Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Žiniasklaidos įtaka visuomenei


Lietuviškos televizijos vis daugiau kalba rusiškai: siužetai šokiruoja 
Aušra Lėka, Veidas, 2016 01 30 
Jau švintant kai kurie lietuviški TV kanalai prabyla rusiškai, lyg Lietuva vis dar būtų viena iš penkiolikos SSRS „respublikų-sesių“, o ne beveik 26 metai nepriklausoma valstybė su valstybine lietuvių kalba, dvylikti metai ES ir NATO narė.
BTV rusiškai atveria burną 7 val. 15 min. ir nenutyla ilgiau nei 7 val. „Lietuvos ryto“ TV rusiškai su penkiolikos minučių pertrauka kalba pusseptintos valandos nuo 9 val. 25 min. iki 16 val., paskui trumpi atokvėpiai – ir vėl valandos ar dviejų trukmės rusiško gyvenimo būdo ataka, supinta iš kriminalų, mistikos, politikos ir juokų, kartais iš visai nejuokingų dalykų.
„Lietuvos ryto“ TV ir BTV darbo dienomis kasdien (skaičiuojant su kartojimais) rusiškos produkcijos transliuoja apie 10 val., TV6 – po 4, TV1 – valandą su trupučiu.
Sovietinės okupacijos metais ausiai buvo įprasta iš televizoriaus ekrano rusiškai girdėti „Govorit i pokazyvajet Moskva“ („Kalba ir rodo Maskva“). Apie ką Maskva vis dar „govorit“ ir ką „pokazyvajet“ šiandien laisvos Lietuvos TV kanaluose?
Kalba, žinoma, niekuo nekalta, o rusai yra sukūrę tikrų ekrano šedevrų. Tačiau surusėjusios kai kurios Lietuvos televizijos populiarina ne juos, o pigius rusiškus čiulpinukus su neaiškaus veikimo įdaru.
„Lietuvos ryto“ TV Sausio 13-ąją – apie Staliną
Praėjusios savaitės rusiškasis lietuviškų TV kanalų meniu išsiskyrė viena premjera: kitą dieną po kruvinosios Sausio 13-osios ketvirčio amžiaus sukakties minėjimo „Lietuvos ryto“ TV debiutavo rusiškas serialas „Nužudyti Staliną“ (2013 m.) apie sovietinį rusišką patriotizmą gelbstint didį vadą „tovariščių“ Staliną nuo fašistų vokiečių abvero sąmokslo ir apie Rusijos pergalę, nuo kurios Lietuvai pavyko išsivaduoti tik prieš ketvirtį amžiaus. Na, galima sakyti, sukakčiai pritaikyta premjera.
„Lietuvos ryto“ TV eteryje tai jau antras istorinis kriminalinis serialas: dar rodomas visai naujas, 2015-ųjų „Leningradas. Pokario gatvės“. Originalus kriminalinio serialo pavadinimas tiesiog „Leningradas-46“, vietoje brūkšnelio dedant raudoną penkiakampę žvaigždę. Seriale – sovietinės NKVD kova su karo nusikaltėliais ir pokarinio Leningrado banditais. Filmas, kaip ir rašoma anonsuose, prikausto dėmesį. Bet kiek jis atitinka istorinę tikrovę?
„Lietuvos ryto“ TV siūlo ir šių laikų kriminalinį serialą, beveik, kaip dainavo Vladimiras Vysockis, „Krome mordabitija nikakich čudes“ („Išskyrus snukių daužymą, jokių stebuklų”). Bent jau kalinių ir banditų muštynės „Kulinare“ (2012 m.) rodomos labai jau išsamiai.
Rusiškos komedijos žanrą šiame kanale reprezentuoja „80-ieji“ (2011m.) – sovietinio gyvenimo nostalgija persmelkta meilės trikampio istorija su daug alkoholio ir muštynių.
Amerikiečių serialą „Dingę“ kopijuojanti rusiškoji „Paslapčių sala“ (2011 m.) irgi neapsieina be rusiškos specifikos: rusams atsidūrus negyvenamoje saloje nesunku įtarti sąmokslą, mat čia rado paliktus naujus didelio dydžio batus, o Maskvoje užsilakstė, kol tokius pavyko gauti.
Kitas vakarietiškų serialų rusakalbis klonas – „Moterų daktaras“ (Ukraina, 2012 m.) – dar viena iliustracija, kaip skiriasi rusiška/ukrainietiška ligoninė nuo vakarietiškų. O jei kas pyksta ant savo viršininko, serialą verta pasižiūrėti ir palyginti saviškį su „Moterų daktaro“ ligoninės sovietinio sukirpimo vyr. gydytoja. Gal bent kiek atslūgs pyktis ant savo vadovo.
LNK ir TV3 grupėse rusiškai kalba nereprezentaciniai kanalai
Iškalbingas faktas: LNK grupė savo pagrindiniame kanale rusiškos produkcijos nuolat nerodo, nors, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus skaičiavimais, 2007 m. sausį per savaitę rodė jos apie 10 val. TV3 anuomet jos rodė apie 8 val., dabar darbo dienomis nerodo visai, tik savaitgaliais elitiniu laiku – prieš pat žinias imasi mistikos: rodo 1 val. 45 min. trukmės rusišką „Ekstrasensų mūšį“, tituluotą paranormalių tyrimų laida. Beje, savaitgaliais rusiškai mažiau girdėti visuose kanaluose, gal jaučiant bent kokį susivokimą, ką dera rodyti, ką ne.
Bet didžiosios komercinių TV kanalų grupės rusišką produkciją ištrėmė į savo mažesnius – TV3 į TV6, o LNK rusiškai užtvindė TV1 ir BTV, kuri tarp lietuviškų kanalų pirmauja pagal rusiškos produkcijos kiekį, kai kuriomis savaitės dienomis BTV ji užima pusę eterio.
BTV eteryje lojantis vokiško policijos šuns Rekso rusiškas giminaitis Muchtaras – vokiškas aviganis, bet vokiškos policijos tvarkos „Muchtaro sugrįžime“ nėra. Kriminalinis scenarijus prifarširuotas rusų gyvenimo aktualijomis, pavyzdžiui, viršininkui nuo kebabo susuka pilvą, todėl jis negali eiti į aukštosios mados savaitę, į kurią jam kažkodėl atnešė nemokamus kvietimus, kurie buvo pasimetę tarp rietuvės knygų ir popierių.
„Muchtaro sugrįžimo“ Rusijoje nufilmuota dešimt sezonų, po 96 serijas per vieną, bet mums iki paskutiniųjų dar ilgai laukti. Beje, 2004 m. sausį debiutavusio serialo pirmasis sezonas buvo nufilmuotas Maskvoje, paskui filmuota Kijeve, tačiau, kaip rašoma rusiškuose serialo pristatymuose, „dėl politinės situacijos Ukrainoje“ dešimtasis sezonas jau filmuotas Minske.
Kitas kriminalinis serialas – „Prokurorų patikrinimas“ (2011 m.) pristatomas kaip detektyvinė realybės drama, patraukianti įtemptu ir labai gyvenimišku siužetu. Bet jį būtų galima priskirti ir prie juodojo humoro kategorijos. Prokuroras, kimšdamas „beliašą“, gatvėje apklausia moterį, kurios sūnus ką tik žuvo avarijoje. Bet ir kiti, tiriantieji tragedijas, kai kažkas lazerio spinduliu vis trumpam apakina vairuotojus, todėl kraupiose avarijose žūva daug žmonių, labai jau neskaniai juokauja.
Maža to, vienas prokuroras užsnūdo valgykloje, nes naktį kergė savo augintinį, ir paskui visaip vengė imtis bylos, nes taip ir pramiegojo visą darbo dieną. Kitas darbo vietoje paskendęs pažinčių portaluose. Pagaliau paaiškėja, kad „lazerininkai“ – tai patys milicininkai, kurie užpyko dėl per mažų premijų, todėl nutarė lazeriu trumpam apakinti vairuotojus, kad šie sukeltų avarijas, o paskui iš jų būtų galima išsimušti kyšius.
Bet pagrindinė „Prokurorų patikrinimo“ herojė – ne prokurorai, o ūsuota prokuratūros valytoja teta Polia, apie kurią vis sukasi veiksmas. Valytoja tualete randa lagaminėlį su milijonu. Vienas prokuroras net bijo jį paimti į rankas – gal paslėpta bomba, o valytoja Polia nebijo ir prokurorą sugėdina, sako, jei mes, rusai, būtume bailiai, nebūtume TOKIO karo laimėję. Paskui valytoja Polia kovoja, kad prokurorai nepasisavintų rastų pinigų.
Keistų juokelių intarpų neišvengta ir dar viename BTV rodomame kriminaliniame rusakalbiame seriale –„Nikonovas ir Ko“ (Ukraina, 2015 m.), bet, palyginti su „Prokurorų patikrinimu“, tai tik smulkmenėlės. Serialas pasakoja, kaip po tarnyboje patirtos stuburo traumos neįgaliojo vežimėlyje sėdintis kriminalistas tiria nusikaltimus, kuriuos atskleisti jam padeda kiek sukarikatūrintas jaunas praktikantas.
BTV rusiškai irgi juokina. „Vienas už visus“ (2009 m.) – banalių juokelių rinkinys. Pavyzdžiui, dvi blondinės ieško, kur atostogauti. Balis netinka, nes tokioje mažoje saloje netilps su savo silikoninėmis krūtimis ir trimis lagaminais. Galiausiai nutaria besti pirštu į gaublį – kur pataikys, ten vyks. Bet bedant nulūžta priklijuotas nagas ir atostogos visai žlunga.
O BTV rodomoje Rusijos NTV kanalo pokalbių laidoje „Kalbame ir rodome“ šįsyk buvo apie nutukimą, bet kalbama kuo įvairiausiomis temomis. Tokio formato laidų turi visos šalys, bet BTV pasirinko rusišką laidą, turbūt manydama, kad kovojant su nutukimu ar sprendžiant bet kokias kitas problemas Rusijos patirtis ir pavyzdžiai mums tinkamesni nei ES valstybių.
Galiausiai BTV metasi prie „Mistinių istorijų“ (2012 m.). Tai pristatoma kaip dokumentika apie aiškiaregystę, aiškiagirdystę ir aiškiažinystę. Dokumentika? Tikinama, kad dokumentika.
Rusiška mistika maitina ir TV1. Realybės dokumentikos žanrui priskirta čia kiekvieną darbo dieną po pusvalandį rodoma „Būrėja“ (2012 m.), sukurta pagal amerikietišką formatą („Meeting a fortune teller“). Bet turinys, kaip ir kitos nuo vakariečių nukopijuotos ar pagal jų formatus sukurtos produkcijos, žinoma, adaptuotas rusiškam gyvenimo būdui. Štai medikė laksto pas būrėją, mat jos duktė pagimdė juodosios magijos užburtą vaikelį. Išsiuvinėjo ant vaiko drabužėlio kitą, nei buvo davę, vardą, – ir bingo, anūkė atburta.
Be stebuklų neapsieina ir antras rusiškas TV1 programos produktas – komedinis serialas „Mano mylimiausia ragana“ (2008 m.). Serialas patenkino smalsumą (jei kam tai buvo įdomu), apie ką svajoja rusas, įgijęs magiškų galių – pirmiausia apie raugintus agurkus nuo kaimynų palangės, daug, net labai daug maisto, žmonai kailinių, nedirbant laimėti geriausio darbuotojo prizą ir dar „Oskarą“.
O TV3 grupės kanalas TV6 demonstruoja rusišką humoro jausmą. „6 kadrai“ prisistato kaip rusiškas sketch show, Rusijoje rodytas 2006–2014 m. Čia nėra nuolatinių personažų, bet grotestiškai vaizduojama gyvenimo realybė.
Groteskas ne itin giliamintis. Pavyzdžiui, gydytojai operuoja apendicitą miegančiam pacientui, nes sugedo ligoninės anestezijos aparatas. Arba milicininkas iš traukinio išlipusiam provincialui pareiškia, kad išleistas įsakymas sušaudyti visus, ką atranda Maskvoje be registracijos, ir provincialas už gyvybę sumoka kyšį. Arba budėtoja neleidžia į degantį butą ugniagesių, kol šie neparodo dokumentų. Gal kam ir juokinga.
Ne ką sudėtingesni ir TV6 rodomo rusiško serialo „Saša ir Tania“ (2013 m.) juokeliai apie vieną šeimą. Pavyzdžiui, žmona manė įmaišiusi į šampūną skysčio nuo plikimo, bet tai vyro plaukus nudažė raudonai, maža to, jis išsitepė veidą žmonos kremu, bet, pasirodo, jis skirtas kojoms. Daug juoko, riksmų ir bučinių.
Žinoma, kaip apsieiti be rusiškų kriminalų: TV6 rodo serialą „Fizrukas“ (2014 m.). Čia darbštus banditas spėja dirbti dviem etatais – ir tiesioginį bandito „darbą“, ir fizinio lavinimo mokytoju.
Per savaitę – per 150 rusiškos produkcijos valandų
Darbo dienomis susumuotas „Lietuvos ryto“ televizijos meniu – po šešis rusiškus filmus, tad erdvės kitokiems nelabai lieka, nes tai užima beveik pusvienuoliktos valandos. Iš kitų šis kanalas išsiskiria dėmesiu sovietmečio istorijai skirtais kriminalais – ne tik šiandienos „mordabitijomis“ ir juokeliais.
LNK grupei priklausančioje BTV – trys kriminaliniai, vienas komedinis serialas, viena pokalbių laida, vienas mistikai skirtas tęstinis produktas, darbo dienomis – maždaug po 10 val. BTV praėjusį sekmadienį rodė ir vieną rusišką komediją – „Laukiniai“ (2006 m.), turbūt tiksliau nusakant rusišką filmo pavadinimą, „Dikari“ verčiant „Dykinėtojai“.
TV3 eteryje šeštadienį ir sekmadienį po beveik dvi valandas mistikos. TV3 grupės kanalo TV6 rusiška specializacija – juokeliai: jis rodo du komedinius serialus ir vieną kriminalinį. Tai trunka kasdien po keturias valandas. Dar šios grupės TV8 kanalu rodomi keli senieji rusiški animaciniai filmai: kaip sakoma, laužk medį, kol jaunas.
LNK grupės TV1 kanale – vienas komedinis serialas apie raganą ir viena raganų atbūrimo laida, iš viso kasdien po valandą su trupučiu.
Rusų kalba skamba ir įsijungus LRT kultūros kanalą. Tik čia jau kaip priešnuodis didžiajai daliai rusiškos produkcijos – rusų kalba DW žinios ir informacinė-analitinė laida iš Prahos.
Taigi susumavus išeina 151 valanda per savaitę rusiškos ir rusakalbės produkcijos lietuviškame eteryje. Rusijos „minkštąsias galias“ tyrinėjančio dr. N. Maliukevičiaus skaičiavimais, 2007 m. sausį, kai Vladimiras Putinas dar negrasino Europos taikai, šis skaičius buvo netgi mažesnis – tik 79 valandos.
„Lietuvos ryto“ TV rodoma visa rusiška produkcija lietuviškai neįgarsinta, tik su lietuviškais subtitrais. Kituose kanaluose dalis rusiškos produkcijos įgarsinta. Gal taikomasi ir į jaunesnę auditoriją?
Rusiška produkcija „Lietuvos ryto“ TV – palyginti nauja, TV3 „Ekstrasensų mūšis“ irgi šviežias, šiek tiek daugiau naftalino BTV, TV1 ir TV6.
„Lietuvos ryto“ TV ir TV6 rusišką produkciją rodo ir žiūrimiausiu vakaro laiku, bet didžiausia rusiškos produkcijos koncentracija – rytinėmis ir popietinėmis valandomis, namų šeimininkių, apie namus besisukančių kaimo žmonių, bedarbių auditorijos laiku. Kai kuriomis valandomis rusiškai varo visi penki rusakalbę produkciją reguliariai rodantys lietuviški TV kanalai. Gal koncentracija į lengviausiai populistų rinkimuose „paimamą“ auditoriją ir ne atsitiktinis?
Mitai ir faktai apie pigumą ir žiūrimumą
Kodėl kai kuriuose lietuviškuose komerciniuose TV kanaluose tiek daug rusiškos produkcijos?
Vyraujanti nuomonė – tai iš „biednumo“, nes rusiška produkcija pigesnė vos ne perpus. O į paketą kaip savotiška nuolaida įsiūloma ir visokio šlamšto, kurį paskui privalu ištransliuoti.
Tačiau vieno rusiškiausių lietuviško TV kanalo – „Lietuvos ryto“ TV vadovas Linas Ryškus neigia, kad rusiška produkcija daug pigesnė: „Nėra didelių skirtumų tarp pinigų. Rodome ir vakarietiškos produkcijos, pirkome didelį „Sony“ paketą – kainos labai panašios. Tikrai ne iš „biednumo“ perkame rusišką produkciją. Kai kurios net neįperkame, ką nuperka didesni lietuviški kanalai, pavyzdžiui, TV3.“
L.Ryškus neigia ir nuomonę, neva perkant visą paketą į jį įsiūloma produkcijos su didelėmis nuolaidomis, kurią privalu ištransliuoti.
Į klausimą, kodėl vis dėlto išskirtinai daug vietos jo vadovaujamas kanalas skiria rusiškai produkcijai, jis atsako taip: „Nes ji kokybiška ir ją žmonės žiūri.“ L. Ryškus tikina, kad rusiškus serialus žiūri kur kas daugiau žiūrovų nei, pavyzdžiui, jų kanalu rodomą „Sony“ produkcijos „Bręstantį blogį“.
Teisybės dėlei, žiūrovų prioritetams patikrinti „Lietuvos ryto“ TV daugiau alternatyvų nelabai ir pateikia – kanale vyrauja rusiški serialai. O lyginti su kitais kanalais nedera, nes vieno ar kito televizinio produkto žiūrimumas priklauso ir nuo viso kanalo populiarumo tarp žiūrovų.
L. Ryškus tikina, kad jo vadovaujamo kanalo rodomą rusišką produkciją daugiausia žiūri lietuviai, o ne Lietuvos rusai, mat jie žiūri rusiškus kanalus. Pagrindinė „Lietuvos ryto“ TV auditorija – 35-erių ir vyresni žmonės. „Jaunimas rusiškų serialų nežiūri, jie nesupranta rusiškai, o titrus skaityti nepatogu. Be to, jie žiūri daug serialų „pirataudami“. Ir ne tik rusiškus, bet ir amerikietiškus“, – aiškina L.Ryškus.
Jo vadovaujamame kanale rusiškos laidos ir filmai rodomi tik su lietuviškais titrais. Kanalo vadovas sako, kad tuo labai džiaugiasi. Savo politikos kanalas keisti neketina ir, jo nuomone, būtų gerai, jei ir angliškus filmus titruotų, o ne įgarsintų lietuviškai. „Tai padeda išmokti svetimą kalbą“, – ir apie tokią savo edukacinę misiją užsimena L.Ryškus. O titruoti ar įgarsinti – skirtingose šalyse skirtingos tradicijos: didžiosios tautos, pavyzdžiui, prancūzai, vokiečiai, kitakalbę produkciją įgarsina, o skandinavai titruoja.
„Lietuvos ryto“ TV iki L. Ryškaus atėjimo, kol kanalui vadovavo Edmundas Jakilaitis, rusiškos produkcijos praktiškai visai nebuvo. 2013 m. pasikeitus vadovams kanalas, galima sakyti, grįžo prie šaknų: mat „Lietuvos ryto“ TV 2008 m. rudenį pradėtas transliuoti vietoje „5 kanalo“, kuris buvo matomas tik Vilniuje ir Kaune, paskui dar ir Alytuje. Pagrindinė auditorija buvo palyginti daug rusų turintis Vilnius, tad „5 kanalas“ taikė į jų skonį ir rodė daug rusiškos produkcijos. Maža to, nors turėjo savo žinių tarnybą, vienu metu retransliuodavo Rusijos kanalo NTV žinias. „5 kanalui“ vadovavo tas pats L. Ryškus, kuris po pertraukos vėl grįžo vadovauti dabar jau performuotam į „Lietuvos ryto“ TV kanalui.
„Taip, tai buvo mano, kaip naujo vadovo, pasirinkimas, – į klausimą, kodėl pasikeitė kanalo politika, pareiškė L.Ryškus ir pridūrė: – Žinau, kur lenkiate. Galėjote tiesiai sakyti, kad tai rusicizmas, paslėpta propaganda. Bet aš taip nemanau. Aš manau, kad lietuviai – labai protinga nacija, puikiai atsirenka. Nemanau, kad lendantys amerikonizmai yra geriau nei rusicizmai. Visas antirusiškas vajus, kuris po truputį tampa net antislaviškas, tai politikų kapitalo didinimas ir galimybė jiems išlįsti į viešumą tautą gąsdinant visokiais pavojais net ten, kur jų nėra, žinoma, išskiriant tokius realius dalykus, kaip šovinistinė Putino politika. Labai liūdėčiau, jei lietuvių tauta dėl valstybinės politikos nemotyvuotai ir be pagrindo pradėtų nemėgti rusų, net intelektualų. Tai būtų netektis.“
Bet kalbama ne apie rusiškos produkcijos eliminavimą, bet apie proporcijas. Ar nėra netektis, kad „Lietuvos ryto“ TV žiūrovai praktiškai visai nemato ES ir kitų vakarietiškų europiečių televizinės produkcijos? L. Ryškaus įsitikinimu, tam yra LRT televizija, kuri gauna labai didelių subsidijų ir yra išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais: „Žiūrovai europinės produkcijos nežiūri ir dėl to labai gaila. Bet edukaciniais, pratinimo prie tokios produkcijos dalykais turėtų užsiimti nacionalinė televizija, kuri gauna mokesčių mokėtojų pinigų, o ne privatūs kanalai, kurie išgyvena sunkią konkurencinę kovą.“
Tiesa, kitur edukacijos jis nesikrato: juk kalbėdamas apie nedubliuotą rusišką produkciją „Lietuvos ryto“ TV eteryje įžvelgė edukaciją, mat tai, pasak jo, leidžia mokytis rusų kalbos.
Beje, nors „Lietuvos ryto“ TV vadovas tikina, kad rodant rusišką produkciją konkurencinė kova palengvėjo, bet ne kažin kiek. UAB TNS LT atliekamo TV auditorijos tyrimo duomenimis, „Lietuvos ryto“ TV visų laidų vidutinė auditorija tiek 2015 m. gruodį, tiek, pavyzdžiui, 2012 m. sausį, kai rusiškos produkcijos nebuvo, liko ta pati – 0,7 proc. Kanalo dalis TV eterio dalybose šiek tiek išaugo, bet nedaug.
Ir paskutinis klausimas: ar pats L.Ryškus žiūri tai, ką kitiems rodo? „Visus serialus žiūriu prieš nupirkdamas. Ne visas serijas, bet turiu savo sistemą: pažiūriu įvairių serijų iš pradžios, vidurio, pabaigos ir apsisprendžiu dėl serialo tinkamumo“, – aiškina L.Ryškus. Bet jis pripažįsta, kad nėra nuolatinis savo vadovaujamo kanalo serialų žiūrovas.
Iš Rusijos informacinės erdvės neišsiveržėme
Akivaizdu, kad kai kuriuose lietuviškuose komerciniuose TV kanaluose vakarietiškos ir rusiškos produkcijos disproporcija antrosios naudai akivaizdi ir padėtis negerėja, net atvirkščiai. O kur dar kabelinių TV retransliuojami Rusijos TV kanalai.
Vyrauja versija, kad tai lemia kainos ir žiūrimumo santykis. Bet, kaip tikina vieno rusiškiausių tarp lietuviškų kanalų „Lietuvos ryto“ TV vadovas, kaina nedaug skiriasi nuo vakarietiškų, bet žmonės rusišką produkciją žiūri labiau.
Politologas dr. N. Maliukevičius neatmeta, kad tai gali būti noras įtikti kažkuriai auditorijai, bet sako nesąs tikras, kad iš tikrųjų yra tokie auditorijos poreikiai. To nepatvirtina ir „Lietuvos ryto“ TV žiūrimumo pokyčiai jai kardinaliai pakeitus rusiškos ir kitos produkcijos proporcijas.
Kita vertus, jei sakoma, kad paklausa formuoja pasiūlą, ar nevyksta ir atvirkštinis procesas, ypač kai tam tikromis valandomis žiūrovai ne itin ką, be rusiškų serialų, turi pasirinkti?
„Žinoma, tai ne vienpusiški, o vienas kitą įtvirtinantys dalykai. Jei tokia pasiūla, auditorija joje ir „užstringa“. Jei keičiasi pasiūla, keičiasi ir auditorijos poreikiai“, – neabejoja N. Maliukevičius. Bet jis atkreipia dėmesį, kad dažnai renkamasi, kurį kanalą ar produkciją žiūrėti pagal savo simpatijas, vertybines nuostatas, kurias informacinė erdvė tik dar labiau įtvirtina ir sustiprina. Tad svarbus klausimas – ne tik vienokios ir kitokios produkcijos proporcijos, bet ir koks jų turinys.
O per lietuviškus kanalus rodoma rusiška produkcija, neabejoja politologas, turi tam tikrą geokultūrinį krūvį, puoselėja tam tikrą nostalgiją sovietmečiui. Galima palyginti, kaip, pavyzdžiui, tam tikros odiozinės figūros, kaip Stalinas ar sovietmečio nomenklatūros veikėjai, vaizduojami rusiškoje ir kaip vakarietiškoje produkcijoje.
Iš tiesų žiūrint lietuviškų TV kanalų rodomą rusišką produkciją didžiojoje jos dalyje tarsi bandoma įdiegti, kad kyšiai, savų protegavimas, girtavimas, taip pat ir darbo vietoje, yra gyvenimo norma, o sovietinė praeitis verta nostalgiškų prisiminimų, gal net atgaivinimo. Ar ne tai į mūsų TV ekranus ištransliuoja ir lietuviškus serialus pagal rusiško gyvenimo „vertybių“ etaloną kuriami, pavyzdžiui, lietuviški „Rezidentai“?
„Gal anksčiau ir galima buvo sakyti, kad nereikia painioti Rusijos kultūros, taip pat ir televizijos, su politika. Bet esant dabartinei padėčiai, po Krymo okupacijos, Rusijos veiksmų Rytų Ukrainoje, šiek tiek nepatogu tokiomis replikomis svaidytis“, – sako Rusijos „minkštųjų galių“ įtaką tyrinėjantis N. Maliukevičius. Jis atkreipia dėmesį, kad štai rusiškuose filmuose, laidose matome tuos pačius aktorius, kurie yra vieni didžiausių V. Putino Krymo okupacijos apologetų.
Pavyzdžiui, Ivanas Okhlobystinas, ir Lietuvoje rodyto serialo „Internai“ aktorius, atvyko į Donecką kovoti su „pasauliniu blogiu“ tuo metu, kai Rusijos „specnazas“ šaudė į Donecko oro uosto gynėjus.
N. Maliukevičius pabrėžia, kad tam tikros geokultūrinės žinutės įterpiamos net į iš pirmo žvilgsnio atrodančias banalias komedijas ir įprastinius serialus. Ką jau kalbėti apie retransliuojamus Rusijos TV kanalus, kur net muzikinėse programose komentuojami Krymo, Rytų Ukrainos įvykiai. Rusiškoje produkcijoje viskas susipynę.
Politologo įsitikinimu, ką rodyti, turėtų būti ir TV kanalų reputacijos klausimas. Pavyzdžiui, kai po pseudodokumentinių filmų apie Sausio 13-ąją buvo laikinai sustabdyta „Pervyj Baltijskij kanal“ retransliacija per kabelines televizijas, vienas retransliuotojas dar iki tokio Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimo pats nutarė sustabdyti transliavimą, nes tai ir jo reputacijos klausimas. Buvo ir reklamos užsakovų, kurie atsisakė čia skelbti reklamą. „TV kanalo produkcijos proporcijų nesudėliosi griežtu reguliavimu, bet yra ir TV kanalų, ir jų savininkų reputacija. O jei per simbolines mums datas transliuojami odioziniai serialai apie sovietmetį, tai jau nesusivokimo klausimas“, – pabrėžia N. Maliukevičius.
Tai, kad bent pusė produkcijos turėtų būti Europos kalbomis, rekomenduoja ir europinės institucijos.
Dar vienas įdomus aspektas: N. Maliukevičius pasakoja, kaip vienoje mokslinėje konferencijoje diskutuojant šiomis temomis Estijos ekspertas pasakojo, kad estų auditorijai rusiška masinė televizinė produkcija paprasčiausiai nebeįdomi. O štai Lietuvoje kai kas sako, kad rusiška produkcija įdomi, vaizdingai sukurta, nepalyginsi su lietuviška.
Įdomiausias klausimas – kodėl taip yra. Tam, N. Maliukevičiaus vertinimu, gali turėti įtakos ir tai, kad estų geresni anglų kalbos gebėjimai, o lietuvių auditorijos anglų kalbos žinios prastesnės, bet rusų kalbos – geresnės. Be to, estų ir rusų bendruomenės Estijoje palyginti atsiskyrusios viena nuo kitos, rusai nėra estiškos žiniasklaidos vartotojai. Tiesa, tai turi ir blogą aspektą – jų nepasiekia šiais kanalais skleidžiama informacija. Pas mus rusakalbių ir lietuvių informacinės ir kultūrinės erdvės labiau persidengusios, bet mūsų auditorija ganėtinai įklimpusi į rusišką informacinę erdvę ir tai yra tam tikras mūsų specifiškumas, skirtumas tarp Estijos ir Lietuvos.
Ar tai kelia grėsmę?
„Gal per daug žongliruojame informacinio karo atakos, grėsmės terminais. Ne kiek įžvelgiu grėsmę, kiek jaučiu nusivylimą dėl tokio kai kurių mūsų TV kanalų ėjimo pigiausiu keliu. Norėtųsi, kad mūsų televizijos pademonstruotų stuburą, ne tik plauktų pasroviui, bet ir formuotų auditoriją. Jaučiu nusivylimą, kad lig šiol esame užstrigę toje pačioje posovietinėje ar rusiškoje medijų erdvėje, nors jau tiek metų politinės erdvės situacija pasikeitusi, priklausome europinėms, tarpatlantinėms saugumo struktūroms, ištrūkstame ir iš energetinės monopolijos. O informacinė Rusijos monopolija dar laiko mus gana tvirtai užgriebusi“, – pastebi N. Maliukevičius.
Rusiškas įtakas tyrinėjantis politologas atkreipia dėmesį, kad žiūrint į jaunimo preferencijas medijų srityje ir jų kalbinius gebėjimus padėtis turėtų keistis. O jei kai kurie TV kanalai į tai nereaguos, į rinką ateis kiti žaidėjai.
Iš tiesų keista: nors per beveik 26-erius Nepriklausomybės metus rusiškai kalbančių Lietuvos gyventojų vis mažėja, o lojalūs Lietuvai puikiai moka lietuviškai, maža to, dauguma jaunimo iki 30 metų rusiškai nė nemoka, Lietuvos televizijos kanaluose rusiškų TV programų daugėja.
Ar mums rusiškas gyvenimas TV ekrane tebėra įdomesnis, nei visas kitas likęs pasaulis už Lietuvos sienų kartu sudėjus? O gal mes tokie įdomūs Rusijai, kad ji sugeba lietuviškas televizijas užversti menkaverčiais rusiškais čiulpinukais su neaiškaus ilgalaikio veikimu įdaru?

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas