Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Sausio 13-osios įvykiai


Rusijos TV - apie Sausio 13-osios įvykius  
Portalas "Delfi"", 2011 01 13 
Dėl šio įvykio sovietinėje televizijoje įvyko kažkas panašaus į revoliuciją ir faktiškai prasidėjo pačios Sovietų Sąjungos žlugimas. Ši sausio 13-oji daug kuo buvo panaši į tų pačių 1991 m. rugpjūčio 19 d. Kartu su įvykiuose dalyvavusiais žmonėmis ir televizijų atstovais šiuos įvykius prisiminė Rusijos NTV televizijos korespondentas Georgijus Gryvenyj.
Vidmantas Bujokas kasmet naktį iš sausio 12 į 13-ąją atvyksta prie Lietuvos Parlamento pastato. Čia viskas atrodo beveik taip pat kaip ir prieš 20 metų. Dabar, savaime suprantama, barikados ir laužai yra butaforiniai, tačiau 1991 m. sausį viskas buvo tikra.
Vidmantas Bujokas, Lietuvos Seimo pastato gynėjas ir 1991 m. sausio 13-osios įvykių dalyvis, pasakoja: „Išleido įstatymą, nurodantį atiduoti visus ginklus saugojimui, tačiau kas juos atiduos? Su mašina atvežiau brolio ginklą, jis buvo ginkluotas“.
Tą 1991-ųjų sausį visi žmonės savęs klausė: o kas bus su tėvyne ir mumis? Tą akimirką tapo aišku: ligšiolinė jų bendra tėvynė Sovietų Sąjunga – ne tokia, kokia apdainuojama himne, nesugriaunama, juk ir laisvės respublikos nori vis daugiau. Dar 1990 m. kovą Lietuva pirmoji paprašė atsiskyrimo. Sovietiniuose sluoksniuose pradedama kalbėti, kad „baltai atsiskiria“.
Vytautas Landsbergis, 1991 m. sausį buvęs Lietuvos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas sako: „Mes nesijautėme esantys Sovietų Sąjungos nariai, mes neketinome jos išardyti. Mes panaudojome terminą „santykių normalizacija“.
Tačiau „normalizacija“ taip ir neįvyko. Pirmas ir paskutinis SSRS prezidentas leido suprasti, kad niekaip neleis atsiskirti Baltijos šalims.
Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas sakė: „Niekur jūs nesidėsite, niekur neišeisite. Jūs esate civilizuota tauta. Kas jūs, kokie tai laukiniai? Jums neleis sąžinė“.
Naktį iš sausio 12 į 13 d. ginkluota technika ir OMON pajėgos pasirodė prie Vilniaus telecentro vartų. Tą dieną Eglei Bučelytei prireikė neplanuotai pasirodyti televizijos eteryje. Nedidelė brigada susirinko greičiau nei liepta, patriotizmo vedina.
Eglė Bučelytė, Lietuvos televizijos laidų vedėja: „Aplink visur griaudėjo, buvo šaudoma, girdėjosi sprogimai“.
Tuo sunku patikėti, tačiau dar prieš 20 metų nebuvo nei interneto, nei mobilaus ryšio. Televizija ir radijas buvo pagrindiniai informacijos šaltiniai. O televizija kaip tik buvo efektyvesnė nei radijas, nes juk viena yra girdėti tankus riedant mieste, o visai kita juos parodyti pasauliui. Todėl tais metais telecentrų šturmai ir užgrobimai sukėlė masinius neramumus.
1991-ųjų sausį buvo užimtas Vilniaus televizijos bokštas, o nepraėjus net dvejiems metams, bandyta šturmuoti Ostankino telecentrą Maskvoje. Paskutiniai kadrai, kuriuos parodė Vilnius, buvo nufilmuoti netyčia į koridorių patekusia vaizdo kamera. Ji spėjo užfiksuoti į studiją įeinančius kareivius.
Eglė Bučelytė pasakoja: „Mes mėginome visą laiką prisiskambinti jūsų Tatjanai Mitkovai, kad ji informuotų Rusiją apie tai, kas vyksta“.
Maskvoje apie įvykius, visas teisybes ir neteisybes Vilniuje buvo žinoma. Tačiau Lietuvos gatvėse riedėjo tankai, o Maskvoje kabinetuose ramiai sėdėjo SSRS valstybinės televizijos ir radijo vadovai.
T.Miktova: aš atsisakiau tai daryti
Tatjana Mitkova, NTV televizijos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos transliavimo reikalams 1991-aisiais buvo SSRS valstybinės televizijos ir radijo informacinių laidų vedėja.
Ji pasakoja: „Likus keletui valandų iki eterio mane pas save pasikvietė pirmasis pirmininko pavaduotojas Rešotovas, išmetė iš segtuvo visus tekstus, susijusius su Lietuva, su tarptautinės bendruomenės reakcija, ir pasiūlė perskaityti TASS naujienų agentūros oficialų pareiškimą, kuriame buvo informacija, visiškai priešinga tai, kurią turėjome ir patys matėme.
Aš atsisakiau tai daryti. Buvo pasiūlyta pasikviesti direktorių, ir jis tai palaikė. O savo pareiškimą užbaigėme kadrais iš Andrejaus Nikišino filmo „Po Letargo“, dedikuoto įvykiams Baltijos šalyse. Ir tie kadrai pasakė viską, ko mums neleido daryti“.
Dėl šturmo, kuris vėliau buvo plačiai rodomas eteryje, žuvo 14 televizijos bokšto gynėjų ir vienas specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ pareigūnas. O dar po 11 mėnesių Sovietų Sąjunga dingo iš pasaulio žemėlapio. Vilniaus įvykiai paskatino jos tragišką baigtį.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas