Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Ūkio banko viražai


Kaip V.Romanovo Ūkio bankas padėjo pralobti buvusio FNTT vado šeimai  
Šarūnas Černiauskas, Portalas "Delfi"", 2013 04 16 
Regis, niekuo neišsiskiriantis pastatas Kauno senamiestyje krūvon suvedė didelius pinigus bei teisėsaugos, politikos ir verslo elitui dar neseniai priklausiusius asmenis.
Šie asmenys – tai eksparlamentarė, socialdemokratė Violeta Boreikienė, jos vyras, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Romualdas Boreika ir Ūkio banko imperijos kūrėjas Vladimiras Romanovas.
DELFI turimais duomenimis, V. Boreikienės ir R. Boreikos atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas atskleidė ne tik Boreikų sąsajas su Ūkio banku. Taip pat išaiškėjo ne mažiau įdomios aplinkybės, kaip turtėti pradėjo dabar turto už kelis milijonus litų turinti V. Boreikienė. Pasirodo, stambiai investicijai ji nurodė gavusi beprocentes paskolas iš buvusio vyro ir savo pačios pavaldinių, tačiau daugelis menamų skolintojų tyrėjams prisiekinėjo nepamenantys, kad būtų ką nors skolinę buvusio FNTT vado žmonai.
Nors Kauno prokurorai praėjusių metų pabaigoje pranešė nutraukiantys ikiteisminį tyrimą dėl Boreikų veiklos, dabar šį sprendimą iš naujo vertina Generalinė prokuratūra. Neatmetama galimybė, kad tyrimas gali būti atnaujintas.
Ūkio banko verslo logika: pats paskolina, pats grąžina
Šios istorijos centre – vienas pastatas, esantis Kauno senamiestyje, Vilniaus g. 39. Šis pastatas padėjo Boreikoms praturtėti, o tyrėjus atvedė prie, švelniai tariant, keistų Ūkio banko ir su juo susijusių įmonių finansinių operacijų.
Kad ikiteisminiame tyrime figūravo šis pastatas ir pats Ūkio bankas, DELFI patvirtino prie šio tyrimo prisidėjęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas.
„Taip, ten ne viskas sukasi (apie patalpas Vilniaus g. 39 – DELFI), bet tai buvo vienas iš tyrimo epizodų“, - sakė S. Verseckas.
2008 m. patalpas Vilniaus g. 39 iš Boreikų nusipirko bendrovė „Sinvita“, atseikėjusi jiems daugiau kaip 3,36 mln. litų. Už šią sumą bendrovė įgijo 138 kvadratinių metrų maitinimo patalpas bei 216,42 kv. m prekybines patalpas. Realiai sandorį finansavo Ūkio bankas, „Sinvitai“ paskolinęs patalpų įsigijimui reikalingus pinigus, o po to dėl sunkiai suvokiamų priežasčių pats tapęs tikruoju šios paskolos grąžintoju.
Tyrimo eigoje, DELFI turimais duomenimis, nustatyta, kad Ūkio bankas „Sinvitai“ paskolino 993 tūkst. eurų (beveik 3,43 mln. Lt), už paskolą įkeičiant jau minėtas patalpas Kaune, Vilniaus g. 39.
Pirma įdomi aplinkybė – tai, kad beveik milijoną eurų Ūkio bankas skolino nuostolingai veikiančiai įmonei, kuri netrukus po šios paskolos gavimo atleido beveik visus darbuotojus: DELFI turimais duomenimis, 2008 m. liepą iš 74 darbuotojų „Sinvitoje“ liko 6.
Tačiau dar įdomesnė aplinkybė – tai, kad arti milijono eurų šiai bendrovei paskolinęs Ūkio bankas tuoj pat įsipareigojo įmonei sumokėti arti tiek, kiek paskolino. DELFI duomenimis, tuoj po „Sinvitos“ sandorio su Boreikomis, 2008 m. birželį, Ūkio bankas tapo visų šių patalpų nuomininku, įsipareigodamas kas mėnesį mokėti po 35,442 tūkst. Lt nuomos – arba po 100 Lt už kvadratinį metrą. Tai, tyrimo duomenimis, daugiau nei du kartus viršijo vidutinę nuomos kainą Kauno senamiestyje. Tokiomis sąlygomis Ūkio bankas įsipareigojo patalpas nuomotis dešimčiai metų – lygiai tiek, kiek sudarė minėtos paskolos „Sinvitai“ terminas. Per 10 metų bankas „Sinvitai“ būtų sumokėjęs beveik 3,29 mln. Lt nuomos – vos mažiau, nei tas pats bankas paskolino šių patalpų įsigijimui.
Dar keisčiau atrodo tai, kad, tyrimo duomenimis, solidžią nuomą mokėti įsipareigojęs Ūkio bankas patalpomis nesinaudojo. DELFI turima medžiaga rodo, kad į vietą nuvykę tyrėjai rado iškabas „Atletas“ ir „Kepsnių namai“ bei užrakintas duris – patalpas išsinuomojusio banko veiklos požymių nenustatyta.
Tik pernai balandį, kai tyrėjai jau aiškinosi, kam V. Romanovo bankui reikalingas toks sandoris su „Sinvita“, Vilniaus g. 39 atidarytas Ūkio banko klientų aptarnavimo skyrius – tai buvo vienas paskutiniųjų šio banko plėtros žingsnių.
Ar naujas skyrius buvo iš tiesų reikalingas bankui, ar tuo tik buvo bandoma pateisinti sandorį su „Sinvita“ – belieka spėlioti. Nors visai šalimais veikė Ūkio banko Kauno filialas, įsikūręs Laisvės alėjoje, vos už kelių šimtų metrų.
2008 m. liepą „Sinvitai“ vadovauti pradėjo buvusi Ūkio banko ir Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) darbuotoja Audronė Vaičiulytė. Jai jau tapus „Sinvitos“ direktore, 2009 m. rugpjūtį, bendrovė iš Boreikų nusipirko dar patalpų Vilniaus g. 39 – 76,6 kv. m neįrengtos palėpės. Už šį turtą, DELFI žiniomis, „Sinvita“ Boreikoms atseikėjo 99 tūkst. Lt. Pastarąjį sandorį finansavo ŪBIG valdybos pirmininkės pareigas tuo metu ėjusi Angelė Dementavičiūtė. Beje, jos skolintos lėšos ir palūkanos (iš viso – daugiau kaip 100 tūkst. Lt) ŪBIG vadovei grąžintos per maždaug tris mėnesius.
V.Boreikienės skolintojai: dosnūs ir nepamenantys, kad ką nors skolino
Dėl Boreikų veiklos į teisėsaugą prieš keletą metų kreipėsi premjero pareigas tuo metu ėjęs Andrius Kubilius. Konservatorių lyderiui pirmiausiai užkliuvo patalpų Vilniaus g. 39 vertės svyravimai – esą V. Boreikienė šias patalpas pardavė septynissyk brangiau negu pirko. Tiesa, čia A. Kubilius, norėdamas to ar ne, kiek sutirštino spalvas. Mat V. Boreikienė šį turtą pirko 1996 m., kai jo rinkos kaina tikrai galėjo siekti apie 480 tūkst. Lt.
„Nėra ten jokios prieštaringos informacijos. Buvo atliktas tyrimas: buvo sumokėta (už patalpas – DELFI) tiek, kiek vertos. Buvo tik iškelta versija ministro pirmininko rašte, kad parduota septynis kartus brangiau negu pirkta. Bet buvo neteisingai nurodyta, kad pirkta 2004 m., o parduota 2008 m. iš tikrųjų pirkta buvo 1996 m. Mokesčių inspekcija atliko patikrinimą, atliko įvertinimą. Ir nustatė, kad ta kaina, už kurią pardavė, iš esmės atitiko tuometę rinkos kainą“, - DELFI teigė prokuroras S. Verseckas.
Tačiau tyrėjams užkliuvo kitos pastato kelionių iš rankų į rankas detalės.
DELFI turimais duomenimis, pirkdama patalpas Vilniaus g. 39, V. Boreikienė nurodė, kad pinigų nekilnojamajam turtui politikė gavo vienam iš prekybos tinklo „Iki“ steigėjų George'ui Emanueliui Ortizui pardavusi bendrovės „Supervisata“ akcijas už jau minėtą 480 tūkst. Lt sumą. Tačiau tyrėjus sudomino ne šis sandoris, o tai, iš kokių pinigų pati V. Boreikienė pirko „Supervisatos“ akcijas. Pagrindiniu pajamų šaltiniu, DELFI žiniomis, politikė įvardijo paskolas iš trylikos fizinių asmenų, tačiau nei vienas apklaustas skolintojas negalėjo patvirtinti skolinęs pinigus V. Boreikienei.
Kad tokių aplinkybių būta, patvirtino ir S. Verseckas. „Buvo tokių prieštaringų parodymų. Vieni neatsiminė skolinę, kiti neskolino“, - nesileisdamas į detales sakė prokuroras.
DELFI žiniomis, V. Boreikienė deklaravo iš viso pasiskolinusi apie 331,89 tūkst. Lt. Visi politikės nurodyti skolintojai turėjo būti labai geranoriški – mat kiekvienu atveju nurodyta, kad skolintojas pinigus politikei skolina be jokių palūkanų. Gerieji skolintojai, DELFI duomenimis, taip pat nereikalavo jokio užstato. Tačiau turbūt įdomiausia tai, kad tyrime apklausti 9 skolintojais nurodyti asmenys, ir nė vienas iš jų negalėjo patvirtinti skolinęs lėšas V. Boreikienei.
DELFI turimais duomenimis, 7 apklaustieji tvirtino pinigų politikei neskolinę, tarp jų – buvęs V. Boreikienės vyras Liudas Ivanauskas, iš kurio socdemė nurodė pasiskolinusi daugiau kaip 49 tūkst. Lt. Dar du asmenys tyrėjams liudijo kiek kitaip. Liudytoja Dalia Vyšniauskienė tyrėjams teigė prisimenanti, jog tuo laiku kažkam skolino pinigus, bet neprisiminė nei kam, nei kiek skolino. O liudytojas Algirdas Švedas patvirtino kalbėjęs su V. Boreikiene apie paskolą. Jis, DELFI turimais duomenimis, neneigė galėjęs pasirašyti paskolos raštelį, tačiau tvirtino pinigų neskolinęs.
Tyrimo metu nustatyta, kad V. Boreikienė deklaravo skolinusis iš asmenų, kurių duomenis ji galėjo nesunkiai sužinoti: tai buvo jos giminės, buvęs vyras, „Supervisatos“, kuriai moteris tuo metu vadovavo, darbuotojai.
DELFI žiniomis, tyrėjai pasiekė paprastą išvadą: V. Boreikienė „Supervisatos“ akcijas įgijo už „lėšas, kurių šaltiniai nežinomi“. Tačiau čia tyrimą sustabdė seniai suėjęs senaties terminas – atsakomybė už prieš keliolika metų galimai padarytas veikas jau nebegali būti taikoma.
Be to, anot S. Versecko, su V. Boreikienės nurodytais skolinimo sandoriais susiję svarbūs dokumentai jau sunaikinti.
„1995 m., įsigydama akcijas, V. Boreikienė jas deklaravo Mokesčių inspekcijai. Inspekcija tokią deklaraciją priėmė. Tuo metu deklaracija buvo priimama su visais pagrindžiančiais dokumentais. Reiškia, buvo pridėtos visos paskolos sutartys. Bet praėjus dešimties metų maksimaliam saugojimo terminui, viskas yra sunaikinta. Taigi ką nors ten patikrinti nėra jokių galimybių“, - aiškino ne vieną rezonansinį tyrimą atlikęs prokuroras.
Patalpas pardavė su aiškiu nuostoliu
Na, o patalpos Vilniaus g. 39 keliavo iš rankų į rankas. DELFI žiniomis, iš vienos su Ūkio banku siejamos įmonės į kitą.
Tyrimo metu tikrinti keli patalpų pirkimo-pardavimo sandoriai, ne sykį tikrintos šių sandorių metu buvusios rinkos kainos. 2008 m., pirkdama patalpas iš Boreikų, „Sinvita“ mokėjo po 9,5 tūkst. Lt už kvadratinį metrą. Tuo tarpu nekilnojamojo turto kompanijos „Inreal“ duomenimis, tuo metu senos statybos pirmo aukšto patalpos Kauno senamiestyje kainavo tarp 5-6,5 tūkst. Lt už „kvadratą“. Kiek aukštesnę kainą tam pačiam laikotarpiui nurodo „Ober-Haus“: pagal šios įmonės statistiką, 2008 m. gegužę prekybinės patalpos Kauno senamiestyje kainavo nuo 4,5 iki 8 tūkst. Lt už kvadratinį metrą.
Netrukus po patalpų įsigijimo iš Boreikų, „Sinvita“ atliko akivaizdžiai nuostolingą šių patalpų pardavimo sandorį. Su Ūkio banku siejamai bendrovei „Optimalus turto valdymas“ 2010 m. rugpjūtį tos pačios patalpos pirmajame pastato aukšte parduotos už 3 mln. Lt – po maždaug 8,46 tūkst. Lt už kvadratinį metrą.
Nors mažesnė, nei sandorio su Boreikomis atveju, ir ši kaina gerokai lenkė rinkos vidurkius. Mat tuo metu jau buvo įsibėgėjęs nekilnojamojo turto kainų kritimas. „Ober-Haus“ duomenimis, tada už prekybines patalpas Kauno senamiestyje buvo mokama nuo 3,6 iki 5,5 tūkst. Lt.
Bendrovei „Optimalus turto valdymas“ 2010 m. spalį parduota ir iš Boreikų pirkta pastogės dalis. Už šį sandorį „Sinvita“ gavo netgi šiek tiek daugiau, nei sumokėjo Boreikoms – 100 tūkst. Lt.
Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, „Sinvita“ daugybę kartų keitė akcininkus. Kurį laiką didžiausiu bendrovės akcininku buvo jau minėta bendrovė „Optimalus turto valdymas“, o dabar daugiausiai „Sinvitos“ akcijų priklauso kitai su ŪBIG glaudžiai susijusiai įmonei, ŪBIG akcininkei „Asocijuoto turto valdymas“. Ši įmonė registruota Kaune, K. Donelaičio g. 60 – tuo pačiu adresu, kaip ir ŪBIG.
Tyrimas (ne)mirė
Kauno prokurorai nutarė nutraukti tyrimą Boreikų atžvilgiu. Vienuose tyrimo epizoduose konstatuota, kad atsakomybė negali būti taikoma dėl senaties, kituose gi nerasta A. Kubiliaus skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių.
Tačiau Generalinė prokuratūra nusprendė peržiūrėti Kauno prokurorų surinktą medžiagą ir įvertinti, ar pagrįstai nutrauktas šis ikiteisminis tyrimas. Tai DELFI patvirtino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.
„Taip, ikiteisminio tyrimo medžiaga yra paimta. Tačiau dar nesame priėmę sprendimo (ar atnaujinti tyrimą – DELFI). Tikrai negaliu prognozuoti“, - teigė I. Mikelionis.
V.Boreikienė: tai politinis susidorojimas
V. Boreikienė teigė tik iš DELFI sužinojusi, kad jos ir jos vyro atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas vėl atsidūrė prokurorų rankose. Politikė DELFI nurodė mananti, kad tyrimo atnaujinimas būtų politinio susidorojimo išdava.
„Vertinu kaip politinį susidorojimą. Nėra nieko tokio, kur būtų pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai. Ir tą aš garantuoju. Jeigu tokie dalykai vyksta, tai yra virš įstatymų“, - kalbėjo V. Boreikienė.
„Tik iš jūsų sužinojau. O kad vyksta kažkokie užkulisiniai veiksmai, tai yra nenuginčijamas faktas“, - pridūrė pašnekovė.
Paprašyta pakomentuoti savo santykius su Ūkio banku, politikė teigė nenorinti leistis į detales.
„Aš jums galiu garantuoti, kaip žurnalistui, kad viskas yra blefas. Tyrimai yra nutraukti. Du kartus prokuratūra tyrė, nieko nerado, byla yra nutraukta. Daugiau neturiu ką komentuoti“ , - sakė V. Boreikienė.
Ruošiama šilta vieta?
Pernykščiuose rinkimuose į Seimą V. Boreikienė buvo įrašyta 32 numeriu socdemų sąraše. Tokia pozicija jai būtų garantavusi vietą Seime, tačiau politikė gavo palyginti mažai pirmumo balsų ir nusirito per maždaug dvi dešimtis pozicijų žemyn, taip likdama už Seimo borto. Bet DELFI žiniomis, ji netrukus gali pretenduoti į naujas aukštas pareigas. Tiesa, ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ir jos komanda dar neapsisprendė dėl šių pareigų sukūrimo.
Neoficialiais DELFI duomenimis, Ūkio ministerija svarsto galimybę sujungti dvi verslo paramos agentūras, disponuojančias milijoninėmis Europos Sąjungos fondų lėšomis: „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“. Po sujungimo, anot DELFI šaltinių, į naujos įstaigos vadovo kėdę gali sėsti buvusio FNTT vado žmona.
Ūkio ministrė B. Vėsaitė DELFI teigė, jog šiuo metu atliekamas auditas, po kurio ir bus nuspręsta, ką daryti su šiomis dviem agentūromis. „Dabar yra atliekamas auditas. Kai aš turėsiu audito rezultatus, iš tikrųjų mes tada imsimės sprendimų“, - aiškino ministrė.
Šiuo metu jungti agentūrų esą neplanuojama. „Kol kas tokių planų nėra“, - sakė B. Vėsaitė.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas