Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Intriguojančios priemonės


„Pašnipinėja“ įmonių mokumą 
Lina Mrazauskaitė, Lietuvos žinios, 2017 01 20 
Pernai, palyginti su 2015 metais, bankrotai pradėti 28 proc. daugiau įmonių. Verslas, vertindamas savo partnerių finansinę padėtį, dažnai daro klaidų, tačiau gyventojai vis geriau atlieka „namų darbus“ - patikrina įmones, su kuriomis planuoja sudaryti stambius sandorius. Yra būdų numatyti ne tik pirkėjo, pardavėjo ar būsimo darbdavio bankrotą, bet ir sušlubuosiančius finansus.
Gyventojus išgąsdino pastaraisiais metais plačiai nuskambėję bankrotai turizmo sektoriuje, o statybos įmonių patikimumu jie vis dar abejoja nuo krizės metų. Pastebima, kad gyventojai atsargūs - prieš pirkdami brangias prekes ar paslaugas sutinka netgi sumokėti už ataskaitas, kuriose įvertintas įmonės pardavėjos geras vardas. Dar įdėmesnis savo partnerių būklei turėtų būti verslas.
Mokosi iš klaidų ir bankrotų
Būtinybę pasidomėti įmonių „finansine sveikata“ nuolat primena į viešąją erdvę iškylančios bankrotų istorijos, skaudžios tūkstančiams nukentėjusiųjų.
„Lietuvos žinios“ rašė apie gyventojus, kurie iš įmonės „Informo“ įsigijo butus naujai statomame name ir pakibo nežinioje - pradėjo sklandyti informacija apie itin sudėtingą šios įmonės finansinę padėtį, statybos darbai sustojo. Dabar oficialūs duomenys rodo, kad daugiabutį stačiusiai bendrovei pradėta bankroto procedūra. Keli pirkėjai, bendrovei „Informo“ sumokėję 20-30 proc. buto vertės avansus, taip ir nesusitarė su objekto perėmėja kredito unija.
Pernai kelionių organizatoriaus pažymėjimo neturinti mažoji bendrija „Antibai“ iš turistų surinko per 10,3 tūkst. eurų už tariamai rengiamą kelionę į Turkiją. „Antibai“ savininkei pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, o pinigus praradusiems gyventojams beliko teismų procesas. Šių rūpesčių jie būtų išvengę, jei viešoje Valstybinio turizmo departamento (VTD) duomenų bazėje būtų patikrinę, ar paslaugų teikėjas turi licenciją.
Nesėkmių turizmo sektoriuje būta ir 2014-2015 metais. Pavyzdžiui, 2014 metų pabaigoje bendrovė „Fresh Travel“, valdanti kelionių operatorių „Plius Travel“, paskelbė nutraukianti veiklą. Egipte ir Portugalijoje įstrigo apie 470 bendrovės klientų. Netrukus VTD suskaičiavo, kad dėl bankroto nukentėjo per 2,3 tūkst. klientų. Dėl tais pačiais metais bankrutavusio kelionių organizatoriaus „Go Planet Travel“ klientų patirti nuostoliai siekė 1,79 mln. litų. VTD skaičiavo, kad įmonės klientai atgaus maždaug po trečdalį patirtos žalos.
Gyventojai naršo informaciją
Bendrovės „Scorisk“, teikiančios informaciją apie įmones bei rizikos vertinimo modelius, atstovai teigia pastebintys, kad gyventojų sąmoningumas didėja ir jie vis dažniau ieško informacijos apie rūpimas įmones. „Gyventojams prieinamos informacijos apie įmones yra labai daug ir įvairios. Yra valstybiniai registrai, tokie kaip Registrų centras, ir privačios įstaigos, antai „Creditinfo“ arba mes. Visi šaltiniai gyventojams pateikia pagrindinę ir nemokamą informaciją apie įmonę, jos mokėjimo vėlavimus, teismus, darbuotojų skaičių, finansinius rodiklius ir 1.1. Tai labai paprastai suvokiami duomenys, - aiškino „Scorisk“ vadovas Žilvinas Milerius. - Jei fiksuojami ilgesni įmonės mokėjimo partneriams vėlavimai, prasidėję teisminiai procesai, mažėja jos darbuotojų skaičius, didelė vadovų kaita ar spaudoje pasirodė neigiama informacija - gali būti, kad toje įmonėje kas nors negerai.“
Metinis „Scorisk“ svetainės lankomumo augimas siekia 20-25 proc. ir tam įtakos taip pat turėjo plačiai nuskambėjusios istorijos apie bankrotus ir jų pasekmes gyventojams. Pernai ir užpernai apie kai kurių įmonių griūties riziką signalizavo ir biuro „Creditinfo“ viešai prieinami duomenys.
Pašnekovo įsitikinimu, nukentė jusiųjų būtų mažiau, jei pirkdami brangesnes prekes ir paslaugas vartotojai labiau pasidomėtų įmonių finansine padėtimi. „Kiekvienas fizinis asmuo, prieš pirkdamas keliones, užsisakydamas brangesnes paslaugas statybos ir kituose paslaugų sektoriuose ar įgydamas vertingesnį turtą, turėtų pasidomėti įmone pardavėja visuose prieinamuose registruose. Jie yra nemokami“, - sakė pašnekovas. Daugiausia gyventojai peržiūri informaciją apie paslaugų ir statybų sektoriaus įmones. Bendrovės in- temetinėje svetainėje nurodoma, kad daugiausia domėtasi Valstybinio socialinio draudimo fondu, bendrovėmis Elektroninių mokėjimų agentūra, „He-Ma“, „Premium Oils“, „Naktis Vilniuje“ ir kitomis.
Atskleidžia ir „feniksus", ir vėluotojus
Verslui patikrinti partnerių patikimumą itin svarbu, nes prasta jų finansinė būklė gali lemti didžiulius nuostolius. Kreditų biuro „Creditinfo“ atstovai vis dėlto teigia pastebintys, kad įmonės pernelyg dažnai nuostolius sieja su skolininko bankroto momentu. Rasos Ruseckaitės, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovės, teigimu, tai nevisiškai teisinga. „Iš tiesų nuostoliai atsiranda pirkėjui ar verslo partneriui pradedant vėluoti atsiskaityti“, - sakė ji.
Lietuvoje, kaip tvirtino pašnekovė, yra nemažai priemonių, kurios padeda išvengti tokių bėdų. Tarp jų galima rasti ir nemokamų žinių, skirtų greitam, paviršiniam pirkėjo įvertinimui, pavyzdžiui, portale rekvizitai.lt. Nors daliai įmonių tiek informacijos pakanka, didesnius mokėjimo atidėjimus savo pirkėjams suteikiančioms įmonėms rekomenduojama atlikti išsamesnę kliento analizę.
Pirma, kaip pabrėžė R. Rusec- kaitė, finansinė atskaitomybė yra praėjusio verslo laikotarpio „nuotrauka“, kuri šiandien gali būti smarkiai pasikeitusi. Todėl patartina analizuoti naujausio laikotarpio duomenis - savo iniciatyva prašyti ketvirčio, pusmečio finansinių ataskaitų ir pan. „Jei verslo partnerio reakcija yra neigiama, iš to taip pat galima daryti tam tikras išvadas“, - sakė ji.
Kredito istorija, kaip pažymėjo „Creditinfo“ atstovė, yra įmonės finansinės drausmės C V. „Jei verslo partneris šlubuoja atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams - bankams, telekomunikacijų bendrovėms, - tikėtina, kad jis gali vėluoti mokėti ir jums“, - pabrėžė ji.
R. Ruseckaitė taip pat patarė įvertinti įmonės akcininkų, vadovų, valdybos narių verslo sąsajas su kitomis įmonėmis, nes, pavyzdžiui, gali išryškėti, kad vadovai sėkmingai plėtoja kitą verslą, bet taip pat gali paaiškėti, kad jus dominanti įmonė yra „feniksas“ ir vadovai rimtai neplanuoja ilgalaikės jos veiklos.
Dar platesnį vaizdą apie įmonę leis susidaryti teismų, turto areštų, automobilių parko ir kita informacija. Naudinga patikrinti kredito reitingą. Pavyzdžiui, kredito biuras įmones reitinguoja skalėje nuo 1 iki 10. Finansų, draudimo ir kitos įmonės į juos atsižvelgia kredituodamos. R. Ruseckaitė rekomendavo užsisakyti ir monitoringo pranešimus -jie suteikia galimybę tiekėjui būti nuolat informuojamam apie pirkėjo kreditingumo pasikeitimus - pasikeitusį kredito reitingą, naują pradelstą mokėjimą, įregistruotą turto areštą, bylą teisme ir pan.
„Scorisk“ taip pat sudaro profesionalias ataskaitas ir vertinimus, kurie leidžia numatyti bankroto ir vėlavimo mokėti tikimybę. Šias profesionalias ataskaitas užsisako ir gyventojai, ir verslas. Jos ypač aktualios tiems gyventojams, kurie pirkdami brangias prekes ar paslaugas siekia apsaugoti savo investicijas ir nori žinoti apie galimas įmonių problemas ateityje.
Faktai
„Creditinfo" duomenimis, pernai bankrutuoti pradėjo 2565 įmonės. Iš jų 83 proc. su finansiniais, atsiskaitymo ir kitas sunkumais susidūrė kur kas anksčiau.
Bankrotų lygio augimas šalyje pastebimas nuo užpernai, tiesa, jis smarkiai susijęs su 2015 metais supaprastintomis bankrotų administratorių atrankos taisyklėmis.
Daugiausia įmonių bankrutuoti pradėjo mažmeninės prekybos (516), paslaugų (363) bei statybos (351) sektoriuose.
Tačiau, atsižvelgiant į įmonių skaičių sektoriuje, pirmoje vietoje - statybos sektorius, kuriame bankrutuoti pradėjo 2,1 proc. įmonių.
Pernai iš verslo taip pat pasitraukė 1,9 proc. maitinimo ir apgyvendinimo bei 1,3 proc. transporto įmonių.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas