Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Rusijos interesai ES bendrijoje


Rotenbergų bankas Lietuvoje ramina klientus  
Rytas Staselis, Dienraštis "Verslo žinios"", 2014 03 26 
JAV vyriausybės sankcijos Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos verslininkams atsiliepė jų valdomų bankų klientams. Tačiau daugiau ekonominių sankcijų po Krymo aneksijos gali ir nebūti. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimiems verslininkams Arkadijui ir Borisui Rotenbergams priklausančio „SMP Bank“ antrinio banko Latvijoje filialas Lietuvoje ėmė raminti klientus, esą praėjusią savaitę savininkams JAV paskelbtos sankcijos jų nepalies. Klientams išplatinti du pranešimai: pirmajame aiškinama, kad Latvijos bankas AS „SMP Bank“, kaip ir jo filialas Lietuvoje, formaliai yra ES, o ne Rusijos kapitalo bankai, o antrajame pranešama, kad mokėjimo kortelių sistemos „Visa“ ir „MasterCard“ savaitgalį atšaukė pagrindinio banko – Rusijos „SMP Bank“ – klientams nuo kovo 21 d. taikytus apribojimus atsiskaityti kortelėmis. Pasak šio pranešimo, nors, remiantis JAV įvestomis sankcijomis, tam tikrų Rusijos Federacijos piliečių aktyvai, esantys JAV jurisdikcijoje, yra įšaldyti ir bet kuriai JAV bendrovei yra draudžiama su jais sudarinėti sandorius, šios sankcijos netaikomos Europos Sąjungoje registruotam AS „SMP Bank“. Rusijos „SMP Bank“ klientai „Visa“ ir „MasterCard“ kortelių turėtojai prie bankomatų ir naudodamiesi elektroninės bankininkystės sistemomis savaitgalį patyrė problemų. Olegas Vjuginas, Rusijos „MDM-Bank“ direktorių tarybos pirmininkas, radijo stočiai „Echo Moskvy“ užvakar sakė, kad Rusijos centrinis bankas savaitgalį „SMP Bank“ skyrė 1 mlrd. RUB grynaisiais (70 mln. Lt), kad bankas galėtų atsiskaityti su klientais, kurių pinigai buvo užblokuoti „Visa“ ir „MasterCard“ kortelių sąskaitose. „Mokėjimų sistemos pripažino savo veiksmų klaidingumą Rusijos „SMP Bank“ atžvilgiu“, – savo klientams šią savaitę išplatintame laiške konstatuoja Lietuvos „SMP Bank“.
Ne patys svarbiausi
Broliams Rotenbergams Rusijoje priklauso dar vienas bankas – Ufoje (Baškirijoje) įsteigtas „Investkapitalbank“, kuris gali patirti JAV vyriausybės dėl įvykių Ukrainoje paskelbtas sankcijas. Balandžio 20 d. prezidento Baracko Obamos įsaku paskelbta, kad JAV iždo departamentas dėl Krymo aneksijos taikys sankcijas ne tik Rotenbergams, bet ir kitiems p. Putino „artimosios aplinkos“ verslininkams: Genadijui Timčenkai, Suomijos pilietybę turinčiam buvusiam naftos prekybos įmonės „Gunvor“ bendraturčiui, taip pat didžiausiam banko „Rossija“ akcininkui Jurijui Kovalčiukui. Maždaug 10 mlrd. USD turtą valdantis ir, žinių agentūros „Interfax“ finansų ekspertų vertinimu, 17 vietą pagal turto dydį užimantis bankas „Rossija“ yra vienintelė verslo kompanija, su kuria JAV piliečiams draudžiama turėti reikalų. Andrejus Nečajevas, buvęs Rusijos ekonomikos ministras (1992–1993 m.), daro prielaidą, esą JAV vyriausybė laiko banką „Putino artimiausios aplinkos kišene“. Užvakar reitingų agentūra „Moody's“ atšaukė anksčiau suteiktus reitingus ir kitam p. Kovalčiuko valdomam bankui „Sobimbank“. „SMP Bank“, kuriame Rotenbergai valdo po 38% akcijų, taip pat nelaikomas vienu tų, kurie užtikrina „Rusijos piniginės sistemos stabilumą“. Rusijos vyriausybė šiemet yra paskelbusi, kad 14 didžiausių šalies bankų gali tikėtis finansinės paramos, jeigu tik dėl kokių nors priežasčių patirs likvidumo problemų. Ekspertų požiūriu, „Sberbank“, VTB, „Gazprombank“, VTB-24, „Rosselchozbank“, „Bank Moskvy“, „Alfa-Bank“, „Raiffeisenbank“, „Promsvyazbank“, „Nomos-Bank“, „UniCredit bank“, „Rosbank“, „Russkij Standart“, „Uralsib“ yra taikomas principas – „per didelis, kad griūtų“ (angl. too big to fail). Skirtingai nei JAV, penktadienį už uždarų durų susirinkę ES šalių vadovai nepriėmė sprendimo dėl sankcijų Rusijos verslininkams. „Rotenbergai atsipūtė lengviau“, – rašė Rusijos verslo dienraštis „Vedomosti“. Dienraščio duomenimis, broliams priklauso 33,35% Vokietijos prekybos namų „Eurotube“ akcijų. Ši įmonė turi išskirtines teises tarpininkauti parduodant vokiečių gamybos didelio skerspjūvio vamzdžius visoms svarbiausioms Rusijos angliavandenilių pramonės įmonėms „Gazprom“, „Transneft“, „Surgutneftegaz“, „Rosatom“, „Rostechnologii“. 2010 m. per „Eurotube“ Rusijoje buvo parduota 200 tūkst. tonų vamzdžių už 300 mln. EUR. Verslininkų ketvertukas Europoje valdo nekilnojamojo turto, tarpininkavimo, sporto ir pramogų įmones.
Nesutarimai ir sąlygos
VŽ diplomatiniai šaltiniai tvirtina, esą ir JAV, ir Europoje pamažu formuojasi požiūris, kad griežtesnių ekonominių sąjungininkų sankcijų Rusija gali sulaukti, jeigu toliau tęs karine jėga remiamą destabilizavimą Ukrainos rytiniuose ir pietiniuose regionuose. Tokiu atveju JAV ir ES gali ryžtis priemonėms, kurios kirstų valstybės kontroliuojamiems bankams ir valstybėms korporacijoms, kurios jungia visą Rusijos ekonomiką. „Jeigu Rusija pasitenkins Krymo aneksija, daugiau ekonominių sankcijų gali ir nebūti, – VŽ sakė šaltinis. – Tačiau bus didinamos Rusijos politinio izoliavimo priemonės.“ Judy Dempsey, „Strategic Europe“ vyriausioji redaktorė, teigia, kad ES lyderiams sutarus dėl simbolinio „pirmojo sankcijų rinkinio“, politikos užkulisiuose dabar vyrauja daugiau nesutarimų. „Pietų Europos šalys vis dar išgyvena dėl ekonominės krizės, Kipras laukia rusiškų pinigų, Ispanijai labiau rūpi Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų reikalai, įtaką Italijos požiūriui į Rusiją daro energetikos kompanija ENI, net pasitraukus iš aktyviosios politikos Silvio Berlusconiui“, – rašo p. Dempsey. Tačiau problema – ne tik Europos Pietūs. Londonas nenori prarasti rusų turtuolių pinigų ir pasaulio finansų centro statuso, Prancūzija nerimauja dėl gynybos pramonės sudarytų sutarčių, Nyderlandai, p. Dempsey teigimu, turi glaudžių ryšių su „Gazprom“, o Vokietijos pramonės šakų lobistai prieš sankcijas Rusijai pasisako kone kategoriškai. Vis dėlto ES verslo priklausomybė nuo Rusijos nėra tokia besąlygiška, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Paolo Scaroni, ENI grupės prezidentas, užvakar dienraščiui „Financial Times“ sakė: „Jeigu dėl Ukrainos ir Krymo susitarti nepavyks, ES imsis milžiniškų pastangų įvairindama savo energijos išteklius, įskaitant skalūnų dujų paiešką, didesnį kiekį suskystintųjų gamtinių dujų ir didesnę eksporto iš Alžyro ir Norvegijos apimtį.“

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas