Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Apie viską pagalvota maksimaliai


Naktinės „Maximos“ reformos: Numavičius pergrupuoja verslą 
Gabrielė Vasiliauskaitė, Verslo žinios, 2017 01 24 
Situacija versle greitai kinta - dar neseniai priimti sprendiniai pateisino lūkesčius, tačiau dabar ieškoma efektyvesnio valdymo. Šie Raimondos Kižienės, UAB „Vilniaus prekybos“ vadovės, žodžiai taikliausiai apibūdina Nerijaus Numavičiaus versluose pastaraisiais metais matomus struktūrinius pokyčius.
Tendenciją galima nusakyti ir tiksliau: verslininkas ir pagrindinis grupės akcininkas Nerijus Numavičius pergrupuoja verslą. VŽ pradeda straipsnių seriją, kurių tikslas - išanalizuoti didžiausiame Lietuvos prekybos versle pastaraisiais metais vykstančius pokyčius, jų priežastis ir neišvengiamas pasekmes. Tiksliau, suprasti, kas slypi už kiekvieno priimto sprendimo atskirai, ir jų visumos.
Analizuodamos situaciją VŽ stengėsi atsiriboti nuo teisminių akcininkų ginčų ir kaltinimų mokesčių slėpimo schemomis. Ši aplinkybė mums reikšminga tiek, kad ji buvo vienas veiksnių, lėmusių kritines verslo sąlygas ir jo sėkmę arba nesėkmę. Tačiau VŽ tikslas - pažvelgti, kas ir kodėl šiuo metu daroma didžiausiame lietuviško kapitalo versle, kuris „Maximos“ užkulisiuose vadinamas pagrindiniu (supraskite, brangiausiu) p. Numavičiaus kūdikiu.
„Malamoje“ - kritinė situacija
Metų sandūroje it lietus pasipylė pranešimai apie pareigų netenkančius didžiausio Lietuvos mažmeninės prekybos tinklo „Maxima LT“ generalinį direktorių ir kitus vadovus. Šio verslo valdymo dalyviai VŽ atskleidė, kad tai - dar ne pabaiga. Be to, vadovų šlavimo banga atsirito iš mažmenininkę tiesiogiai kontroliuojančios bendrovės „Maxima grupė“ - vien šios vadovė Neringa Janavičiūtė 2016 m. vasarą buvo pakeista per naktį.
Dar anksčiau pakeisti ir „Maxima LT“, „Maxima grupės“ ir „Franmax“ savininkės „Vilniaus prekybos“ vadovai ir atstovai. Ši pertvarka istorijos pradžioje labiau susijusi su prekės ženklo vertę tirpdančiais viešais kaltinimais mokestinėmis schemomis nei krizę išgyvenančiu mažmeninės prekybos verslu. O galbūt su p. Numavičiaus planais kardinaliai keisti verslą. Kad ir kaip būtų, „Maximai“ ji yra esminė - naujų „Vilniaus prekybos“ vadovų rankomis pergrupuojamas verslas.
Kas „suvalgė“ milžinę
Dabar jau tikriausiai sunku tiksliai nustatyti sprendimo persigrupuoti ištakas. Tik pats ypatinga strategine įžvalga garsėjantis p. Numavičius galėtų atsakyti, ar jis sugebėjo nuspėti sunkmetį ir ėmėsi veiksmų gerokai anksčiau, nei „Maximą“ pasivijo krizė. O gal visos verslo struktūros pokyčius lėmė du nesusiję veiksniai: iš pradžių su mokestinėmis schemomis ir smulkiaisiais akcininkais susijusios problemos, o paskui - ir kritiškai prasti „Maxima LT“ rezultatai.
Kad didžiausia Lietuvos mažmenininke artėja prie kritinės ribos, VŽ dar praėjusių metų rudenį užsiminė tuometis jos generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
„Matome, kad bendras klientų srautas per pirmus naujojo rinkos dalyvio veiklos mėnesius yra keliais procentais sumažėjęs. Fiksavome ir keliais procentais mažesnius bendruosius pardavimus. Tai reikšmingas pokytis „Maximai“, reikšmingas jis būtų bet kam, nes Lietuvos rinka dėl emigracijos kasmet tik mažėja“, - rugsėjo pradžioje kalbėjo p. Valkeris. Jis patvirtino, kad prekybininkė jaučia „Lidl“ įtaką. Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas į Lietuvą buvo įžengęs prieš tris mėnesius, o iki III ir IV metų ketvirčių rezultatų reikėjo nemažai pagyventi.
VŽ šaltiniai grupėje atskleidė, kad būtent juos, ypač IV ketvirtį, suskaičiavusi „Maxima LT“ savininkė „Vilniaus prekyba“ griebėsi šluotos.
„Maxima LT“ atsisakė VŽ pateikti tikslius paskutinio 2016 m. ketvirčio rezultatus ir motyvavo, kad pardavimų rezultatus įprasta pateikti vasario mėnesį, ir visų įmonių kartu.
Prekyba smuko net per Kalėdas
Vis dėlto Paulius Dambrauskas, jau priverstas pasitraukti iš pareigų „Maxima LT“ komercijos vadovas, pripažino, kad net kalėdiniu laikotarpiu, kai mažmenininkai įpratę skaičiuoti didžiausią apyvartą, „Maxima LT“ prekybos apimtis krito: „Kalbėdami apie tendencijas ir šventinį praėjusių metų pabaigos laikotarpį, palyginti su 2015 m., galime konstatuoti, kad bendrovės apyvarta buvo mažesnė.“
Sausio pradžioje jis, reaguodamas į „Maxima LT“ vadovo Žydrūno Valkerio atleidimą, savo „Facebook“ paskyroje užsiminė: „Šiandien rytas pasitiko aiškiu supratimu, kad you only as good as your lašt quarter results (esi tik tiek geras, kiek geri tavo paskutinio ketvirčio rezultatai).“
Ir iš tiesų, iš VŽ prašymu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktų pagrindinių Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių duomenų apie sumokėtus mokesčius pagal metų ketvirčius aiškėja, kad 2016 m. IV ketvirtį „Maxima LT“ ištiko krizė (žr. lenteles).
įmonės rezultatų neįmanoma tiksliai įvertinti pagal sumokėtus mokesčius. Reikėtų atminti, kad PVM mokamas už mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos. Taip pat vienam mokėtojui galėjo būti atliekami PVM grąžinimai, kitiems - už kitus laikotarpius. Tačiau turint omenyje „Maxima LT“ atstovų užuominas apie prastus pardavimus, bendra tendencija akivaizdi.
Reikėtų pabrėžti, kad praėjusios savaitės pabaigoje bendrovė išplatino pranešimą, jog per 2016 m. sumokėjo VMI mokesčių už 125,4 mln. Eur ir pagal pirmus tris 2016 m. ketvirčius VMI įmonių sumokėtus mokesčius rikiuojasi ketvirtoje vietoje.
Tačiau pažvelgus į prekybininkų sumokėtų mokesčių pagal 2016 m. I-IV ketvirčius, palyginti su atitinkamais laikotarpiais 2015 m., matyti kiek kitokia padėtis. Ypač paskutiniame ketvirtyje drastiškai krito tiek „Maxima LT“ sumokėti PVM, tiek pelno mokesčiai.
Pono Dambrausko teigimu, pagrindinės šventiniu laikotarpiu kritusių prekybos mastų priežastys: „Mažesnis šventinių dienų skaičius, taip pat įtempta konkurencija tarp rinkos dalyvių ir dėl to darytos gilesnės akcijos.“
Kitų mažmeninės prekybos rinkos dalyvių rezultatai (matuojant pagal sumokėtus mokesčius) byloja, kad mažesnis šventinių dienų skaičius neturi įtakos tendencijai, kad kalėdiniu laikotarpiu prekybos mastai susitraukia tik tada, kai šalį ištinka ekonominė krizė. Turint omenyje, kad Lietuvoje galiojantis PVM mokestis yra 21%, nesunku suskaičiuoti, kad per Kalėdas pirkėjai rinkosi ne „Maxima LT“, bet „Lidl“, „Rimi“ ir „Iki“.
Kas nutiko „Maximai“
Ieškant priežasčių, kodėl „Maxima LT“ pasiekė, jos pačios vertinimu, kritinę ribą, reikėtų apžvelgti ne tik praėjusius metus, bet šiek tiek platesnį periodą.
Be abejonės, viena dedamųjų - 2015 m. vasarą rinką sudrebinęs ir tebevykstantis akcininkų ginčas, kaltinimai mokestinėmis schemomis, VMI adiekami tyrimai. Taip pat minimi „Vilniaus prekybos“ ir dabar jau buvusios jos vadovės Dianos Dominienės, kuri vadinama dešiniąja p. Numavičiaus ranka, vardai kitoje rezonansinėje byloje - šalia vieno bendrovės „MG Balde“ vadovų Raimondo Kurlianskio.
Nuo 2004 m. „Vilniaus prekybai“ (kelerius metus veikė kaip UAB „Leksita“) įvairiuose postuose vadovavusios p. Dominienės valdyboje neliko 2016 m. pradžioje. Nuo tada ji dėmesį skyrė „ryšiams su akcininkais“. Vadovavo su „Vilniaus prekybos“ grupe siejamos Kipro bendrovės „Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriui. Tai nuo 2009 m. veikianti grupės
bendrovė, kurios misija yra įgyti ir valdyti smulkiuosius grupės įmonių akcijų paketus.
Po pusmečio šias pareigas perėmė smulkusis akcininkas ir p. Numavičiaus bendražygis Ignas Staškevičius. Poniai Dominienei pavesta atstovauti p. Numavičiaus interesams pagrindiniuose versluose ir valdyti daugelį jo, kaip investuotojo, įmonių.
„Lidl“ ir kainų karas
Vis dėlto, vertinant „Maxima LT“ rezultatus, svarbesnės jų prastėjimo priežastys-dėl emigracijos neišvengiamai tuštėjančios prekyvietės ir kasdien vis sudėtingesnė konkurencinė aplinka.
2015 m. vasarį, ruošdamasi Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ atėjimui į Lietuvą, „Maxima LT“ paskelbė kainų karą arba, kaip jie patys vadino, naują programą-per tris etapus sumažinti savo pelno maržą 13% pagrindinėms prekėms.
VŽ jau anuomet žinojo, kaip sunku „Maxima LT“ vadovybei buvo įtikinti pagrindinį akcininką p. Numavičių žengti šį žingsnį. VŽ šaltiniai įmonių grupėje atskleidžia, kad vadinamoji programa veikė visus metus.
2015 m. „Maxima LT“ gavo 1,52 mlrd. Eur pardavimo pajamų, 2% daugiau nei 2014 m., tada jos siekė 1,49 mlrd. Eur. Ikimokestinis pelnas lyginamuoju laikotarpiu augo 29%: nuo 64,880 mln. iki 83.828 mln. Eur. Tuometis bendrovės generalinis direktorius p. Valkeris VŽ teigė, kad gerus finansinius rezultatus lėmė sumažėjęs franšizės mokestis (jį „Maxima LT“ moka kitai VP įmonei „Franmax“), įgyvendinta vidinių procesų efektyvinimo programa, smarkiai pasikeitę šalies vartotojų pirkimo įpročiai ir pirkinių krepšelis.
2016 m. pradžioje bendrovės akcininkas priėmė sprendimą nebeinvestuoti į vadinamąją reguliarių kainų mažinimo programą, mat tam reikalingos nemažos investicijos, ir kainų karą nutraukė. Tai buvo „Lidl“ pasirodymo šalyje metų pradžia, aštrėsiančiai konkurencijai reikėjo ruošti ginklus - taip pat rinkodarinius.
Nutraukus kainų karą, „Maxima LT“ pelno marža netruko grįžti j ankstesnį lygį ir reguliarios kainos pašoko aukštyn. VŽ šaltinių bendrovėje teigimu, „Maxima LT“ paprasčiausiai grįžo prie senos ir pigesnės praktikos - apyvartą nusipirkti akcijomis.
Smūgį sudavė ir kitos konkurentės
Bendrovė atsisakė VŽ pateikti paskutinių dviejų 2016 m. ketvirčių finansinius rezultatus, tad negalime pasakyti, kas nutiko: ar suvedus 2016 m. metinį EBITDA paaiškėjo, kad nesuvaldė sąnaudų „pirkdama“ apyvartą, ar drastiškai kritę kiti mažmeninės prekybos veiklos matavimo rodikliai (pvz., kiekvienos įgyvendintos akcijos sėkmė, klientų lojalumo duomenys, vadinamųjų platininių pirkėjų skaičiaus kitimas ir pan.).
Tačiau, apibendrinę viešus „Maxima LT“ vadovų prisipažinimus, kad bendrovė pajutusi aštrėjančią konkurencinę aplinką, metų gale, kai skaičiuojami finansiniai rezultatai, galime tvirtinti: „Maxima LT“ pralaimėjo konkurencinę kovą „Lidl“ ir pozicijas 2016 m. sustiprinusioms „Rimi“ bei „Iki“.
Taip pat reikėtų pridurti, kad, nepaisant gerų rezultatų, pernai „Rimi“ žengė ir kitą svarbų žingsnį grasindama dar labiau parklupdyti rinkos lyderę. Praėjusių metų pabaigoje oficialiai pranešta, kad UAB „Rimi Lietuva“, priklausanti Švedijos „ICA Gruppen“, pasirašė susitarimą įsigyti UAB „Palink“, valdančią prekybos tinklą „Iki“. Sandorio vertė - 213 mln. Eur, jį patvirtinusi „Rimi Lietuva“ taps antru pagal dydį tinklu Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje. „Rimi Baltic“ vadovas Edgaras Sesemannas atskleidė, kad sujungtas tinklas užims 23% Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos, bet „Maxima LT“, turėdama 39% rinkos, Uirėtų išlikti didžiausia dalyvė.
Tačiau bendrai „Rimi“ ir „Iki“ turės plačiausią parduotuvių tinklą Lietuvoje – prie 56 „Rimi“ parduotuvių prisidės 235 „Iki“. Tuo metu „Maxima LT“ šalyje valdo 237 parduotuves.
2016 m. finansiniai bendrovių rezultatai dar nepaskelbti. 2015 m. „Palink“ pardavimo pajamos siekė 596,7 mln. Eur ir, palyginti su 2014 m., liko beveik nepakitusios (-0,1%). Pelnas prieš mokesčius paaugo nuo 7,2 mln. iki 10,9 mln. Eur. Bendrovės „Rimi Lietuva“ pajamos 2015 m. siekė 288,3 mln. Eur, arba 15,7% daugiau nei 2014 m. Pelnas mažėjo nuo 1,09 mln. iki 0,435 mln. Eur.
Apibendrinant pastarųjų metų „Maxima LT“ istoriją galima iliustruoti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu. Rinkos lyderiams, „Lidl“ agresyviai kovojant dėl šios rinkos dalies, teko gerokai pasispausti. O „Tesco“, didžiausio dalyvio, turinčio 28% rinkos, apyvarta per kelerius pastaruosius metus sumažėjo dramatiškai - nuo 66 mlrd. GBP iki 56 mlrd. GBP, o EBITDA nukrito į minuso zoną. Tarp rinkos dalyvių kilo kainų karas, ir tik 2016-ieji buvo pirmieji metai, kai „Tesco“ pelningumo rodikliai atsikūrė.
„Tesco“ pelnas prieš mokesčius fiskaliniais bendrovės metais, kurie baigėsi 2016 m. vasario pabaigoje, sudarė 162 mln. GBP (204 mln. Eur), o 2015 m. bendrovė fiksavo didžiausią istorijoje nuostolį, siekiantį 6,2 mlrd. GBP (7,8 mlrd. Eur).
Lyginamieji pardavimai Jungtinėje Karalystėje paskutinį fiskalinių metų ketvirtį ūgtelėjo 0,9%. Vis dėlto tarp šalies mažmenininkų įsisukus kainų karui, „Tesco“ pajamos, palyginti su 2014 m., kai sudarė beveik
57 mlrd. GBP (71,6 mlrd. Eur), smuko iki 54,4 mlrd. GPB (64,8 mlrd. Eur).
„Lidl“ Didžiojoje Britanijoje privertė rinkos senbuvius perkainoti situaciją. Vien „Tesco“ pradėjo gerokai aktyviau dirbti su savo privačiais prekių ženklais ir bando iš naujo prisivilioti prarastus pirkėjus.
Tad ateinantys metai Lietuvos rinkai bus ne mažiau įdomūs: jei „Lidl“ toliau sėkmingai stiprės, jei Konkurencijos taryba suteiks leidimą „Iki“ ir „Rimi“ jungtis ir jos sugebės išnaudoti stipriąsias savo savybes, visiems dalyviams teks dar aršiau pasistumdyti rinkoje.
Komentarai
Paulius Dambrauskas, buvęs ,JVlaxima LT“ komercijos vadovas:
„Kalbėdami apie tendencijas ir šventinį praėjusių metų pabaigos laikotarpį, palyginti su 2015 m., galime konstatuoti, kad bendrovės apyvarta buvo mažesnė.“
Žydrūnas Valkeris, buvęs ,JVlaxima LT“ generalins direktorius:
„Fiksavome ir keliais procentais mažesnius bendruosius pardavimus. Tai reikšmingas pokytis „Maximai“, reikšmingas jis būtų bet kam, nes Lietuvos rinka dėl emigracijos kasmet tik mažėja.“

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas