Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Verslo ir politikų intersai


„Gazprom" dujų kaina: realybė ir politiniai žaidimai  
Jūratė Damulytė, Rasa Lukaitytė, Portalas "Delfi"", 2007 09 09 
Iš skirtingų politikų, specialistų ir spaudos pranešimų plaukiantys skaičiai, kiek nuo kitų metų Lietuvai galėtų kainuoti gamtinės dujos, gąsdina pirmiausiai centriniu šildymu aprūpinamus gyventojus ir verslininkus, kurių produkcija brangs dėl didėjančios išteklių kainos. Derybas su Rusijos dujų milžinu „Gazprom" Lietuvos kompanijos tikisi baigti iki šio mėnesio pabaigos, tačiau į detales apie minimas sumas nesileidžia.
Dujų kainas lemia pasaulinės tendencijos, o ne vidaus politikos sprendimai
Ketvirtadienį Rusijos dienraštis „Gazeta" išplatino esą Rusijos dujų milžino siūlomas kitų metų kainas. Pagal šiuos duomenis, kainos daugiausiai turėtų kilti Lietuvoje – 50 proc. – iki 315-320 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, Latvijai dujos esą turėtų brangti apie 40 proc. iki 305 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o Estijoje ir Vokietijoje nekisti ir likti 260-280 JAV dolerių. Tačiau Baltijos šalims 2008 m. vėl gresia maždaug 25 proc. kilsiančios dujų kainos.
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Dienraštis pastebi, kad rusų monopolininkas apie kainų kėlimą prabilo tada, kai Baltijos šalys pradėjo priešintis Šiaurės Europos dujotiekio statyboms, tačiau „Gazeta" nekalbama apie Lietuvos premjero Gedimino Kirkilo minimą Lietuvoje šiais metais pradėtą dujų kainų reguliavimą visiems vartotojams. Latvijoje kainos taip pat reguliuojamos visiems vartotojams.
„Gazprom" dar prieš porą metų skelbė, kad Baltijos šalims taikys pereinamąjį laikotarpį iki 2008 m. sausio 1 d., per kurį gamtinių dujų kainos didės iki kainų, kurias moka Vakarų šalys, atėmus transportavimo išlaidų skirtumą, savo žodžių bendrovė laikosi ir grasina dar didesnėmis kainomis, nei, pavyzdžiui, Vokietijai.
Šiuo metu Lietuvai dujos prie sienos parduodamos už maždaug 200 JAV dolerių, įmonėms jos kainuoja apie 300 JAV dolerių.
Premjeras tvirtina, kad „Gazprom" 1000 kubinių metrų dujų Lietuvai siūlo parduoti už 312-320 JAV dolerių, anksčiau spaudoje skelbta, kad pasiūlyta kaina yra 280 JAV dolerių, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skaičiuoja, kad mokėti gali tekti apie 250 JAV dolerių, kiti DELFI kalbinti energetikai taip pat įvardija panašią kainą.
„Sprendžiant pagal tendencijas, aš manyčiau, kad daugiau kaip 280 JAV dolerių neturėtų būti didesnė kaina, bet ar gali būti mažesnė nei 250 JAV dolerių irgi nemanau. Viskas priklauso nuo to, kaip keisis pasaulinė naftos kaina, ji dabar svyruoja apie 70 JAV dolerių už barelį, tai, manau, galima būtų tikėtis susiderėti ir už 250 JAV dolerių", – DELFI aiškino Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis .
312-320 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų dujų mokėti, jo manymu, „būtų kraštutinė riba" ir šiems metams yra nereali.
Jis mano, kad labiausiai dujų kainas Lietuvai lemia pasaulinės tendencijos, o ne šalies viduje priimti sprendimai.
V. Miškinis mano, kad dujų kainas pavyks susiderėti tik kitiems metams, o ateinantiems geriausiu atveju galima būtų sutarti dėl kainos skaičiavimo formulės.
„Gazprom" gina Lietuvą nuo G.Kirkilo?
Naujienų agentūros BNS apžvalgininko Artūro Račo nuomone, premjero kalbos apie dujų kainų kilimą nieko bendro neturi su vartotojų interesų gynimu. „Tiksliai nežinau, ko premjeras šiuo atveju siekia, bet įspūdis susidaro toks, kad G.Kirkilas rūpinasi „Lietuvos dujų" ir „Dujotekanos" dideliais pelnais. Nes tie kalbėjimai susiję su įstatymu, leidusiu reguliuoti dujininkų pelnų maržas", - DELFI sakė A.Račas.
Anot jo, įdomiausia tai, kad pats „Gazprom" neigia tokį kainų kilimą, kokį skelbia G.Kirkilas.
Premjeras gąsdina didelėm kainom, o „Gazprom" ramina, kad jos nebus tokios didelės, kaip teigiama.
„Gaunasi taip, kad „Gazprom" gina mus nuo paties mūsų premjero", - teigė A.Račas.
Vienas tokio G.Kirkilo elgesio motyvų, apžvalgininko manymu, gali būti nulemtas kai kurių „Lietuvos dujų" pardavimo „Gazprom" sąlygų.
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
„Niekas visuomenėje nėra matęs šios sutarties ir gali būti, kad prie tos sutarties, pasirašytos buvusio premjero A. Brazausko - formaliai ar neformaliai, gal kokiais slaptais protokolais - yra duoti įsipareigojimai dėl galimybės „Gazprom" uždirbti pelno Lietuvoje ir gali būti, kad premjeras vis dar klauso A.Brazausko, kurio įtaka partijoje tebėra didelė", - svarstė apžvalgininkas.
Kita tokio G.Kirkilo elgesio priežastis, anot A.Račo - „Dujotekanos" įtaka ir jos parama partijoms, žinant, kad ši bendrovė gausiai rėmė ir teberemia ne vieną partiją.
„Gali būti, kad premjeras, ir ne tik jis, pavyzdžiui, ir socialliberalas Vaclovas Karbauskis, kreipęsis į teismą, jaučiasi skolingi ir bando taip atsidėkoti už paramą", - sakė A.Račas.
G.Kirkilas - nepatikimas
Savaitraščio „Atgimimas" vyriausiosios redaktorės Indrės Makaraitytės teigimu, situacija, kai premjeras G. Kirkilas pasako kainą, viršijančią 300 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų ir ja gąsdina visą Lietuvą bei Seimą, o čia pat „Gazprom" atstovai patikina, kad tiek daug tikrai nekils - kurioziška.
„Tai mus verčia pasirinkti, kuo tikėti labiau - savu premjeru ar kažkokiais „Gazprom" klerkais. Man labiau norėtųsi tikėti saviškiais ir manyti, kad galbūt premjeras išties turėjo rimtų signalų, kad „Gazprom" ketinimai yra grėsmingai užkelti Lietuvai kainą. Bet net jei G.Kirkilas kažką ir žinojo bei stengėsi mažinti kainą, jis praleido progą patylėti ir taip užsižaidė viešaisiais ryšiais, kad Lietuvos vidaus reikaluose jis atrodo visiškai nebepatikimas ir dar įtraukė visuomenę į pavojingus paties „Gazprom" viešuosius ryšius", - teigė I.Makaraitytė.
Anot jos, susidaro įspūdis, kad premjeras bando gelbėti ne Lietuvos ūkio ir Lietuvos gyventojų pinigines, o „Lietuvos dujų" ir „Dujotekanos" viršpelnius.
„Taip atrodo todėl, kad premjeras bando nukryžiuoti Seimą už dujų kainų reguliavimą, kuris esą taip giliai „įžeidė" „Gazprom". Kitaip tariant, kaltais bando daryti saviškius vietoje to, kad pasakytų, jog „Gazprom" yra tiesiog Kremliaus, bandančio mus parklupdyti, politikos įrankis ir iš jo galima tikėtis visko, netgi dujų tiekimo sustabdymo", - teigė apžvalgininkė.
Labiausiai brangs centrinis šildymas
VKEKK Dujų skyriaus vadovas Danas Janulionis DELFI aiškino, kad dujų kaina didžiausią svorį turi šilumos ir pramonės įmonių produkcijos savikainai, buitiniams vartotojams dujų brangimas turi mažesnę įtaką.
80 proc. šilumos Lietuvoje pagaminama deginant gamtines dujas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas DELFI sakė, kad pusę šilumos kainos sudaro dujų savikaina. Taigi, šiluma brangsta puse tiek, kiek brangsta gamtinės dujos.
"Statyba ir architektūra"
V. Stasiūno teigimu, šiuo metu 1 šilumos kWh Lietuvoje vidutiniškai kainuoja 12,9 ct, o pagal šiam šildymo sezonui patvirtintas naujas kainas, 1 šilumos kWh kainuos maždaug 16 ct.
Nuo kitų metų pabrangus dujoms, šilumininkai negalės suskubti prašyti patvirtinti didesnių šildymo kainų, nes jos kiekvienai bendrovei peržiūrimos kartą per dvyliką mėnesių.
Taigi, VKEKK duomenimis, kitų metų rudenį optimistiniu variantu už šilumą gali tekti mokėti apie 20 proc. daugiau, o pesimistiniu – ir trečdaliu daugiau.
Pavyzdžiui, šeimai, už buto šildymą mokėjusiai 150 litų per mėnesį, papildomai 2008 metais gali tekti pakloti 30-50 Lt.
Ir nors VKEKK tvirtina, kad dujų kainai pasiekus tam tikrą ribą jų nebeapsimoka deginti ir tada renkamasi mazutą, V. Stasiūnas dėsto, kad pagal dabartinę formulę dujų kaina niekada nepralenkia mazuto kainos ir jos yra visada pigesnės.
„Mūsų nuostata yra, kad valstybė turi imtis daugiabučių namų apšiltinimo ir mažinti suvartojimą, nes mes dujų kainų lemti negalime, o Lietuvoje 1 kv. metrui apšildyti sunaudojame tris kartus daugiau šilumos nei vidutiniškai Europoje. O apšiltintų namų gyventojams dujų pabrangimas neberūpi, nes mokėjimai už šildymą gaunasi labai maži", – dėstė pašnekovas.
Slopins ekonomiką
Ekonomikos analitikas Raimondas Kuodis DELFI sakė, kad gyventojai, tiesiogiai vartojantys dujas šildymui ir maisto ruošimui, turintys centrinį šildymą, negali gerokai sumažinti dujų vartojimo ir taip reaguoti į padidėjusias kainas, todėl išlaidos energijai sudarys didesnę dalį jų biudžeto visų kitų nuperkamų prekių sąskaita.
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
„Tai slopins ekonomiką, nes kris visų kitų prekių paklausa", – prognozuoja analitikas.
Jo teigimu, turėtų didėti produkcijos kainos ir mažėti konkurencingumas tų gamintojų, kurie naudoja nemažai dujų savo produkcijos gamybai, pavyzdžiui, chemijos pramonėje.
R. Kuodis sako, kad energetiniai ištekliai tesudaro kelis procentus maisto produktų savikainoje, todėl tai neturėtų gerokai padidinti šių prekių kainos.
Dujų suvartosime vis daugiau
„Mūsų pasirinkimas yra gana ribotas", – apie galimybę mažinti dujų suvartojimą sakė V. Miškinis.
Jis pabrėžia, kad dujų suvartojimas Lietuvoje gali padvigubėti po 2009 metų pabaigos uždarius Ignalinos atominės elektrinę.
„Jeigu pavyktų importuoti elektrą už priimtiną kainą, tai geriau būtų nedidinti dujų suvartojimo, o pirkti elektros energiją, tačiau dalį vis tiek teks pasigaminti patiems", – išeitį siūlo V. Miškinis.
Lietuva per metus sunaudoja apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas