Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Interesų pinklės EBSW byoje


Dar viena kleptokratijos pergalė 
Rytas Staselis, Laikraštis "Alytaus naujienos", 2006 02 04 
Prie pabaigos prieš dešimtmetį Lietuvoje veikusio ir liūdnai pagarsėjusio koncerno EBSW veiklą tyrusios ir padarinius vertinusios Seimo komisijos išvados. Panašu – jos bus gana komiškos, net ydingos, tačiau veikiausiai turėtų džiuginti paprasto lietuvio širdį. Ypač to, kuris kiek daugiau nei prieš dešimtmetį su koncernui priklausančia finansine „Kauno holdingo kompanijos“ (KHK) piramide žaidė azartinius žaidimus. Nešė į priėmimo punktą paskutinį tūkstantį dolerių, per metus norėjo tą sumą pasidvigubinti, o muilo burbului sprogus, krauju pasruvusiomis akimis iš valdžios reikalavo teisingumo.
Jeigu esminei Seimo komisijos išvadai - grąžinti gyventojų KHK prarastus indėlius iš valstybės biudžeto - pritars ir visas Seimas, kitų bendrapiliečių sąskaita misti mėgstantis lietuvis gaus savo įsivaizduojamą „teisingumą“. Ir bus pasirengęs iš visų jėgų kirsti snukin tam, kuris mėgins bent prasižioti apie tai, kad šiaip jau nėra teisinga azartiniuose lošimuose praloštus pinigus grąžinti iš valstybės biudžeto, į kurį surenkami mokesčiai iš visų piliečių kišenės.
Tiesą sakant, naiviai įsivaizdavau, kad laikinosios Seimo komisijos tikslas buvo kitas – nustatyti, iš kur Lietuvoje buvo atsiradęs „EBSW“ fenomenas, kodėl jis už pasakiškas palūkanas laisvai čiulpė gyventojų santaupas, nustekeno savo privatizuotas šalies pramonės įmones. Ir svarbiausia – ką, žiūrėdama į šią veiklą, darė tuometinė Lietuvos valdžia. Dar tiksliau – dėl kokių priežasčių ji nieko nedarė – buvo žiopla ar „EBSW“ papirkta.
Nes iš tikrųjų daugiau kaip ir nebuvo ką tirti. Viskas ištirta, ir visi EBSW veiklos principai bei mechanizmai žiniasklaidos aprašyti, apdainuoti dar prieš dešimtį metų. Apie tai, kaip mongolų-totorių ordos principu pirmiausiai EBSW „išmelżė" visos šalies indėlininkų resursus (beveik 20 mln. USD). Vėliau už tuos pinigus bei investicinius čekius įsigijo daug pramonės objektų, veik visą žvejybos laivyną. Visus objektus užstatė savo kontroliuojamuose, tačiau valstybei priklausančiuose bankuose už „gyvus“ pinigus. Ir kaip galiausiai „gyvi“ pinigai kažkur dingo. Valstybei liko tik protestuojantys indėlininkai ir kažkodėl turtu vadinamas bankuose užstatytas šlamštas.
Ar galėjo visa tai vykti be politinės valdžios paramos?
Tačiau, regis, į šį klausimą Seimo komisija neįstengs ir nesistengs atsakyti. Tą buvo galima prognozuoti nuo pat jos darbo pradžios, matant, kaip komisijos nariai socialdemokratai nėrėsi iš kailio, stengdamiesi nuo praeities smūgių apsaugoti savo esamus ir buvusius lyderius. Visų pirma - premjerą Algirdą Brazauską. Tuo tarpu į komisiją deleguoti „darbiečiai“ savo varvančiu prakaitu plovė EBSW koncerne dirbusio bendrapartiečio ir dabartinio vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus munduro atlapus. Ir vieniems, ir kitiems daugmaž pavyko.
Suprantama, komisija, tris beveik niekam nežinomus veikėjus - Sigitą Godelį, Ramūną Lenčiauską ir Petrą Česnulevičių – paskelbdama veik kalčiausiais dėl EBSW veiklos asmenimis, tautiečių akyse galėjo galutinai pavirsti pigių cirkininkų trupe. Todėl KHK pradaigotų indėlių kompensavimo idėja – labai suprantama. Jos tikslas – paglostyti liumpenizuotą lietuvį, patenkinti jo poreikį, neatsakant į esminius – sąsajų tarp koncerno EBSW vadovybės ir tuometinės bei dabartinės politinės šalies valdžios – klausimus. Panašiai buvo ir su LDDP laikais žlugusio Akcinio inovacinio banko indėliais: juos valdžia sugrąžino iš valstybės biudžeto, o į kalėjimą pasodino tik banko akcininką Joną Urką. Nors net didžiausiam asilėnui anais laikais buvo aišku, kad sulig J. Urka – labai stambiu LDDP rinkimų kampanijos rėmėju, vėliau kažin ko nepasidalijusiu su premjeru Adolfu Šleževičiumi – banko žlugimo kaltininkų hierarchija nesibaigia.
Drįsčiau tvirtinti, jog kaip tik dėl to niekas šiandien net nesiruošia kalbėti apie „prichvatizacijos“ laikais piramidėse prarastų indėlių grąžinimą apskritai: ir „Sekundės banke“, ir „Apuse“, ir „LitPoliinter“, ir t.t.. Ten ne tik sąlyginai mažiau nukentėjusiųjų indėlininkų, bet ir mažiau politikų paliktų šešėlių ir pėdsakų.
Ir vis dėlto svarbiausia išvada, kuri peršasi belaukiant laikinosios komisijos darbo pabaigos, yra itin liūdna. Šiandieniai politikai vis dar neturi politinės valios ir noro išnagrinėti ir aiškiai pasakyti, kaip 1992-1996 metais Lietuvoje galėjo susiformuoti valdžia, kurią politikos apžvalgininkai anuomet taikliai apibūdino kaip „kleptokratiją“ (gr. klepto – vagiu + kratos – jėga, prievarta, valdžia). Bene geriausiai ją prieš dešimtmetį apibūdino vienas teisėsaugos pareigūnas iš Klaipėdos, sakęs, jog jam svyra rankos, matant išnykusias bet kokias skiriamąsias ribas tarp banditų, verslininkų ir politikų.
Maža to, kad ir po dešimtmečio išplaukusi „Draugystės“ viešbučio privatizavimo istorija yra iš to pačio „kleptokratijos“ laikotarpio. Problema, kad 1992-1996 metų valdymo laikotarpis – iki šiol yra sunkiai pakeliama, LDDP laikais įgyta, taigi bendra visų šiandieninių socialdemokratų kupra. Ji, beje, viena iš priežasčių, trukdančių socialdemokratams būti ant padorių pamatų pastatyta ir normaliai funkcionuojančia partija.
Jeigu socialdemokratams taip neatrodo – jų problema. Galėtų bent žvilgtelėti į vėl šiomis dienomis iš Kėdainių pasirodžiusį Viktoro Uspaskicho ūsą: „Raginu koalicijos partnerius socialdemokratus kuo greičiau pasiaiškinti dėl viešos informacijos apie indėlininkų pinigus iššvaisčiusio koncerno EBSW finansinę paramą dabartiniams socialdemokratams“. Darbo partijos lyderis paprastai žino, kur, ką ir dėl ko muša...

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas