Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Kam naudingi skandalai?


Skandalai - gera priedanga uždaryti archyvus?  
Audrius Bačiulis, Savaitraštis „Veidas“, 2006 06 08 
Nedaug trūko, kad prisidengus valdžios krize Lietuvos archyvuose saugomi dokumentai būtų buvę dar labiau įslaptinti
Prieš mėnesį, kai visuomenės dėmesį jau buvo prikausčiusi valdančiosios daugumos krizė, Vyriausybė perdavė Seimui svarstyti Asmens duomenų apsaugos įstatymo pataisas, įtvirtinančias valstybės archyvuose sukauptų istorinių dokumentų uždarumą tyrinėtojams. Bandyta pasielgti lygiai taip pat kaip prieš dvejus metus, kai vykstant Rolando Pakso apkaltos procesui Seimas priėmė Archyvų įstatymo pataisas, faktiškai "uždariusias" apie 80 proc. Ypatingojo archyvo, kuriame kaupiami SSRS NKVD, KGB ir kitų sovietinių represinių institucijų dokumentai.
Konservatoriai sukėlė triukšmą
Laimei, šį kartą papildomiems apribojimams naudotis valstybiniais archyvais nepavyko prasmukti nepastebėtiems. Juos pastebėjo ir skandalą sukėlė konservatoriai, iškėlę šį klausimą per susitikimą su prezidentu Valdu Adamkumi gegužės pradžioje. Valstybės vadovas pažadėjo jiems visokeriopą paramą. Konservatoriai - viena iš nedaugelio partijų, jau antrus metus dedančių pastangas, kad nuo 2005-ųjų sausio savo duris beveik aklinai užvėrę valstybės archyvai vėl taptų atviri žmonėms. Pasak konservatorės R.Juknevičienės, klausimas dėl naudojimosi archyvais apribojimų panaikinimo netgi bus įtrauktas į šiuo metu vykstančias derybas dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo. "Po to, kai kilo visas šis skandalas, Asmens duomenų apsaugos įstatymo pataisos Seime nebuvo įregistruotos, - "Veidui" sakė Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Irena Degutienė. - Seimo valdyboje nutarta sudaryti darbo grupę, kuri suderintų tarpusavyje tiek šio įstatymo, tiek Archyvų įstatymo bei Registrų įstatymo nuostatas. Tikimės, kad darbo grupė atsižvelgs ir į mūsų, ir į prezidento, ir į visuomenės atstovų pareikštą kritiką dėl archyvų uždarymo. Bent jau pati darbo grupė buvo sudaryta reaguojant į šią kritiką". Kitas reikalas, kad, pasak I.Degutienės, kol kas Seimo darbo grupės veikla nedavė jokių rezultatų. "Bent jau aš manau, kad Seimo pavasario sesijoje šių įstatymų pataisos svarstomos nebus", - sakė konservatorių frakcijos seniūnė. Skandalas dėl uždarytų archyvų, pirmiausia dėl Ypatingajame archyve saugomų sovietinių specialiųjų tarnybų - NKVD ir KGB dokumentų, netyla jau daugiau nei metus. Dar 2005-ųjų pavasarį penki šimtai istorikų ir žinomų visuomenės veikėjų kreipėsi į prezidentą, prašydami imtis iniciatyvos, kad archyvus "uždarančios" Archyvų įstatymo pataisos būtų pakeistos. Ypač tos, kurios prilygino sovietinių specialiųjų tarnybų dokumentus Lietuvos valstybės dokumentams ir iš esmės uždraudė priėjimą prie jų 70 metų nuo sudarymo dienos. "Negali būti jokiais motyvais ribojamos bet kokio tyrinėtojo ar tyrinėtojų grupės galimybės tirti bet kokius totalitarinių valstybių dokumentus, - teigta kreipimesi. -Sovietinių specialiųjų tarnybų dokumentai, kad ir kaip prieštaringai būtų vertinami, atskleidžia šių tarnybų nusikalstamą veiklą, žmogaus teisių ribojimus ir pažeidimus. Tokios veiklos įrankių išaiškinimas ir paskelbimas turi būti prioritetinis tyrinėtojų uždavinys, todėl priėjimo prie tokios informacijos ribojimas prieštarauja su demokratinėmis vertybėmis suderintiems principams". 'Tačiau šio visuomenės atstovų kreipimosi niekas neišgirdo, - "Veidui" sakė Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, vienas tų, kurie nuosekliausiai kovoja dėl archyvų atvėrimo visuomenei. - Nuo 2005-ųjų Lietuvos valstybės archyvai uždaryti kaip Rusijoje. Priešingai nei Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ar Vokietijoje, kur stengiamasi kaip galima labiau liberalizuoti visuomenės priėjimą prie archyvinių duomenų, Lietuvoje pasirinktas atvirkščias kelias. To neslepia netgi Lietuvos archyvų departamento (LAD) vadovai".
Archyvarai nesutaria su tyrėjais
Pavyzdžiui, LAD Teisės ir administravimo departamento vedėjas Ramojus Kraujelis, pagrįsdamas sprendimą uždaryti archyvus 70 ir daugiau metų, vardija ne vieną Europos valstybę, kurių archyvuose esantys asmens duomenys įslaptinami netgi šimtui ir daugiau metų. Su juo nesutinka archyvų vartotojai. "Europoje priėjimas prie archyvinių duomenų sutvarkytas labai įvairiai, tad ir pavyzdžių galima rasti įvairių, - "Veidui" sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė. - Tačiau jeigu kalbėsime apie bendrą pastarojo meto tendenciją, tai pamatysime, kad ji labai aiški - kiek galima labiau atverti archyvus. Tuo tarpu Lietuvoje stengiamasi daryti atvirkščiai". Su Archyvų departamento vadovų nuolat kartojamu teigimu, esą 2005-aisiais įsigalioję Archyvų įstatymo apribojimai netrukdo tyrėjams, nesutinka Genocido ir rezistencijos tyrimų centro tyrėjas dr. Arvydas Anušauskas: "Negaliu sutikti, esą įstatymas netrukdo tyrimams, jei įjuos žiūrėsime ne tik kaip į vykdomus valstybės institucijų, valstybės finansuojamus. Studentams, pavieniams kultūrininkams ir pagaliau savarankiškiems tyrėjams (už kurių nugarų nestovi solidžios mokslinės institucijos), šiuo metu apsilankiusiems Lietuvos archyvuose, be abejonės, kyla sunkumų". "Sis laikinojo Seimo pirmininko Česlovo Juršėno prastumtas, o laikinojo prezidento Artūro Paulausko pasirašytas įstatymas uždarė, be kitų, ir "žydšaudžių" bylas, - "Veidui" sakė D.Kuolys. - Dėl šios priežasties keletas magistrantų, kurie rašė magistro darbus remdamiesi šiomis bylomis, buvo priversti keisti savo mokslinių darbų temas. Prie holokausto bylų nebuvo prileisti ir iš Jungtinių Valstijų atvykę asmenys. Lenkijos mokslininkai, tiriantys Stepono Batoro universiteto profesūros likimus, man sakė, kad lengviau prieiti prie archyvinių dokumentų diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos valdomoje Baltarusijoje nei Lietuvoje. Iš archyvų buvo pavarytas netgi žymiausias užsienyje Lietuvos istorijos tyrinėtojas profesorius Alfredas Erichas Sennas. Galiausiai jis vis dėlto buvo įleistas, bet tik tarpininkaujant premjero patarėjui Viliui Kavaliauskui". "Uždarant" archyvus Lietuvoje remtasi netgi Europos Sąjungos konvencijomis, griežtai reglamentuojančiomis asmens duomenų apsaugą. Minėtos Asmens duomenų apsaugos įstatymo pataisos irgi rengtos bendradarbiaujant su žmogaus teisių gynėjais ir toje dalyje, kurioje ribojama galimybė skelbti asmens kodus, netgi gautas teigiamas Žmogaus teisių stebėjimo instituto įvertinimas. Tik bėda, kad teigiamais įstatymo pataisų straipsniais bandoma pridengti suvaržymus tirti valstybės istoriją. "Europos Sąjunga saugo gyvų asmenų duomenis ir skiria gyvus asmenis nuo jau mirusių, - sako D.Kuolys. - O Lietuvoje gyvų asmenų duomenų apsauga išplėtota iki archyvinių dokumentų". "Archyvinių duomenų apsauga Lietuvoje sugriežtinta labiau nei reikia, -"Veidui" sakė ir Liustracijos komisijos narys politologas Antanas Kulakauskas. - Pavyzdžiui, Vokietijoje negalima be giminaičių leidimo skelbti buvusių komunistinio režimo aukų duomenų, bet "Stasi" agentų duomenis galima naudoti be atsiklausimo. O Lietuvoje netgi turėdamas artimųjų leidimą prie archyvinių bylų gali prieiti tik teoriškai, nes dar rėkia gauti ir Archyvų departamento sutikimą". Paradoksalu, bet kol Lietuvoje pusantrų metų ginčijamasi, kokias NKVD ir KGB bylas galima išduoti tyrėjams, kaimyninėje Latvijoje jau baigtos šifruoti elektroninės laikmenos su KGB agentūros sąrašais, kurios netrukus Vidurio Europos valstybių pavyzdžiu taps prieinamos plačiajai visuomenei.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas