Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Skandalai: VSD prieš laisvą spaudą


Pokalbių klausymasis, arba užduotis prezidentei 
Kęstutis Girnius, Portalas "Delfi"", 2010 01 20 
Nėra paslaptis, kad Lietuvos teisėsauga giliai pažeista. Pastaraisiais mėnesiais vadinamoji pedofilų byla paskatino Lietuvos politikus ir paprastus žmones susidomėti prokuratūros veikla. Jie nebuvo sužavėti. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėjo išvadą, jog generalinis prokuroras Algimantas Valantinas netinkamai organizavo savo vadovaujamų institucijų darbą ir netinkamai vykdė numatytas pareigas.
A.Valantinas veikiausiai netrukus bus pakeistas, bet tik optimistai mano, kad naujo vadovo paskyrimas bus tarsi stebuklinga lazdelė, kuri leis prokuratūrai atsitiesti.
Ne mažesnį susirūpinimą kelia žinios apie VDS atliekamą pokalbių klausymąsi. Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas Aleksandras Sacharukas tvirtina, kad teismai ir prokurorai patenkina beveik visus VSD prašymus slapta klausytis pokalbių, neįsigilinę į reikalą. Atmetama tik apie 0,5 proc. teisėsaugos prašymų.
Asmenų pokalbių pasiklausymas Lietuvoje yra praktiškai nekontroliuojamas, niekas netikrina, kiek tokių pasiklausymų buvo pagrįsti faktais ir vedė bylų iškėlimo link. Nė vienas iš minimų keliolikos viešų asmenų sekimų nesibaigė iškelta byla.
Trims mėnesiams paprastai išduodama sankcija dažnai to paties teisėjo pratęsiama, net nepasiaiškinus, kas per tris mėnesius buvo nuveikta. VSD dažnai kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Anatolij Mirnyj, o šis į Šiaulių apygardos teismo pirmininką Boleslovą Kalainį. Abu jie tenkindavo visus VSD prašymus.
B.Kalainis žiniasklaidai patvirtino, kad jis išduoda leidimus pasiklausyti pokalbių, nepatikrinęs A.Mirnyj jam pateikiamos medžiagos. B.Kalainis neatsakė žurnalistams, ar A.Mirnyj iš viso turi teisę kreiptis į jį dėl ne Šiauliuose, o Vilniuje gyvenančių ir veikiančių viešų asmenų sekimo. Matyti, kad VSD piktnaudžiavo susiklosčiusia padėtimi, o prokuratūra ir teismai pro pirštus žiūrėjo į grubius Lietuvos piliečių teisių pažeidimus.
Pedofilų byloje prokuratūra deramai nedirbo savo darbo. Ji vilkino bylos tyrimą, dirbo vangiai, neprofesionaliai. Akivaizdus aplaidumas. Šiuo atveju suklupo viena, nors ir svarbi, teisėsaugos organizacija.
Klausymosi problema yra sudėtingesnė, nes dalyvauja trys teisėsaugos sistemos grandys: VSD, kuri kreipiasi į prokuratūrą, o ši savo ruožtu gauna sankciją iš teismo. Visos trys organizacijos dirba prastai ir neatsakingai.
Pagrindinė atsakomybė už šią nevykusią sistemą tenka teismams, nes jie išduoda sankcijas, be kurių nebūtų galima slapta klausytis žmonių pokalbių. Nepagrįstas slaptas klausymas pažeidžia žmogaus teises į privatumą, o klausantiesiems suteikia progą piktnaudžiauti suteikta galia. Aukštesni teismai turėtų atsargiai stebėti procesą ir žinoti, kiek sankcijų prašoma ir kokiu pagrindu, kiek jų išduodama ir kurių teismų, kiek tyrimų baigiasi bylomis.
Deja, tokios priežiūros nebuvo, nors daugiau negu metus vyksta viešos diskusijos dėl pokalbių klausymosi. Manytum, kad jei ne rūpinimasis teisingumu, tai bent smalsumas galėjo paskatinti teismus nustatyti, ar apygardos teismai piktnaudžiaujama savo galiomis, ar pažeidinėjamos piliečių teises. Eilinė suvestinė tučtuojau būtų parodžiusi, kad slaptas klausymas nepateisinamas, kad jis vykdomas neaiškiais politiniais ir asmeniniais sumetimais.
Natūraliai kiltų klausimas, kam naudojama ši medžiaga, jei jos pagrindu nėra keliamos bylos. Tokia veikla būtų uždrausta, pasiklausymai griežčiau kontroliuojami. Beje, apygardos prokurorų, taip pat ir A.Mirny, veiksmus privalėjo prižiūrėti generalinė prokuratūra. Vargu ar generalinis prokuroras ar jo pavaduotojai būtų nieko nežinoję apie ilgai trunkančią abejotiną A.Mirnyj veiklą.
Teismai ir generalinė prokuratūra nieko nedarė. Tik „Piliečių santalkos“ vadovo Dariaus Kuolio pasisakymai paskatino Seimą imtis veiksmų padėčiai išaiškinti.
Nuvilia teismų aplaidumas. Vakaruose teismai siekia kuo daugiau tvarkyti savo reikalus, priešinasi valdžios pastangoms jiems nurodinėti, ką ir kaip daryti. Jie ne be pagrindo nuogąstauja, kad politikai nesupranta jų darbo specifikos, gal mėgins jų darbą politizuoti, o nuo to nukentėtų teisingumas. Idealiu atveju teismai save patys reguliuotų. Lietuvos teismai nejaučia tos atsakomybės, todėl kiti verčiami atlikti kai kurias priežiūros funkcijas.
Teisėsaugos sistemos pasyvumas stebina, nes beveik kiekvieną dieną Lietuvos piliečiams primenama, jog sistema neveiksminga. Šiomis dienomis Viktoras Uspaskichas vis dažniau šmėžuoja televizorių ekranuose - taigi kas kartą primena, kad jo byla dėl juodosios buhalterijos jau daugelį metų vilkinama teismuose. Turėtų būti lengva nustatyti, ar V.Uspaskichas ir jo partija pažeidė įstatymus. Dar galutinai nežinoma, ar Artūras Zuokas iš tiesų yra „Abonentas“, nes „Rubikono“ byla jau daug metų nepajudėjo iš vietos.
Kad ir kaip būtų, teisėtvarkos institucijos negeba priimti sprendimų politinį atspalvį turinčiose bylose ir tyrimuose. Įtariamasis nei nuteisiamas, nei išteisinamas.
Šitokios plačiai aprašomos ir nagrinėjamos bylos nulemia paprastų piliečių požiūrį į teisingumą, įtikina daugelį, kad Lietuvoje jo nėra. Įtakingi asmenys nesulaukia teisėto atpildo, nes juos apsaugo jų draugužiai.
Teisėtvarkos netvarka yra tiesioginis iššūkis prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tai viena iš trijų sričių, kurią prezidentė tiesiogiai kuruoja. Kai kuriais atžvilgiais ji gal net svarbiausia. Nenoriu nuvertinti užsienio ir gynybos politikos reikšmės, bet jų pagrindiniai parametrai ir trajektorijos jau nustatytos kartu su NATO ir Europos Sąjungos partneriais. Be to, užsienio ar gynybos politikos sprendimai paprastai neturi tiesioginio poveikio eilinio piliečio gyvenimui.
Teismų ir teisėsaugos organų poveikis jaučiamas beveik kasdien. Sunku jausti įsipareigojimą valstybei, kurioje šlubuoja teisingumas. Raginimai laikytis įstatymų, sąžiningai mokėti mokesčius nesulauks atgarsio, jei žmonės manys, kad elitas įstatymų nesilaiko.
Pokalbyje su Vyriausybe prezidentė nurodė aštuonias pagrindines užduotis. Ji kol kas nepasakė, kokie jos pačios prioritetai. Teisėsaugos sistemos reformos turėtų būti sąrašo viršuje. Ir ne vienus metus.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas