Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Žurnalistika ir žurnalistai


Lenkijos kryžiaus žygis prieš neparankią žiniasklaidą 
Henry Foy, Zosia Wasik, Verslo žinios, 2016 05 06 
Siekdama „pataisyti“ visuomenę ir paskatinti „patriotines vertybes“, į valdžią atėjusi Teisės ir teisingumo partija iš karto ėmėsi kontroliuoti valstybinę žiniasklaidą.
Kritikų nuomone, tai – akivaizdus mėginimas agresyviai perimti spaudą. Praėjusį mėnesį nuskambėjo skandalas, panašu, sukurptas tam, kad Lenkijos valdžiai būtų lengviau susidoroti su šalies žiniasklaida. Vienas žurnalas atskleidė slaptą 2014 m. įrašą, kuriame užfiksuota, kaip tuomečio ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybės narys skundžiasi dėl savo viršininko vaizdavimo didžiausiame Lenkijos bulvariniame laikraštyje „Fakt“. Tuo metu viename madingiausių Varšuvos restoranų su šiuo ministru pietavo Janas Kulczykas, anuomet turtingiausias Lenkijos žmogus, dabar jau miręs. Ponas Kulczykas įsiklausė į nusiskundimus ir pažadėjo juos perduoti laikraščio savininkui. Praėjo du mėnesiai po šio pokalbio, ir dešimt metų vadovavęs laikraščio vyriausiasis redaktorius paliko pareigas. „Fakt“ neigia, kad politinis spaudimas kada nors darė įtaką jo vadovų sprendimams. Tačiau tariamas sąmokslas manipuliuoti žiniasklaida, dėl kurio vyriausybė dabar atlieka tyrimą, dabartinei valdančiajai Lenkijos partijai tapo labai parankus. Teisės ir teisingumo („TiT“) partija – konservatyvi dešiniųjų grupė, turinti nacionalistinių ir euroskeptiškų polinkių, turinti šaknų galingoje Lenkijos katalikų bažnyčioje, – nuo pat pernai spalį vykusių rinkimų siekia užvaldyti valstybės institucijas, esą norėdama „pataisyti“ Lenkijos visuomenę. Vadovaujama kovingai nusiteikusio ideologo Jaroslawo Kaczynskio, „TiT“ teigia, kad Lenkijos institucijas sugadino prieš tai šalį valdęs liberalusis elitas. Šiuo argumentu naudotasi atliekant valymus valstybės valdomose bendrovėse, perimant slaptųjų tarnybų kontrolę ir silpninant Aukščiausiąjį šalies teismą. Žmogaus teisių grupėms pasmerkus šiuos veiksmus kaip pasikėsinimą į demokratiją, Varšuva susidūrė su ES – ši pradėjo tyrimą, ar naujoji vyriausybė nekelia pavojaus šeštos pagal dydį bloko valstybės teisinei santvarkai. „TiT“ rėmėjams, įsitikinusiems, kad buvusi administracija kontroliuoja komercinę Lenkijos žiniasklaidą, šis tariamas susitarimas restorane – puikus įrodymas, kodėl reikia reformuoti šalies televiziją, radijo stotis, laikraščius, žurnalus. „Galite būti arba su jais, arba prieš juos, – taip valdančiąją partiją apibūdina vienos didžiausių privačių Lenkijos žiniasklaidos bendrovių vadovas. – Anot jų, nestoti jų pusėn yra tas pats, kas nepalaikyti jų.“
Patriotinės vertybės
Naujųjų metų išvakarėse skubiai priimtas įstatymas suteikė valdžiai teisę kontroliuoti valstybinę televiziją ir radiją. Atleisti stočių valdybos nariai, o redaktorius pakeitė partijai lojalūs asmenys. Antrajame šį mėnesį planuojamame priimti įstatymų rinkinyje esama priemonių skirti lėšų strategijai, kuria „puoselėjamos nacionalinės tradicijos ir patriotinės vertybės“. Kai kurie „TiT“ lyderiai net siūlė „iš naujo polonizuoti“ privatųjį verslą, o partijos pasiūlymuose prieš rinkimus būta pažadų sumažinti užsienio žiniasklaidos kapitalą nuo dabartinių 75% iki ne daugiau kaip 25%. Opoziciją rėmusios privačios žiniasklaidos grupės skundžiasi prarandančios reklamos sutartis su didelėmis valstybės valdomomis įmonėmis, perskirstančiomis lėšas valdžios remiamam verslui. Garsiausio opoziciją remiančio laikraščio „Gazeta Wyborcza“ reklamos biudžetas šiemet sumažėjo apie 15%. Tokie sprendimai primena Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano veiksmus, kai 2011 m. jis įvedė taisykles, leidžiančias valdžiai bausti žiniasklaidos organizacijas už „nesubalansuotą“ ar „įžeidžiamą“ turinį. Žurnalistams atstovaujanti grupė „Reporters Without Borders“ nurodo, kad 2016 m. Lenkija nukrito per 29 vietas į 47 pasaulinio žiniasklaidos laisvės indekso vietą (žiniasklaidos ekspertai ir teisininkai čia vertina pliuralizmą, cenzūrą ir skaidrumą). Lyg patvirtindama šį faktą, valdžia paskyrė Užsienio reikalų ministerijos atstovą spaudai Arturą Dmochowskį valstybės kontroliuojamos Lenkijos žiniasklaidos naujienų agentūros prezidentu. „Valstybinė žiniasklaida privalo turėti priemonių patikimai vykdyti savo misijai, – kalbėjo ministrė pirmininkė Beata Szydlo, kai praėjusią žiemą skelbė vyriausybės programą. – Dar kartą pabrėžiu – savo misijai.“
Tam tikri standartai
XVIII amžiaus antikvariniais daiktais, istoriniais paveikslais ir medžio bei vario kryžiumi dekoruotame Kultūros ministerijos kabinete įsikūręs vyras, stebintis „TiT“ žiniasklaidos revoliuciją, teigia, kad šios reformos būtinos norint atkurti Lenkijos radijo bangų teisingumą. „Anksčiau politinės pusiausvyros nebuvo, – sako Krzysztofas Czabanskis, buvęs valstybės valdomos naujienų agentūros vadovas, dabar einantis kultūros viceministro pareigas. – Buvusioji opozicija, dabar esanti valdžioje, buvo gana drastiškai pašalinta iš valstybinės žiniasklaidos.“ „Žiniasklaidos formuojama viešoji nuomonė ir su svarbiausiais tautos reikalais susiję debatai privalo turėti sąlygas nesilankstyti [jokiems] interesams, išskyrus savo valstybės“, – pridūrė jis. Ponas Czabanskis įsitikinęs, kad finansinis spaudimas privertė valstybines žiniasklaidos stotis susilpninti programų rengimą siekiant pritraukti reklamą. Jis yra už kanalų finansavimą licenciniu mokesčiu – prižiūrint parlamentui, – kad būtų atkurti standartai. „Žiniasklaida – ypatinga prekė, – kalbėjo p. Czabanskis. – Tai ne batų fabrikas. Todėl būtina išlaikyti tam tikrus standartus.“ Lenkijos valdžia tvirtina, kad naujasis žiniasklaidos įstatymas pirmiausia nukreiptas prieš realybės šou, kaip antai „Šokis su žvaigždėmis“, tačiau kritikai tai laiko pasikėsinimu į žodžio laisvę. „TiT“ suniokojo valstybinę žiniasklaidą ir pavertė ją įžūlios valdžios propagandos priemone, – sako Lenkijos žurnalistų draugija. – Valstybinė žiniasklaida turėtų būti nepriklausoma nuo politinės padėties. [Tačiau] tokie įstatymai sukurs valdančiajai partijai paklūstančią žiniasklaidą.“ Sausį pasikeitus vadovybei pagrindinis valstybinės televizijos kanalas TVP ėmė akivaizdžiai linkti vyriausybės pusėn. Varšuvos socialinių ir humanitarinių mokslų universiteto tyrimas parodė, kad pastaruosiuose TVP naujienų reportažuose buvo ribojama opozicijos nuomonė, nepateikiama tam tikros medžiagos. „Nešališkumo svarbiais politiniais klausimais reikalavimas nebuvo įvykdytas“, – rašoma tyrimo išvadoje.
Kartojasi gėdinga praktika
1989 m. pasibaigus komunizmo erai ir gimus demokratijai, vėlesnės vyriausybės siekė daryti įtaką žiniasklaidai. Buvusi šalies administracija, iki spalio rinkimų valdžiusi aštuonerius metus, nesikuklindama keitė viešosios žiniasklaidos priemonių personalą. „Pastaruosius 26 metus vyravusi praktika – gėdinga. Deja, tokia mūsų politinė kultūra, – sako Varšuvos universiteto žiniasklaidos studijų profesorius Tomaszas Gackowskis. – Ši padėtis buvo susiklosčiusi jau anksčiau ir, deja, vėl kartojasi.“ Remiantis naujausiais duomenimis, valstybės kontroliuojama TVP ir jos „Polskie Radio“ stotys turi apie 34% žiūrovų ir 18% radijo klausytojų. Kai kurie valdžios atstovai siūlo didinti šį skaičių mažinant privačioms žiniasklaidos bendrovėms tenkančią dalį. „Grėsmė kilo visai Lenkijos žiniasklaidos rinkai“, – sako didžiausio, kokybiškai žiniasklaidai priskiriamo šalies dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktoriaus pavaduotojas Piotras Stasinskis. JAV žurnalo „Newsweek“ lenkiškoji versija ir leidinys „Polityka“ po rinkimų buvo uždrausti visose teisės įstaigose ir daugelyje ministerijų. Dėl to smuko jų tiražas. Trys skirtingų dienraščių vadovai pasakojo „Financial Times“ bijantys, kad valdančioji partija ketina sumažinti privačių bendrovių skaičių. Dienraštis „Fakt“ priklauso Vokietijos leidėjui „Axel Springer“, o populiariausias nacionalinis radijo transliuotojas RMF FM – Vokietijos „Bauer Media“. Populiariausias televizijos kanalas TVN yra valdomas JAV žiniasklaidos konglomerato „Scripps“. Patikimų šaltinių duomenimis, „Scripps“ jau išreiškė susirūpinimą JAV ambasadai Varšuvoje dėl žiniasklaidos rinkos stabilumo. „[Užsienio kapitalas] gali tapti problema, – sako p. Czabanskis. – Kas nutiktų, jei Vokietijoje bent 10% spaudos priklausytų Prancūzijai ar Amerikai? Kanclerė Angela Merkel paskelbtų kryžiaus karą.“ Visos Vokietijos žiniasklaidos grupės priklauso vietos subjektams. „Lenkijoje investuojame jau ilgą laiką, visada manėme, kad Lenkija gerbia ir saugo socialines bei ekonomines nepriklausomos, įvairiapusės spaudos vertybes ir veikiančią žiniasklaidos ekonomiką, – sakė „Axel Springer“ atstovas spaudai. – Tikimės, kad taip bus ir ateityje.“
Katalikiški polinkiai
Kol liberalūs žurnalistai, privačios žiniasklaidos bendrovės ir užsienio investuotojai rūpinasi sujudimu Lenkijoje, kitiems tai tik į naudą. Opoziciją įpykdžiusiu sprendimu J. Kaczynskio vyriausybė skyrė 26 mln. zlotų (6 mln. Eur) fondui, susijusiam su prieštaringai vertinamu Katalikų bažnyčios kunigu Tadeuszu Rydzyku. Ponas Rydzykas vadovauja „Radio Maryja“, krikščionių fundamentalistų radijo stočiai, anksčiau kaltintai antisemitizmu ir islamofobija, taip pat kritikuotai Vatikano už „bažnyčią griaunančius“ veiksmus. Tačiau dėl 1,2 mln. kasdienių „Radio Maryja“ klausytojų p. Rydzyko parama yra galingas politinis įrankis J. Kaczynskiui ir jo partijai, kurios elektoratą daugiausia sudaro vargingesnės, tradiciškesnių pažiūrų ir religinės Lenkijos bendruomenės.
Reklamos išlaidos
Kai didžiausia Lenkijos valstybės valdoma draudimo bendrovė PZU vasarį perkėlė savo reklamos sutartį iš 190.000 egzempliorių per dieną parduodančio „Gazeta Wyborcza“ į vos 21.000 egzempliorių tiražu platinamą „Gazeta Polska“, imta svarstyti, ar tai buvo tik komercinis sprendimas. Laikraštį „Gazeta Polska“ leidžia „TiT“ vadovo Jaroslawo Kaczynskio pusbrolis. Kitaip nei opozicijai šališkas „Gazeta Wyborcza“, laikraštis drąsiai remia šalies valdžią. PZU atsiskaito valstybės iždui. Bendrovė primygtinai tvirtina, kad politika nedaro įtakos reklamos sprendimams. Tačiau šis pavyzdys tėra vienas iš daugelio per šešis mėnesius, kai praėjusį spalį į valdžią atėjo p. Kaczynskio partija. Kol jo vyriausybė atlieka radikalią Lenkijos žiniasklaidos veiklos pertvarką, valstybės valdomos bendrovės, vyraujančios šalies pramonėje, gali paveikti privačiosios žiniasklaidos likimą. Reklamos išlaidos ir rėmėjai būtini privačiai Lenkijos žiniasklaidai išgyventi, nes per pastarąjį dešimtmetį gerokai sumažėjo skaitytojų. Tyrimų agentūros „Kantar Media“ duomenimis, 2010–2014 m., valdant ankstesnei, liberaliai administracijai, pagrindinės valstybės valdomos bendrovės išleido bene du kartus daugiau reklamai „Gazeta Wyborcza“ nei centro dešinės „Rzeczpospolitai“. Sausį ministerijos ir valstybei priklausančios bendrovės, įskaitant nacionalinę oro transporto bendrovę ir didžiausią banko ir naftos grupę, išleido 130.000 Eur reklamai valstybę remiančiame žurnale „W Sieci“. Tą patį mėnesį reklamai savaitraštyje „Polityka“, parduodančiame dukart daugiau egzempliorių, tačiau kritikuojančiame „TiT“, išleista vos 18.000 Eur.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas