Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Gandai ir mistika


Velnio žymes Lenkijoje paliko lietuviai 
Eldoradas Butrimas, Savaitraštis „Ekstra“", 2007 07 16 
Lenkijos miestelio, susiriejusio dėl velnio Borutos paminklo, gyventojų žvilgsniai nukrypo į Lietuvą. Aiškindamiesi apskritai apie velnio egzistavimą, lenkų istorikai spėja, kad tariami velnio pėdsakai yra ne kas kita kaip pagonių lietuvių puolimo žymės. Mat priešinęsi čia įkurtam katalikybės centrui lietuviai ne kartą puolė Tumą ir Lenčycą.
Ligos – per velnią
Netoli Lodzės įsikūrusiame Lenčycos miestelyje, turinčiame 15 tūkstančių gyventojų, jau visi metai netyla kivirčai dėl paminklo Lenkijos velnių karaliui, vardu Boruta. Paminklas legendinei būtybei keliasdešimt metų ramiai stovėjo ligoninės kieme, tačiau kai šalyje valdžią perėmė religinga vyriausybė, vietinis kunigas paragino turistų lankomą įžymybę nugriauti. Šimtmečių senumo legendoje apie velnio Borutos egzistavimą pagrindiniu įrodymu laikomos kelios įdubos gretimo Tumo kaimelio bažnyčioje. Vietiniai žmonės tvirtina, kad tos įdubos vienoje seniausių Lenkijos bažnyčių atsirado velniui kanopa pabandžius išversti statinį. Ir dabar tų žymių pažiūrėti traukia ekskursijos iš visos šalies. Tačiau čionykščiai istorikai spėja, kad tariami velnio pėdsakai yra ne kas kita kaip pagonių lietuvių puolimo žymės. Mat priešindamiesi čia įkurtam katalikybės centrui lietuviai ne kartą puolė Tumą ir Lenčycą. Dabartiniai ginčai užvirė po to, kai kelios senyvos pacientės katalikės pasiskundė, kad dėl velnio kaimynystės blogėja jų sveikata. Moteriškės dėl grėsmingo skulptūros poveikio pasiskundė vietiniam kunigui Zbigniewui Luczakui ir šis bažnyčioje pradėjo agituoti nuversti Borutos skulptūrą. Tačiau tokia mintis nemažai vietos gyventojų prilygo pasikėsinimui į vietovės turistinį simbolį ir gatvėse, spaudoje užvirė paminklo šalininkų ir priešininkų ginčai. Aistras pakurstė meras Krzysztofas Lipinskis, apkaltinęs kunigą viduramžiškų prietarų skleidimu ir pareiškęs, kad Boruta iš Lenčycos bus išgabentas tik per jo lavoną.
Gyventojai tebėra prietaringi
Boruta – Lenkijos legendose labiausiai paplitęs velnio vardas, kilęs iš pagoniško miško dvasios pavadinimo. Borutos tėvonija jau daug šimtmečių yra laikoma Lenčycos pilis, pastatyta XIV šimtmečio viduryje pelkėto, gūdaus miško gilumoje. Po II pasaulinio karo atstatytoje pilyje buvo įrengtas Borutos muziejus, kuriame eksponuojami liaudies menininkų sukurti įvairūs velnio atvaizdai. Medinės velnio skulptūros buvo pastatytos ir prie miesto riboženklių, o pagrindinis trijų metrų aukščio paminklas Borutai jau kelis dešimtmečius puikuojasi ligoninės kieme. Velnių muziejaus direktorius Krzysztofas Gowinas „Ekstrai“ patvirtino, kad šio provincialaus miestelio apylinkių gyventojai tebėra labai prietaringi ir neretas teigia matęs ar bent girdėjęs Borutą. Šis muziejininkas mėgino taikyti merą su kunigu, pasiūlydamas ginčytiną Borutą įkurdinti pilyje. Tačiau meras ir toliau siekia, kad skulptūra būtų miestelio centre, – nurodė ją pastatyti gaisrinės kieme. Kunigas tada ėmė gąsdinti gaisrininkus, esą jei kieme stovės velnias, jis prieš Kalėdas nebeateis šventinti jų darbovietės. Taip Boruta kol kas guli nuverstas ligoninės kieme, o naujos vietos jo pjedestalui vis dar nerandama. Per televiziją sužinoję apie nuverstą Borutą, paminklą nupirkti panoro keli turtingi kolekcininkai, tačiau Lenčycos meras parduoti nesutiko.
Velnio žymes paliko lietuviai
K.Gowinas priminė, kad į gretimą Tumo kaimelį, kurio bažnyčios sienoje, pasak legendos, yra išlikę Borutos kanopų atspaudų, nuolat traukia minios smalsuolių. K.Gowinas neneigia, kad minėtos žymės galėjo atsirasti nuo pagonių lietuvių karžygių ginklų, mat, anot istorikų, šie Tumo katedrą ne kartą atakavo ir apgriovė. Lietuvių puolimo Tumas sulaukė, kai 997 metais čia vienuoliai benediktinai įkūrė pirmąjį katalikybės skleidimo centrą Lenkijos žemėse. Nepaisant puolimų, vėliau benediktinai čia pastatė ir romėnišką bažnyčią. Spėjama, kad būtent minėti benediktinai, kovodami su pagoniškais papročiais ir tikėjimu, prisidėjo, kad Borutą imta tapatinti su velniu.
Jogaila regėjo Borutą
Už dviejų kilometrų esanti Lenčycos pilis pastatyta XIV šimtmečio viduryje karaliaus Kazimiero Didžiojo paliepimu. Joje net 38 kartus buvo apsistojęs pirmasis Lenkijos ir Lietuvos karalius Jogaila, vykdavęs į karą su kryžiuočiais ar spręsti svarbių teismo bylų. Pagal legendą, už tai, kad Boruta padėjo karaliui Kazimierui Didžiajam išstumti pelkėje įklimpusią vežimų vilkstinę, šis skyrė velnią Lenčycos pilies valdytoju. Tačiau Boruta buvo labai prastas valdytojas, todėl paplitęs posakis, kad negailestingiausias ir gobšiausias valdytojas yra iš tamsumos kilęs varguolis.
Gyvena pušies drevėje
Slavų kalbomis žodis „boruta“ reiškia pušį, tačiau etnografai tokį vienos pagoniškų dievybių pavadinimą kildina iš žodžio „bor“, reiškiančio neįžengiamą, pelkėtą mišką. Seniausiose legendose ši miško dievybė neretai apibūdinama kaip žvėrių lydimas didelis raguotas ir barzdotas vyras medžio žievės oda ir lapų plaukais. Tokia dievybė esą sugebėdavo mėgdžioti vėjo ir gyvūnų skleidžiamus garsus, galėdavo pasiversti kitomis būtybėmis. Lenkų protėviai Borutą dažniausiai įsivaizdavo gyvenantį pušies drevėje ir pageidaujantį, kad medžiotojai ir miško gėrybių rinkėjai jam aukotų aukas. Etnografai nustatė daugybę įsivaizduojamo Borutos pavidalų. Žvejus stebėdavo Boruta žuvis, turtą saugodavo Boruta pelėda, merginas viliodavo Boruta jaunikaitis ir tik retsykiais jis būdavo nusakomas kaip Boruta juodasis velnias.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas