Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Reklamą reglamentuojantys įstatymai


Kova su reklamos skėriais  
Tomas Srėbalius, Portalas "Delfi"", 2010 11 14 
„Reklama užkniso juodai“ – tokiu šūkiu būtų galima apibūdinti savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ rengiamą Išorinės reklamos plano reglamentų patikslinimą. Jį atlikus gerokai pasikeis sostinės gatvių ir jų prieigų reklamos sklaidos schemos. Bus išsamiai nurodyta, kokios, kokio dydžio, kur ir kiek vizualiosios reklamos priemonių galės būti naudojama konkrečiose vietose.
Bus keičiamas reglamentas
Prieš keliolika metų Vakarų pasaulio didmiesčių reklamos mums kėlė nevisavertiškumo kompleksą. Todėl troškimas papuošti Lietuvą reklamomis privedė prie to, kad šiandien išorinės reklamos daugelyje vietų uzurpavo ir užgožė kraštovaizdį bei miestovaizdį.
Žmonės net orientuotis miestuose ėmė pagal reklamos stendus, o ne pagal pastatus ar gatves. Miesto plėtros departamentas ir Lietuvos architektų sąjunga jau seniai pūtė pavojaus trimitą, esą reklamos netruks atlikti plastinę miesto veido operaciją ir tradicinius vaizdus pakeis tradiciniai reklamos stendai. Tačiau padėtį dar galima taisyti.

Įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis informavo, kad savivaldybė jau prieš kurį laiką užsakė parengti naujas reklamos sklaidos schemas mieste. Jų tikslas – sumažinti vaizdinę miesto taršą ir atidaryti rinką tvarkingai reklamai, sumažinti reklamos stendų stilistikos įvairovę, reglamentuoti jų dydžius. Šiuo metu jau baigiama tyrinėti ir klasifikuoti esama pagrindinių sostinės magistralių išorinės reklamos situacija.
Nesivadovaus Maskvos pavyzdžiu
Pasak M. Pakalnio, išorinės reklamos padėtis miestuose dar yra valdoma, tačiau užmiestyje ar mažesniuose miesteliuose ji – katastrofiška. Magistraliniuose keliuose klesti nevaldoma reklamos stichija. „Per reklamos stendus dažnai kelio nebematyti“, –
šmaikštavo M. Pakalnis.
s nustatyti konkrečius išorinės reklamos reikalavimus tam tikrose svarbiose gatvėse ar jų atkarpose. Kiekviename gatvės ruože reklamos stendai bus aiškiai reglamentuoti. Nors 2003 metais buvo parengtas Išorinės vaizdinės reklamos specialusis planas su pagrindiniais principais, reklamos pardavėjai iki šiol rasdavo būdų jį mandagiai apeiti. Nors reklamos stendų padėtis juridiškai yra gana komplikuota, Vilniaus savivaldybė nesielgs taip, kaip Maskvos merija, kuri vieną dieną paskelbė, kad visos reklamos sutartys panaikinamos ir viskas pradedama iš naujo pagal naujas taisykles.
Nelegali, nesuderinta reklama taip pat kankina miestovaizdį ir gyventojus. Užmiestyje, kaip ir mieste, reklamos turėtų būti išdėstytos tam tikrais ruožais, kad dalis miestovaizdžio ar kraštovaizdžio galėtų būti visai be reklamos.
Naujos schemos – tikslesnės
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Beatričė Raguotienė priminė, kad dar prieš septynerius metus parengtame plane miestas buvo suskirstytas į zonas, kuriose galioja skirtingi reklamos reikalavimai. Senamiestyje – griežtesni, toliau nuo centro – liberalesni. Šis planas padėjo aptvarkyti reklamų, iškabų ir nuorodų džiungles. Tačiau ilgainiui, sparčiai augant reklamos rinkai, paaiškėjo, kad reklamos sklaidai suvaldyti bendro pobūdžio plano nepakanka – būtina parengti labai tikslias reklamos sklaidos schemas konkrečiose miesto vietose. Jos šiuo metu yra rengiamos.
Nuspręsta parengti šešiolika schemų, apimsiančių svarbiausias miesto magistrales ar intensyviausias jų atkarpas. Šis darbas bus baigtas iki 2011 metų vasario mėnesio. Dabar jau parengtos Pilaitės prospekto, Gariūnų, Oslo, Tūkstantmečio, Žirnių gatvių schemos. Baigiamos rengti Laisvės prospekto, Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių reklamos sklaidos schemos.
Pasak B. Raguotienės, rengiant schemas analizuojama esama situacija, pagal ją sudaroma programa, kaip reklama galėtų būti viešinama. Analizuojama, kur reklamą būtų galima sutankinti, o kur jos reikėtų visai atsisakyti. Atlikus analizę bus konkrečiai išdėstyta, kokiose vietose, kokio formato ir kokiu tankumu reklama gali būti kabinama.
Ypač daug tyrėjų dėmesio nusipelnė didelio ir labai didelio formato reklamos skydai: 3 metrų aukščio ir 6 metrų pločio, 4 metrų aukščio ir 8 metrų pločio, 4,2 metrų aukščio ir 14,6 metrų pločio. Tokie stendai ypač keičia miestovaizdį. Vidutinio formato reklamos skydų reikalavimai liko ganėtinai liberalūs. Negatyviai vertinami ant gyvenamųjų namų fasadų kabinami reklamos tentai – jie pagal naujas schemas turėtų būti nukabinti, nes anksčiau, kai dar nebuvo konkretaus reglamentavimo, tokia galimybė buvo.
„Siekiame, kad sąlygos reklamos užsakovams ir reklamos verslininkams būtų aiškios, suprantamos. Neturėtų likti galimybių ieškoti spragų“, – sakė B. Raguotienė.
„Vilniaus plano“ projekto vadovas Kristijonas Vizgirda, rengiantis schemas, pridūrė, kad siekiant suvaldyti reklamos situaciją buvo priimtas logiškas ir teisingas sprendimas – aiškiai nustatyti reklamos dydžius bei vietas. Būsimoje schemoje yra apibrėžiama vizualinė gatvės teritorija, kurioje galios nauji patikslinti nurodymai.
Siekia kelių tikslų
Vizualinė gatvės teritorija suskirstyta zonomis, jos pažymėtos schemose. Tam tikroje zonoje leidžiami tik tam tikro dydžio reklamos stendai. Kokie būtent – išdėstyta reglamente pateiktose lentelėse.
Anot K. Vizgirdos, taip pat bus siekiama stilizuoti ir nustatyti tipines lauko reklamas vizualinei maišačiai sumažinti. Dar vienas svarbus tikslas reglamentuojant reklamas – avaringumo mažinimas judriose sankryžose. Reklamos įrenginiai negalės būti statomi arčiau kaip 12 metrų iki šviesoforo ir skiriamojoje gatvės juostoje, nebent tokios vietos yra suformuotos nuo seno.
Naujosios reklamos schemos galios ir valstybinėje, ir privačioje žemėje. Jei įsigaliojus naujosioms reklamos schemoms paaiškės, kad viena ar kita reklama dydžiu ir buvimo vieta neatitinka naujų reikalavimų, stendą bus siūloma perkelti į kitą vietą. Jei reklamos sutarties laikas bus besibaigiąs, tuomet gali būti leista reklamą laikyti iki pabaigos. Deja, kai kurie pastatai yra virtę reklamos pakabomis.
Psichologinis terorizmas
Architekto Gintaro Čaikausko nuomone, problemiškas ir sunkiai valdomas reklamos plitimas būdingas posovietinės erdvės valstybėms, ne tik Lietuvai. Senosiose Vakarų Europos valstybėse reklamos nedrasko akių ir dera su miestovaizdžiu. O šalyse, kur ekonomika tik neseniai pasuko laisvos rinkos keliu, nėra tradicijų ir patirties, kaip suvaldyti reklamos rinką, kuri plečiasi be ribų. Pasak G. Čaikausko, jau anksčiau baisėdavomės Lenkijoje klestinčiu brutaliu, psichologiniu reklamos terorizmu. Deja, šis virusas pasiekė ir Lietuvą.
„Nesaikingos reklamos pilna ne tik didmiesčiuose ir didžiosiose magistralėse – ji klesti visoje šalyje“, – apgailestavo G. Čaikauskas. Anot jo, keista, kad investuotojai tiek pinigų išleidžia tiesmukai reklamai pakelėse, tikėdamiesi, kad tai padidins jų prekių apyvartą. Esant tokiai stendų gausai, kokia yra dabar, abejotina, ar šis tikslas bus pasiektas. Kiekviename mieste ir kiekvienoje aplinkoje yra tinkamų vietų reklamai, tačiau prieš tai būtina atlikti nuoseklų ir kruopštų tų vietų tyrimą įvairiais aspektais.
„Nuo sovietinių laikų tarp architekto ir dizainerio vyravo tam tikras antagonizmas, jei ant architekto išpuoselėto pastato fasado dizaineris suprojektuodavo ant jo nederančią reklamą“, – prisiminė G. Čaikauskas.
Šiandien architektai, projektuodami komercinius pastatus, paprastai numato vietą reklamai ant jų fasadų, nes tai yra neatsiejama vizualinio įvaizdžio dalis. Tačiau ši reklama dažniausiai tiesiogiai susijusi su pastato funkcija, pastate veikiančiomis įmonėmis arba jame parduodamais gaminiais.
Anksčiau statyti pastatai, kur visai nenumatyta pašalinės reklamos, tampa nesibaigiančios priešpriešos objektu. Anot G. Čaikausko, vienas tokių yra Operos ir baleto teatro pastatas Vilniuje, ant kurio stogo sumontuota reklamos švieslentė, švelniai tariant, kelia labai daug abejonių. Tai tokie atvejai, kai pinigai aiškiai ima viršų prieš estetinį pradą. Deja, architektai kol kas neturi pakankamai jėgos atsilaikyti.
Agresyvus vaizdinis triukšmas
Vilniškis architektas Rolandas Palekas pastebėjo, kad žmonės labai dažnai painioja dvi vizualiosios reklamos rūšis – iškabas ar nuorodas ir tiesiog produkto arba paslaugos reklamą. Iškabos buvo naudojamos nuo senų laikų, jų tikslas – informuoti apie tam tikrą pastate įsikūrusią įstaigą. Jos nuo seno puošdavo pastatus, padėdavo orientuotis mieste, suteikdavo žmonėms naudingą informaciją. O reklamos stendų paskirtis – viena ar kita forma skatinti pardavimus.
R. Palekas įvardijo, kad šiuo metu yra reklamos stendų perteklius, kurį būtų galima įvardyti kaip triukšmą. Labai aiški to paralelė – kaimynų dideliu garsu leidžiama muzika, kurios klausyti nenorime, nes ji per garsi – tai tiesiog triukšmas. Tas pats ir su vizualiniu triukšmu. Pasak R. Paleko, esame verčiami žiūrėti reklamų kakofoniją, kurios visai nenorime matyti.
„Prigimtinis reklamos noras yra dominuoti, perrėkti viena kitą, todėl didžiosiose miestų gatvėse turime tarsi vienu metu skambančių neskoningų reklamos dainuškų puokštę“, – vaizdžiai lygino R. Palekas. Tokiu atveju sunku tikėtis, kad bendrame baubiančių reklamų fone kuris nors stendas bus pamatytas.
Užsakovui rūpi tik jo reklamos plotas, vieta, kur ji bus iškabinta, tačiau jis dažniausiai nekreipia dėmesio į tai, kad aplinkui jau dainuoja keli solistai.
Trukdo eismui
Dar viena reklamų bėda miestuose – galima neigiama įtaka eismo saugumui, nes jose gausu teksto, gana smulkus šriftas, daug iliustracijų, kelios kainos, kurių viena – perbraukta. Norint visa tai perskaityti, reikia įtempti regėjimą ir sukaupti dėmesį – taip jis atitraukiamas nuo vairavimo. R. Paleko tvirtinimu, valstybė turėtų imtis iniciatyvos atlikti tyrimus, kokią įtaką šie pavojingi dalykai daro saugumui gatvėse. Vėliau privaloma kelių eismo priežiūros tvarka reikėtų papildomai reglamentuoti reklamos montavimą gatvių sankryžose ir avaringuose ruožuose.
Reklamos bumas ir noras parduoti prekę bet kokias būdais Lietuvoje išplito ne taip seniai, tačiau greitai tapo problema. Pasak R. Paleko, reklamos antplūdžiu yra pažeidžiamos ir žmogaus teisės.
Gatvės projekcijos fone iškelta milžiniška reklama turės tokį patį neigiamą poveikį eismo saugumui, kaip ir šalia gatvės sumontuota mažesnio dydžio reklama. Dar vienas svarbus eismo saugumą sankryžose veikiantis reiškinys – šviesoforų projekcija ant toliau esančių stendų. Ypač naktį, kai stendai būna apšviesti arba patys šviečia. Į tai būtina atsižvelgti rengiant reglamento korekcijas.
Namai – ne stovai
Anot R. Paleko, pastatai neturėtų atlikti reklamos stovų funkcijų. Žinoma, jei ant pastato yra profesionaliai suprojektuotos iškabos ir reklama, tuomet nėra pavojaus architektūrai ar miestovaizdžiui, tačiau reklamos užsakovams dažnai sunku suprasti, kad tuščia pastato siena gali būti architektūrinės kompozicijos dalis, o ne vieta reklamai.
R. Paleko nuomone, bėda, kad reklamos stebėsena ir priežiūra yra apverktinos padėties. Vizualinis triukšmas, sklindantis mieste, niekam neužkliūva, nors labai daug reklamos stendų yra nelegalūs.
R. Paleko samprotavimu, reikėtų įkurti miestovaizdžio inspekciją – tarnybą, kuri turėtų įgaliojimų užsiimti miesto švarinimu. Dabar tėra nedaug būdų, kaip nugriauti ar nuimti nelegalius reklamos skydus. Situacija mieste smarkiai pagerėtų, jei reklamos šiukšles būtų galima nedelsiant iškuopti.
R. Palekas konstatavo, kad magistralėje Vilnius–Klaipėda susiklosčiusi labai prasta padėtis, nes atsikartojantys reklamos skydai yra užgožę kraštovaizdį. Jie yra skirtingų dydžių, neproporcingo šrifto, nedera su kraštovaizdžiu. Šiuo metu reklamomis pakelėse rūpinasi rajonų savivaldybės. Tačiau jei tvarką prižiūrėtų viena institucija, situacija būtų geresnė.
Iš pradžių reikėtų bent jau sustabdyti nevaldomą reklamos plėtrą šalia automagistralių, kol bus parengtas bendrasis planavimo dokumentas, reglamentuojantis šį procesą pakelėse.
Anot architekto, bėda ta, kad Lietuvoje dominuoja pačios primityviausios reklamos formos ir medžiagos, pasirenkami neprofesionalūs sprendimai. Šiame informacinių technologijų amžiuje galima rasti kitų būdų informacijai ir reklamai pateikti – ne tik primityvius stendus, šiuo metu dominuojančius išorinėje reklamoje.
Pertvarkos principai
Norint sutvarkyti išorinės reklamos būklę, reikia vadovautis keliais svarbiais principais. Pirmiausia – tai priežiūra ir nelegalių reklamų kontrolė. Reikia pasiekti, kad vizualiniame lauke informaciją skleistų tik vienas šaltinis. Tokiu būdu visuomenė bus apsaugota nuo vizualaus reklamos vandalizmo, nes miestas ir miestovaizdis priklauso miesto gyventojams, o ne privačioms bendrovėms, išsipirkusioms reklamos plotą.
Miesto savivaldybės teisė ir pareiga – nustatyti reklamos vietas ir dydžius tokius, kokius ji mano esant reikalinga. Dar vienas svarbus dalykas – ant gyvenamųjų ir kultūrinės paskirties pastatų turėtų būti leidžiama kabinti tik iškabas, o ne reklamas.
Būtina sumažinti skirtingų reklamos stovų formatų skaičių.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas