Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Nepakantumas kitataučiams


Pabėgėliai mano, kad gyventojai jų atžvilgiu yra tolerantiški 
Portalas "Delfi"", 2009 12 21 
Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai mano, kad Lietuvos gyventojai jų atžvilgiu yra tolerantiški, nors, visuomenės įsitikinimu, Lietuvos gyventojai apie pabėgėlius yra susidarę neigiamą nuomonę.
Tokias 2009-ųjų metų pirmojoje pusėje Lietuvos vartotojų instituto (LVI) atliktų tymų išvadas pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pristatė LVI prezidentė Zita Čeponytė. Iš viso šių metų pirmojoje pusėje buvo atlikti trys tyrimai: vertinant pabėgėlių įvaizdį 2008-aisiais spaudoje, apklausiant 1002 respondentus visoje Lietuvoje ir apklausiant 42 prieglobstį gavusius užsieniečius.
Didžioji dalis (79 proc.) apklaustųjų pabėgėlių, teigė, kad Lietuvos gyventojai yra tolerantiški. Tuo tarpu 45 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė, esą yra įsitikinę, kad Lietuvoje vyrauja neigiama nuomonė apie pabėgėlius, t.y., kad jie turėtų būti išsiųsti iš Lietuvos, 39 proc. - kad visuomenė yra netolerantiška ar greičiau netolerantiška pabėgėlių atžvilgiu.
49 proc. respondentų nurodė, kad pabėgėlių atvykimas yra daugiau problema nei palanki galimybė mūsų šaliai.
Pasak LVI vadovės, "pabėgėliai galvoja apie visuomenę geriau, nei pati visuomenė apie save".
"Lietuvos žmonės pabėgėlių atžvilgiu yra pakankamai netolerantiški (...) Vyrauja neigiama nuomonė - pagrinde dėl to, kad pabėgėliams padeda valstybė, ir jie nemoka lietuvių kalbos", - teigė Z.Čeponytė.
LVI vadovės teigimu, respondentai Lietuvoje kaip netolerancijos pabėgėliams priežastis įvardino tai, kad pabėgėlius išlaiko valstybė (61 proc.), jie nemoka valstybinės kalbos (51 proc.), dažniausiai yra kitos rasės (44 proc.), dažniausiai yra kito tikėjimo (39 proc.), užima darbo vietas (34 proc.).
Tuo tarpu patys pabėgėliai kaip netolerancijos priežastis įvardino tai, kad juos išlaiko valstybė (60 proc.), kad jie užima darbo vietas (40 proc.), nemoka valstybinės kalbos (40 proc.), dažniausiai yra kitos rasės (38 proc.), dažniausiai yra kito tikėjimo (29 proc.).
Dauguma (75 proc.) respondentų Lietuvoje sutiko, kad pabėgėlių skaičiaus augimas gali daryti įtaką nusikalstamumo augimui, 72 proc. sutiko, kad pabėgėlių skaičiaus augimas turės įtakos mokesčių didinimui.
Pasak Z.Čeponytės, daugiausia palankumo tarp Lietuvos respondentų sulauktų nemokamų lietuvių kalbos kursų pabėgėliams organizavimas ir pagalba įsidarbinti. 23 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad valstybė niekaip neturėtų padėti pabėgėliams integruotis Lietuvoje.
Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, tyrimų rezultatai rodo, kad visuomenė pabėgėlių atžvilgiu atsargesnė ir labiau skeptiška.
Tyrimas, pasak LVI vadovės, parodė, kad tolerantiškiausias yra jaunimas nuo 18 iki 25 metų amžiaus, kurie teigė esą pabėgėliai atvyksta į Lietuvą, nes nėra demokratijos jų šalyse, pabėgėliams reikia padėti įsikabinti į gyvenimą.
26-45 metų Lietuvos respondentai mano, kad pabėgėliai gali praturtinti Lietuvos kultūrą ir papročius, tačiau jie turi mokytis kalbos, stengtis susirasti darbą.
Netolerantiškiau pasirodė asmenys, vyresni nei 46-erių metų amžiaus. Jie teigė, kad parama pabėgėliams neturėtų būti teikiama, jų buvimas daro įtakos nusikalstamumo augimui, mokesčių didinimui.
Pasak D.Radzevičiaus, tokią vyresnių žmonių, ypač pensininkų poziciją galėjo nulemti sunki ekonominė padėtis, o ne tam tikros visuomenės grupės buvimas Lietuvoje.
Pristatydama spaudos sudaromą pabėgėlių įvaizdį, Z.Čeponytė tvirtino, kad neigiamų aspektų yra minima daugiau nei teigiamų. Spaudoje, pasak LVI vadovės, pabėgėliai yra parodomi kaip nusikalstantys, išgeriantys ar neišsilavinę asmenys, jie yra valstybės išlaikytiniai, kurie nenori mokytis lietuvių kalbos. Spaudoje esą yra taip pat rašoma, kad Lietuva pabėgėliams - tik tarpinė stotelė.
Spaudoje teigiamai vertinant pabėgėlius, 2008-aisiais buvo rašoma, kad į Lietuvą jie atvyksta dėl rimtų priežasčių, patinka gyventi Lietuvoje, iš naujo kuria gyvenimą ir noriai bendrauja.
"Teigiami įvaizdžiai yra labai silpni, balansuoja ant teigiamų ir neutralių ribos, ir neatsveria neigiamų (...) Tai yra labai silpnos charakteristikos", - tvirtino LVI prezidentė.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas