carson S.a.r.l." 43 mln. Eur dividendų ir po kelių mėnesių už 47 mln. Eur buvo parduota „Vilniaus prekybai“. Pastarosios atstovai tąkart VŽ tikino, kad šie sandoriai tarpusavyje nesusiję, o juos lėmė verslo logika.
„Franmax“ pardavus „Carson S.a.r.l“, Estijos „Franmax OU“ pervadinta į „Klarus Funds“ (buvusi jos tiesioginė valdytoja). Finansinėse jos ataskaitose, kurias VŽ pateikė kreditų biuras „Creditinfo“, 2015-2013 m. fiksuojamas metinis pelnas atitinkamai 108 mln. Eur, 29 mln. Eur ir 50,4 mln. Eur. 2015 m. ir 2014 m. sukaupta atitinkamai 79 mln. Eur ir 50,4 mln. Eur. Bendrovės atstovų teigimu, ji užsiima investicine veikla ir paskolų teikimu.
UAB „Franmax“ nuo 2012 m. per metus uždirba vidutiniškai 40 mln. Eur grynojo pelno ir iš esmės visą jį išmoka dividendais.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas