Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Verslo ir politikų intersai


Interesų grupių kova stabdo pažangą 
Jonė Kučinskaitė, Savaitraštis „Veidas“, 2007 10 11 
Prezidentas Valdas Adamkus, gyventi į Lietuvą atvykęs prieš 15 metų, konstatuoja mūsų valstybės laimėjimus užsienio politikos srityje, tačiau vidaus politikoje jų mato per mažai. Šalies vadovas mieliau prisimena euforiškas atgimimo metų nuotaikas.
– Jūsų Ekscelencija, pastaraisiais metais Lietuva padarė akivaizdžią pažangą daugelyje sričių, tačiau žmonių vertinimuose labai daug nusivylimo savo valstybe. Kaip Jūs vertinate pastarųjų 15 metų pokyčius?
– Be abejonės, per 15 metų pasikeitė ne tik valstybės struktūra, bet ir žmonių mąstysena. Puikiai atsimenu 1992-uosius – ne tik slegiančią dvasinę atmosferą ir žmonių veidus, bet ir eiles prie krautuvių. Vis dėlto dar labiau įstrigo gražiausias, nepamirštamas visiems Lietuvos žmonėms ir man pačiam atgimimo laikotarpis. Aš pats Vingio parke laime spinduliuojančioje šimtatūkstantinėje minioje kartu su visais džiaugiausi.
Šiandieną, po 15 metų, matau, kad mes jau esame lygiateisė valstybė, į mūsų nuomonę įsiklausoma ir tarptautinėse organizacijose, kurių nariai esame, tai NATO ir ES. Pats tai patiriu dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse konferencijose. Į mus kreipiasi didžiųjų ES valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, kitų šalių vadovai ir prašo aktyvaus dalyvavimo bei pagalbos sprendžiant tarptautines įtampas. Ir tai yra ne tik tas vienas, visiems žinomas atvejis, kai mes Berlyne padėjome mažinti tarp ES šalių narių ir Lenkijos kilusią įtampą. Ir ką tik pasibaigusiame JT suvažiavime prie manęs priėjo ES šalių vadovai ir paprašė Lietuvos paslaugų sprendžiant naujas iškylančias problemas.
Mūsų vaidmuo tarptautinėse organizacijose ryškus, mes nesame jau tik paprasti nariai.
Gerų poslinkių yra ir mūsų vidaus, kasdieniame gyvenime. Bet nenoriu įtikinėti, kad viskas gerai. Jokiu būdu. Yra ne viena socialinė problema, kurią reikia spręsti. Tačiau kartu džiaugiamės ir tomis naujomis susidariusiomis sąlygomis, kai žmogus turi laisvę pasirinkti, laisvę reikšti savo mintis, kritikuoti, keliauti, kur nori. Nemanau, kad tai, ką šiandien išryškina mūsų žiniasklaida, tai yra tamsioji pusė, reiškia, jog mūsų žmonės nori grįžti ten, kur mes buvome įrėminti tiek kaip piliečiai, kai buvo suvaržyta laisva mintis, tiek kaip valstybė. Nemanau, kad net ir matydami esamas problemas mes norėtume atsisakyti to, ką susikūrėme, ir grįžti ten, kur gyvenome. Aš viltingai žiūriu į ateitį ir manau, kad laikas išspręs ir tas problemas.
– Pastaraisiais metais sparčiai kito visų mūsų vertybinės orientacijos. Atgimimo metais pagal gyventojų pasitikėjimą buvusios lyderių pozicijoje žiniasklaida ir politinės partijos bei kitos valdžios ir valstybės institucijos stipriai smuko žemyn. Ką, Jūsų vertinimu, tai rodo?
– Būdami sąžiningi sau turime pripažinti, kad dėl šito kaltė krinta mūsų politikams, politinėms partijoms, kurios savo veiksmais, o dar daugiau žodžiais, sugriovė pasitikėjimą visa mūsų politine struktūra. Tai tas nelaimingas populizmas. Juo buvo ir tebėra švaistomasi.
Dalijami įvairūs pažadai ir, svarbiausia, jų nesilaikoma. Tai sugriovė visuomenės pasitikėjimą visa sistema. Pažadų nesilaikymas yra pats sunkiausias kaltinimas, krintantis ant mūsų politikų.
Bet ir vėl artėjant Seimo rinkimams, nors dar kampanija nė neprasidėjo, pradedama neatsakingai švaistytis pažadais. O tai nesutvirtins visuomenės pasitikėjimo mūsų politine santvarka, pačiais politikais.
Ir jei kalbame apie pilietinės visuomenės sukūrimą, tai šitokie pavyzdžiai tikrai nepadeda jos kurti. Ypač skaudu, kad auganti labai gabi, talentinga jauna karta neturi ko pasisemti iš esamos padėties. Todėl jie traukiasi į šalį ir aktyviai nedalyvauja visuomeniniame politiniame gyvenime.
Kol mes murdysimės politiniame liūne, nuolatiniuose skandaluose, tol nedidės visuomenės pasitikėjimas, ir aš nematau jokių prošvaisčių, kad padėtis pagerėtų. Atsakingumas už savo žodžius, pažadų laikymasis gali grąžinti visuomenės pasitikėjimą. Kito kelio nėra.
– Lietuvos žiniasklaida sulaukia griežtos įvairių socialinių grupių, profesinių bendruomenių kritikos. Kiek, Prezidente, Jūs tikite ir pasitikite žiniasklaida? Ar Lietuvos žiniasklaida dar yra demokratijos sargas, ar jau tik grynas verslas? Pagaliau ar dar yra ką skaityti mūsų spaudoje?
– Nekritikavau, neieškojau smerktinų žodžių žiniasklaidai. Visą laiką pasisakiau už laisvą, nevaržomą žodį ir galimybę išdėstyti savo poziciją. Tačiau skaitau, žiūriu, stengiuosi įsigilinti į tai, kas pranešama, ir darau savo išvadas, kurias išsakęs galiu ir nukentėti.
Skaitydamas įvairią pasaulinę spaudą turiu pasakyti, kad nematau Lietuvoje tokios žiniasklaidos kokybės, kokia yra senos demokratijos valstybėse. Ten gali atskirti rimtą, motyvuotą žiniasklaidą nuo bulvarinės. Deja, Lietuvoje aiškios takoskyros tarp tų dviejų krypčių nėra. Bet ką gi: laisva visuomenė – laisva spauda.
Vis dėlto turiu pasakyti, kad žiniasklaida šiandien yra labiau verslas, jos kokybę lemia žiniasklaidos verslininkų interesai. Ir kol laisvam žodžiui diktuos verslininkiškas interesas, tol, bijau, Lietuvoje nesulauksime rimtos spaudos, kuri kiekvieną dieną nesivaikytų neigiamų žinių ir jomis nemaitintų mūsų visuomenės.
Norėčiau sulaukti žiniasklaidoje šviesių, kūrybingų darbų pristatymo. Šiandieninėje mūsų spaudoje yra atvirkščios proporcijos: tik retakarčiais prasiskverbia viena kita teigiama naujiena. Ir tai, atrodo, yra labiau išimtis. Vyrauja tamsioji pusė.
Štai ko aš pasigendu, trokštu ir noriu išreikšti viltį, kad netolimoje ateityje įvyks lūžis ir galėsime skaityti trumpas politines analizes, iškilius darbus, bešališkus informacinius straipsnius, ypač apie užsienio politikos reikalus. Mūsų užsienyje padarytų darbų sklaidos ypač trūksta. Atrodo, kad yra kažkokios dvi Lietuvos. Viena Lietuva kiekvieną dieną pristatoma mūsų skaitytojams, apie kitos darbus kalbama užsienyje, bet šalies viduje, atrodo, apie ją nėra įdomu ir reikalinga kalbėti. Žinau, kad už tuos žodžius galiu gauti pylos.
Bet gal pagaliau pažvelkime į savo dabartinę padėtį. Nereikia visą laiką bijoti, kaip reaguos, kaip apie tave praneš, ar nebūsi neigiamai pristatomas. Išsakydamas kritiką žiniasklaidai jokiu būdu nenoriu išsiskirti iš kitų, bet ir nenoriu pataikauti spaudai.
Žinoma, kad esame padarę milžinišką pažangą, tas tiesa, bet reikėtų pasvarstyti, ar tikrai kasdien turime skaityti tik apie nusikaltimus, nesąžiningus veiksmus arba žvaigždelių gyvenimo įvairovę. Atliekame gerą darbą – leidžiame daug leidinių. Bet pagalvokime apie tam tikrą balansą.
– Jūsų Ekscelencija, kuo arčiau nauji tiek Seimo, tiek Prezidento rinkimai, tuo daugiau kritikos pasigirsta iš įvairių pusių taip pat ir Jūsų atžvilgiu. Netgi kai kurie buvę Jūsų bendražygiai intelektualai ar kiti rėmėjai pasisako apie tariamai silpną Prezidentą, ypač vidaus politikos srityje. Kaip atremtumėte tokius vertinimus?
– Labai gerai, kad išreiškiamos tokios nuomonės. Bet kai pasižiūriu, kas tokias nuomones reiškia, susidaro labai įdomus vaizdas. Tie, kurie taip kalba, turėtų prisiminti, kaip mano pirmos kadencijos metu jie patys skaitė nuomones apie patarėjų kišimąsi į valstybės reikalus, apie "prezidentūrėles" ir daugelį kitų priekaištų. Dabar viskas apsivertė. Tie, kurie anuomet buvo kaltinami ir jautėsi kaltinami, dabar patys ėmėsi kaltinimų ir beveik lygiai tų pačių terminų. Paanalizavę pamatytume, kad tai tos pačios pavardės, tik kiti jų vaidmenys.
O kodėl jie tai daro – ar tai užgautos ambicijos, ar kiti sumetimai, nesiaiškinsiu. Galbūt ramiai palaukime kadencijos pabaigos ir tada galėsime pažvelgti į nueitą kelią, į tai, kas padaryta, kas ne, ir galbūt tada bus galima objektyviau pažvelgti į vadinamąsias šių dienų aktualijas.
Aš toliau nebandysiu analizuoti, bet pasakysiu viena, kad dirbu vadovaudamasis vertybių skale, kuri susiformavo per ilgą gyvenimo kelią, patiriant įvairias situacijas, ir ramia sąžine galiu kiekvienam Lietuvos žmogui pažiūrėti į akis. Nesijaučiu niekam įsipareigojęs, nesijaučiu, kad dėl vienų ar kitų dalykų turėčiau keisti savo poziciją, taikytis prie vienokių ar kitokių konjunktūrinių reikalavimų. Koks buvau, toks liksiu. Žinau, kad mano gyvenimo bei visuomeninis kelias eina į tiesiąją ir turbūt šiuo klausimu manęs jau niekas nepakeis, o aš jau nebevertinsiu, galbūt vertins istorija.
– Prezidente, iki antrosios Jūsų kadencijos pabaigos liko šiek tiek daugiau nei pusantrų metų. Kokius darbus išskirtumėte kaip prioritetinius, kurių iki šiol nepavyko, bet sieksite padaryti?
– Pirmiausia tai keletas socialinių problemų. Vidaus politikoje mano prioritetai nepasikeitė: aš iki užkimimo kalbu, kartoju ir galbūt tais savo pasikartojimais net įgrisau kai kuriems politikams ir visiems žmonėms, bet vis atsimušu į tą pačią sieną. Kalbu apie mokslą, socialinį aprūpinimą, medicinos lėšų paskirstymą bei žemės ūkį. Bet vidaus politikos klausimai mažai pajudėjo. Ir šitie prioritetai lieka. Galbūt per tuos kiek daugiau nei pusantrų metų pavyks kai kuriuos prioritetinių sričių klausimus išspręsti su Seimu, įtikinti Vyriausybę, kad tai būtinas kelias, nes jei nepadarysime dabar, tai turėsime ateityje daryti.
Dar viena sritis – teisėtvarka. Šita sritis neturi autoriteto Lietuvos žmonių akyse. Seimo stalčiuose dveji metai guli parengti įstatymų projektai. Padaryti tik maži žingsneliai. Bet dėl tam tikrų priežasčių – ar dėl teisininkų tarpusavio kovos, ar dėl tam tikrų interesų šitie klausimai neišspręsti. Šis mano prioritetas lieka. Ir jei bent vieną kitą, ypač teisės, švietimo ir socialinių reikalų, problemą išspręsime, jausiuosi labai laimingas, kad tai padaryta.
O sąrašas yra galbūt dar ilgesnis, bet prie jo nepriėjome, nes kiti reikalai užgožė. Ir žinau, kad daug kas bus nelaimingi išgirdę šiuos mano žodžius, bet tos partijų tarpusavio kovos, interpeliacijos, įvairių tyrimo komisijų kūrimas, kai neišsprendus vieno klausimo jau kuriama kita, o problemos, kurios buvo, taip ir lieka neišspręstos.
Prasidėjo nauja Seimo sesija – nespėjome pradėti darbo, jau renkami parašai dėl naujos interpeliacijos, nauji ginčai. O tie dalykai, kurie prieš keletą mėnesių "žaibavo" – dėl Valstybės saugumo departamento, dėl rezervininkų, užsimiršo. Tiesa, dabar jau tarp ambasadorių ieškoma kagėbistų. Na, Dieve brangus, jei mes toliau taip dirbsime, tai bijau, kad tas sukauptas potencialas – talentingi Lietuvos žmonės (o tokių yra dauguma) gyvens tuo pačiu skepticizmu ir nepripažins valdžios autoriteto. Visa tai priklauso nuo mūsų pačių, politikų.
O dėl užsienio politikos, manau, iškelta galva galiu pasakyti: Lietuva padarė daugiau nei bet kuri kita buvusio sovietinio lagerio respublika, ir čia niekieno neturime atsiprašinėti.
– Jūsų Ekscelencija, ar per būsimus šalies vadovo rinkimus ketinate viešai paremti kokį nors Jums imponuojantį pretendentą ir galimą savo įpėdinį?
– Galiu tiesiai pasakyti, kad tikrai jokio įpėdinio neįvardysiu. Bet Lietuvoje yra puikių, pajėgių, inteligentiškų žmonių, tik juos dar reikia surasti. Ir tai padarys Lietuvos žmonės. Aš šventai tuo tikiu.
Kito kelio nėra. Jeigu mes tikrai kuriame valstybę, turime aiškią viziją, kur einame, tai yra vienintelis pasirinkimo kelias. Ir aš pasisakysiu ne už asmenybes, ne už pavardes, bet už tų atrastų žmonių vertybes, įsipareigojimus – ne kam kitam, o Lietuvos žmonėms.
– Prieš keletą savaičių komisarė Dalia Grybauskaitė griežtai sukritikavo Lietuvą dėl nesugebėjimo panaudoti ES paramos, ypač aplinkosaugos projektams. Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas komisarės žodžius paneigė. Jūsų Ekscelencija, kaip Jūs, būdamas šios srities profesionalas, vertinate, ar mūsų aplinkosaugos valdininkai talentingai išnaudoja ES paramos galimybes?
– D.Grybauskaitė teisi. Tai sakau nefilosofuodamas. Su ja kalbėjausi ne vieną kartą, kalbėjomės dalykiškai, vertinome įvairias sritis, skaičiavome, kiek laiko liko, ką reikia padaryti, vardijome, kas nepadaryta, ir ieškojome atsakymo, kodėl nepadaryta. Ir šiandien aš jai pritariu, kad yra didelis nerimas, jog neišnaudosime tos galimybės, kuri suteikta Lietuvai. Bet jei šį kartą Lietuva nepasinaudos, antros kitos tokios galimybės neturės. Mes gauname praktiškai antrą valstybės biudžetą, kuriuo racionaliai pasinaudoję galime pakelti Lietuvos žmonių ir visos valstybės gerovę iki europinio lygio.
Aš dar prieš keletą metų pasakiau, kad noriu, jog iki 2015 m. mes pasivytume ir būtume lygūs su kitomis Europos valstybėmis savo santvarka, gyvenimo kokybe, valstybine veikla, ir tai padaryti įmanoma. Tačiau reikia atsikratyti biurokratizmo. Paskendę biurokratizme prarandame laiką. O laikas mums yra labai apibrėžtas ir pasakyta, kaip ir iki kada turime tuos pinigus panaudoti. Jeigu mūsų biurokratija nieko nelaukdama nepradės efektyviai dirbti, aš sutinku su komisare D.Grybauskaite, kad Lietuva neišnaudos jai suteiktų galimybių. Ir tada nekaltinkime nieko kito, tik patys save. Tai uždavinys mūsų biurokratams, Vyriausybei ir Seimui. Galų gale pradėkime rūpintis, jog turėdami aiškią Lietuvos viziją jos siektume, kad pasiektume visų gerovės. Jeigu šito nepadarysime, tai mūsų progresas dar keletą dešimtmečių vyks vėžlio žingsniu.
– Politikai ir visuomenė kuris laikas susiskaldžiusi į tariamas dvi stovyklas: vadinamųjų Albino Januškos "valstybininkų" ir jiems oponuojančiųjų. Savo vertinimus jau išsakė Seimas, parlamentinis Nacionalinio saugumo komitetas, aiški premjero G.Kirkilo pozicija. Tačiau iki šiol negirdėjome Jūsų aiškaus vertinimo. Ar dar pasitikite buvusiu savo patarėju ir aukštu valstybės veikėju A.Januška?
– Į šitą klausimą jokiu būdu paprastai neatsakysiu. Aš negaliu per vieną žmogų vertinti visos Lietuvos struktūros ar įtakos visos valstybės gyvenimui. Atrodo, susidarė du klanai – nežinau, kokių interesų vedami, ir sukūrė visuomenėje įtampą ir kovą. Tai valstybei jokios naudos neduoda. Nesuprantama, kas yra už tų klanų nugarų, kam tai naudinga. Bet tikrai ne Lietuvai.
Tas dirbtinis ir visą laiką eskaluojamas susipriešinimas – grupių interesų gynimas, partinių interesų gynimas – nustelbia tikras valstybės problemas, kurioms spręsti reikia ryžto ir įsipareigojimo. Bet visa tai paskandinama bereikšmėse klanų kautynėse. Tai visuomenės kiršinimas.
Ir jei šiandien kalbame iš viešų tribūnų apie pilietinės visuomenės brandą, tai tie, kurie garsiai šaukia, iš tikrųjų sukuria tokias sąlygas, kad apie pilietinės visuomenės brandą negalime net svajoti. Jei jaunoji karta tampa abejinga, tai tik todėl, kad nemato sąžiningumo, atsakingumo ir nuoširdaus tikrųjų vertybių įgyvendinimo. Štai iš kur kyla nepasitikėjimas. Tie, kurie įsivėlė į eskaluojamas klanų kautynes, valstybei ir Lietuvos žmonėms tikrai nepasitarnauja.
– Politinių partijų atliktos sociologinės apklausos rodo, kad per vyksiančius rinkimus į laisvą Seimo nario vietą Alytuje daugiausiai šansų turi buvęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Prezidente, jei V.Uspaskichas laimėtų šiuos rinkimus ir vėl pradėtų destruktyvią savo veiklą Lietuvoje, ar ketinate kaip nors į tai įsikišti?
– Kadangi šis pokalbis vyksta rinkimų išvakarėse, aš šiuo klausimu nepasisakysiu. Tik drįstu sakyti, kad jeigu įvyktų tai, ką minite, jei taip visuomenė pasielgtų, tai tegalėsiu pasakyti, kad visuomenė pasirinko laisvai. Tokią visuomenę turime, jos sprendimą priimkime ir nieko kito nekaltinkime. Ką pasirinksim, tą ir turėsim.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas