Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Žiniasklaidos įtaka visuomenei


Žurnalistus verčia tapti cenzoriais  
Rūta Balčiūnienė, Dienraštis "Verslo žinios"", 2013 11 04 
Estijos naujienų portalui „Delfi“ Europos Žmogaus Teisių Teismas priteisė sumokėti 320 EUR neturtinės žalos dėl portale 2006 m. pasirodžiusių įžeidžiamų komentarų, „Verslo žinias“ pašalinti nedraugišką komentarą visai neseniai įpareigojo Vilniaus m. apylinkės teismas. Žiniasklaidos atstovai atkreipia dėmesį, kad tokia teismų praktika iš redakcijų reikalauja imtis joms nebūdingos cenzoriaus funkcijos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje dėl „www.delfi.ee“ skelbtų komentarų šių metų spalio 10 d. priėmė sprendimą, kad interneto portalas, o ne jų autorius, yra atsakingas už neigiamo turinio komentarus ir turi atlyginti 320 EUR neturtinės žalos. Portalas imasi tam tikrų priemonių, kad neigiamo turinio komentarai nebūtų skelbiami, tačiau tos priemonės, anot teismo, nėra tokios efektyvios. „Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomonė yra labai griežta. Negana to, teismas nutarė, kad portalas atsakingas net tuomet, jei vos sužinojęs apie neigiamą komentarą jį ištrynė“, – komentuoja Dina Adomavičiūtė, advokatų kontoros „Borenius“ advokatė. Šiuo požiūriu EŽTT sprendimas nederina su Europos Sąjungos teise. Pagal Elektroninės komercijos (E. komercijos) direktyvą ES narės turi užtikrinti, kad informacijos internete paslaugos teikėjas nebūtų laikomas atsakingas už informaciją, kurią jis saugo paslaugos gavėjo prašymu, jeigu jis neturi žinių apie informacijos neteisėtumą, o gavęs tokių žinių nedelsdamas panaikina tokią informaciją. „Kitaip tariant, jeigu portalas neturi informacijos, kad jo portale yra netinkamo turinio komentaras, o gavęs pranešimą ir prašymą tokį komentarą nedelsdamas panaikina, portalas negali būti laikomas atsakingu už komentaro paskelbimą ir tuo padarytą turtinę ar neturtinę žalą“, – aiškina p. Adomavičiūtė. Be to, pagal minėtą E. komercijos direktyvą draudžiama paslaugų teikėjams nustatyti bendrą prievolę kontroliuoti visą informaciją. Tai reiškia, kad naujienų portalo savininkas neturi peržiūrėti kiekvieno komentaro, kad nustatytų, ar jis tinkamas. Portalas tokiu atveju gali būti įpareigotas pašalinti tik konkretų komentarą, dėl kurio jis buvo informuotas. „Prieštaravimas tarp dviejų teisės sistemų yra akivaizdus. Kur pasuks Lietuvos teismų praktika, galime tik spėlioti“, – sako p. Adomavičiūtė.
Problema visiems
Aleksandras Česnavičius, naujienų portalo „Delfi“ direktorius, teigia, kad interneto paslaugų tarpininkui negali būti užkrauta pareiga stebėti komentarų turinį. „Viliamės, kad EŽTT sprendimas netaps universaliu precedentu Lietuvoje ir kitose šalyse. Antraip problemos Europoje gali kilti ne tik žiniasklaidos priemonėms, tačiau ir tokiems milžinams kaip „eBay“, „Facebook“, „Google“, kurie taip pat vadovaujasi E. komercijos direktyva“, – kalba p. Česnavičius. Anot jo, negalima žiniasklaidos priemonei užkrauti pareigos vertinti, ar konkretus komentaras pažeidžia įstatymus. „Teismai turėtų spręsti, ar paskleista informacija yra melaginga, ar žeminanti, ar tai žinia, ar nuomonė, o žiniasklaidos priemonė neturi nei įgaliojimų, nei kompetencijos priimti tokių sprendimų“, – įsitikinęs p. Česnavičius.
Atsirito iki Lietuvos
Su panašiu atveju susidūrė ir UAB „Verslo žinios“. Vilniaus m. apylinkės teismas šį spalį įpareigojo pašalinti keletą komentarų iš bendrovei priklausančio naujienų portalo „www.vz.lt“, tačiau neturtinės žalos nepriteisė. Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, pabrėžia, kad tokie teismo sprendimai riboja žodžio laisvę ir demokratiją. „Savo nuomonės pareikšti žmonės negalės ir nebenorės, jei juos pradės cenzūruoti. Sukuriame precedentą, kurio pagrindu gali prasidėti žiniasklaidos, interneto portalų terorizavimas. Užuot pasirinkus kitą civilizuotą būdą – bylinėtis su tuo, kas parašė komentarą. Yra ne vienas atvejis, kai buvo nubaustas tinklaraštininkas ar komentarų autorius“, – tvirtina p. Barysas. Dabar bandoma cenzoriaus funkciją primesti tiems, kurie turi ginti laisvą žodį. „Žiniasklaidos priemonės čia įveliamos nepelnytai. Nesvarbu, kad esame sukūrę platformą, bet ne mes kuriame visą turinį, ir jei pradėsime cenzūruoti visą turinį, sugriausime pasitikėjimą žiniasklaida, o tai yra pagrindinė valiuta, dėl kurios šiandien gyvuoja žiniasklaida“, – pabrėžia p. Barysas. Turėtų būti rastas sprendimas, kuris nepažeistų žiniasklaidos teisių. „Lengviausia yra viską ištrinti arba nieko nepateikti, tačiau šis kelias veda į niekur. Redakcijų funkcija yra visiškai kita – ne skaitinėti komentarus nuo ryto iki vakaro ir juos tvarkyti, o teikti visuomenei informacinę paslaugą“, – kalba p. Barysas.
Riboja ir šiandien
Šiandien absoliučiai visuose interneto portaluose skaitytojų nuomonė yra atskirta nuo žurnalistinio turinio. „Už redakcijos sukurtą turinį mes prisiimame visą atsakomybę. Antra vertus, mūsų atveju bylinėjamasi buvo su asmeniu, kuris turi net 56 bylas. Tai taip pat nemažai pasako. Pašalinome tuos kelis komentarus su prierašu, kad tai daroma teismo sprendimu. Dar nenuspręsta, ar skųsime šį sprendimą“, – teigia vyriausiasis redaktorius. „Vz.lt“ daugiau kaip 10 skaitytojų pareiškus neigiamą nuomonę apie komentaro turinį, jis yra automatiškai pašalinamas. „Delfi.lt“ portalas turi žmogų, kuris prižiūri jau paskelbtus komentarus, šalina netinkamus, atsižvelgia į kitų vartotojų skundus apie netinkamus įrašus. „Prie kiekvieno komentaro yra mygtukas „siūlau šalinti“. Šalindami netinkamus, įžeidžiamus, neapykantą kurstančius komentarus, vadovaujamės protingumo principu. Kaip portalas turime užtikrinti nuomonių įvairovę ir erdvę viešai diskusijai. Ir bet koks komentarų šalinimas balansuoja ant cenzūravimo ribos“, – priduria p. Česnavičius. Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, pabrėžia, kad tokiais sprendimais teismai bando daugiau atsakomybės perduoti interneto portalams. „Viena vertus, gal tokiu būdu labiau ginami piliečiai. Antra vertus, augant interneto naudojimui, tas dažnai nevaldomas komentarų srautas turėtų būti vienaip ar kitaip labiau kontroliuojamas, – tęsia mintį p. Radzevičius. – Tinkamiausia – atrasti būdų, kaip sustiprinti savireguliaciją.“ Labiau susirūpinti šiuo klausimu, anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko, turėtų ir Interneto žiniasklaidos asociacija. Ji galėtų paskatinti savo narius ieškoti šio klausimo sprendimo būdų.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas