Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Kam naudingi skandalai?


Nesveikos politinės konkurencijos metai 
Jonė Kučinskaitė, Savaitraštis „Veidas“, 2007 01 04 
Po savivaldos tarybų rinkimų bus dar daugiau politinio nestabilumo
"Veidas", prognozuodamas, kokie bus 2006-ieji, rašė, kad tai bus metai be Algirdo Brazausko, bet - su į abonentinį skandalą įklimpusiu Artūru Zuoku. Mūsų pernykštė prognozė, beje, kaip ir ankstesnių metų politinių įvykių spėjimai, pasitvirtino su kaupu. A.Brazauskas pasitraukė iš visų valstybinių postų. Dabar jis - pensininkas nr. 1 ir didžiausios parlamentinės Socialdemokratų partijos lyderis. A.Zuokas - Vilniaus meras, vadovaujantis susiskaldžiusiai sociologinių reitingų autsaiderei Liberalų ir centro sąjungai. Bet atrodo, kad ir šiais metais pagrindiniai įvykiai suksis apie šias dvi politines figūras. A.Zuokas - realiausias pretendentas į Vilniaus merus. A.Brazauskas daugiausia lems, kas taps jo įpėdiniu partijoje. Tuo tarpu apie Darbo partiją ateinančiais metais kalbėsime jau būtuoju laiku.
Gresia mažumos valdžia
Iki savivaldos tarybų rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, bet maždaug 40 nuošimčių rinkėjų dar nėra apsisprendę, už ką balsuoti. Apie trečdalį balsuotojų vasario 25-ąją liks namie. Kas valdys miestus ir rajonus, nuspręs vadinamieji migruojantys rinkėjai. "Plaukiojančio" elektorato nuomonę lemia ne tiek partijų ideologinės nuostatos, prognozuojamumas, kiek patrauklus sąrašo lyderis ir reklamiškai patraukliai akcentuoti elektorato lūkesčiai. Piliečių ūpą rinkti vietos valdžią labiausiai numušė valdžios partijų žaidimas keičiant savivaldos tarybų rinkimų tvarką. Tiesiogiai rinkti merų negalėsime. Tai naudingiausia senesnėms partijoms. Manoma, kad rinkimų laimėtojai bus trys: konservatoriai, socialdemokratai bei valstiečiai liaudininkai. Jie gaus daugiausiai mandatų savivaldybių tarybose. Bet pačios koalicijos bus labai margos. Valdančiąją daugumą daugelyje savivaldybių sudarys kardinaliai priešingų ideologinių nuostatų partijos: dešinės ir kairės, valstybininkų ir radikalų, parlamentinių ir marginalų. Padėtis po savivaldos rinkimų bus panaši į tai, kaip atrodė Seimas po parlamento rinkimų. Daugiausiai balsų surinko trys partijos, bet nė viena negavo tiek, kad viena arba su ideologiškai artimiausia politine jėga galėtų sudaryti daugumą.
Vilnius rinksis tarp R.Pakso ir A.Zuoko
Sunkiąją artileriją partijos rikiuos kovodamos dėl sostinės mero pozicijos. Čia telkiasi didžiausios investicijos, o kitų metų Vilniaus miesto biudžetas pasieks rekordinę sumą - apie milijardą litų. Iki šiol Vilnius buvo konservatoriškas miestas. Antra pagal įtaką partija Vilniaus mieste iki šiol būdavo socialdemokratai. Bet atrodo, kad nė vienos jų atstovams nepavyks turėti savo mero, nors abi turėtų gauti solidų skaičių tarybos narių mandatų. Apie ketvirtadalį rinkėjų, remiantis partijų atliktomis apklausomis, balsuos už konservatorius, šiek tiek mažiau už socdemus. Rinkimų baigtį lems maždaug du ketvirtadaliai neapsisprendusiųjų. "Plaukiojantis" elektoratas daugiausiai simpatijų rodo už partinio rinkimų barjero ribos esančios Liberalų ir centro sąjungos pirmininkui A.Zuokui bei "Tvarkos ir teisingumo" lyderiui Rolandui Paksui. Nuo jų nedaug atsilieka jaunasis liberalas Petras Auštrevičius. Liberaldemokratai vaikšto po vilniečių butus, klausinėja jų nuomonės apie sostinės valdymą. Vilniaus savivaldybė rudeniop užsakė miestiečių lūkesčių apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad sostinės pažangą vilniečiai sieja su meru A.Zuoku. Bet jų netenkina komunalinių problemų sprendimas. Šį argumentą agituodami už R.Paksą ir mėgina išnaudoti libdemai. Bet viešųjų ryšių genijumi vadinamas A.Zuokas pateikė dar vieną staigmeną - vilniečiams pasiūlė patiems balsuoti, kokioms reikmėms jie norėtų skirti dalį kiekvienam vilniečiui tenkančios biudžeto riekės. Tiek liberalcentristų, tiek libdemų stiprybė - rafinuotai veržli viešųjų ryšių taktika ir strategija bei turtingi rėmėjai. Slaptas R.Pakso "ginklas" yra jo žmona Laima. Paklojęs tūkstančius už žmonos pramoginių šokių sukneles, iš tikrųjų jis padarė rimtą investiciją į savo politinę perspektyvą. Kuo teisėjai intensyviau kritikavo ponią Laimą dėl nelanksčių kojų, tuo aršiau balsavo pensininkai, įsitikinę, kad ji koneveikiama dėl savo vyro. Tuo tarpu nesėkmingą R.Pakso vadovavimą sostinei dalis vilniečių jau pamiršo arba yra linkę tai suversti Rusijos krizei. Pamiršo ir Jurijų Borisovą, šantažavusį prezidentą. Ir akcentuoja tai, kad R.Paksas padarys tvarką Vilniuje. Lemiamą žodį, kas taps sostinės valdytoju, tars tradicinės partijos, pasirinkusios, su kuo eiti į koaliciją, - su "abonentiniu" skandalu išgarsėjusiu A.Zuoku ar neaiškių pinigų į valdžią vedamu R.Paksu. Dauguma tradicinių partijų neoficialiai sako, kad iš dviejų blogybių rinktųsi mažesnę. Taigi A.Zuokas greičiausiai dar vieną kadenciją vadovaus Vilniui.
Didmiesčius kontroliuos dešinieji
Didmiesčiuose turėtų išsilaikyti dešiniųjų valdžia. Konservatoriai yra garantuoti dėl Panevėžio ir Utenos, kai kurių Žemaitijos miestų. Bet Kaune kils didžiulė įtampa. Konservatorius Andrius Kupčinskas jau turi savo rinkėjų, bet tai nėra tas politikas, kuris paskatintų miesto proveržį. Už jį nebalsuos verslesnė kauniečių dalis. Arvydas Garbaravičius yra tik blankus savo partijos lyderio šešėlis plėtojant dipolio idėją. Socialdemokratai Kaune po rinkimų turėtų turėti nemažą įtaką, bet vargu ar jiems pavyks laimėti mero kėdę. Kita vertus, kauniečiai -mažiausiai nuspėjami. Bet aišku, kad "darbieciai" čia tikrai neturės mero. Šiauliai ir Alytus tradiciškai balsuoja švytuoklės principu: tarp kairės ir dešinės. Šiaulių miesto gyventojai, skeptiškiausiai nusiteikę NATO atžvilgiu, gali balsuoti už radikalesnius ar net prorusiškus politikus. Klaipėdos mero poste turėtų išsilaikyti liberalcentristas Rimantas Taraškevičius. Vicemerų bei kitus įtakingus uostamiesčio valdžios postus, tikėtina, gaus aršiai A.Zuoką kritikuojantys Klaipėdos liberalų sąjūdžio atstovai. Uostamiesčio politikai - pragmatikai. Čia bičiulystė reiškia daug, kaip niekur kitur. Ideologija šio miesto politikams yra lyg tarp kitko.
Darbininkai - už socdemus, ūkininkai - už liaudininkus
Socialdemokratų partija, esant dabartinei rinkimų sistemai, turi pavydėtinų šansų darbininkiškose savivaldybėse. Jei merus būtume rinkę tiesiogiai, socdemai galėjo būti tikri nebent dėl Druskininkų, dar vienos kitos savivaldybės. Ričardas Malinauskas, provincialiai ramų kurortinį miestelį per šešerius metus pakeitė neatpažįstamai. Vien 2006 m. į Druskininkų kurorto infrastruktūrą investuota 120 mln. Lt. Kitur didžiausia valdžios partija kol kas neturi tokių ryškių figūrų kaip R.Malinauskas. Atrodo, kad neilgai trukus Lietuvos savivaldybių asociacijai vadovaujantis R.Malinauskas taps rimtu pretendentu į partijos lyderius. Nedideliuose rajonuose, vadinamosiose kaimiškose savivaldybėse, dar labiau sutvirtės valstiečių liaudininkų pozicijos. Viena vertus, šios partijos atstovų "amžiną" merystę Ignalijoje, Širvintose dar kelete rajonų lemia laiku į seniūnų postus susodinti savi žmonės. Kita vertus, jei jie dirbtų prastai, ilgai neišsilaikytų. Gali būti, kad valstiečiai liaudininkai ilgam įsitvirtins ir Ukmergėje. Darbo partija leidžia paskutinį kvapą. Be lyderio ir be finansų likusi pragmatiškų verslažmogių partija krinka. Žinoma, atskirose savivaldybėse jie dar išsilaikys, bet tos kaustančios baimės, kurią "darbiečiai" dar pernai varė tradicinėms partijoms, ypač socdemams, nebeliko. Liberalai, liberaldemokratai, pilietininkai, centristai, tautininkai bei kitos marginalios partijėlės, tikėtina, išsilaikys ten, kur ir iki šiol savivaldybėse turėjo patrauklius merus, vicemerus, tarybos narius. Bet kalbėti apie jų didesnį laimėjimą nėra pagrindo.
V.Uspaskicho ateitis - Rusijoje
Po savivaldos rinkimų didžiausias dėmesys, matyt, vėl nukryps į garsųjį Darbo partijos bėglį Viktorą Uspaskichą. Pagaliau turėtume sužinoti, kaip išsisprendė jo politinio prieglobsčio Rusijoje klausimas. O gal jis visąlaik turėjo šios šalies pilietybę? Naivu tikėtis, kad jis grįžtų į Lietuvą ir leistųsi suimamas. Ko gero, ateitį talentingasis šaltkalvis sieja su jo sėkmės Lietuvoje kalve - motina Rusija. Darbo partijai tai duos dar didesnį impulsą eižėti. Tikėtina, kad "darbiečiai" išsilakstys pas socdemus, pilietininkus, libdemus ir socialliberalus. Į šiuos metus persikėlė ir Vilniaus mero A.Zuoko byla dėl tariamo mėginimo papirkti tarybos narį Vilmantą Drėmą. Bet matyt, nepriklausomai nuo A.Zuoko išrinkimo ar neišrinkimo meru, naujojoje kadencijoje tai didesnės įtakos jo karjerai nepadarys. Tikros demokratijos šalyje taip neturėtų būti. Politinės atsakomybės ribos ten gerokai platesnės už teisinės. Pas mus net ir teisinę atsakomybę bandoma politizuoti. Rimčiausios šių metų, veikiausiai antrosios pusės, klausimas - premjero Gedimino Kirkilo išlikimas poste ir įsitvirtinimas partijoje. Tai daugiausia priklausys nuo A.Brazausko - kada jis pasitrauks ir ką partijai "rekomenduos" savo įpėdiniu. Pats tinkamiausias laikas - šie metai, kad iki Seimo rinkimų liktų dar bent metai naujajam partijos lyderiui "įsukti". A.Brazauskas tai puikiai supranta. Politinių žaidimų maestro G.Kirkilas irgi. Iš esmės neturėtų nutikti nieko, kas galėtų sugriauti G.Kirkilo politinę ateitį. Priešingai, jo sėkmę didina ir tai, kad šiemet pradėsime naudotis gerokai solidesne ES finansine parama, sėkmingai pardavus "Mažeikių naftą" bus iš ko mokėti dar konservatorių prisižadėtus grąžinti rublinius indėlius, investuoti į švietimo ir mokslo reformą. G.Kirkilo šansai ypač sustiprėtų, jei šalies vadovas primintų jo svarbiausiam konkurentui partijoje Zigmantui Balčyčiui garbės pažadą - pasitvirtinus įtarimams dėl sūnaus veiklos, o dabar jau ir bylą pasiekus teismui, trauktis iš ministrų. Kito ryškesnio lyderio partijoje nėra. Nei tėvas ir sūnus Paleckiai, nei Česlovas Juršėnas nėra rytdienos socialdemokratijos lyderiai. Jiems stinga charizmos. O R.Malinauskas kol kas per silpnas didžiuosiuose politikos užkulisiuose.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas