Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Žiniasklaidos priemonių kova


Iš "Lietuvos Aido" istorijos: "Banditizmo recidyvas" 
Ona Voverienė, Dienraštis "Lietuvos aidas", 2007 01 18 
Šiais metais rugsėjį minėsime "Lietuvos Aido" 90-ąsias leidybos metines. Deja, jos sutampa ir su 90-osiomis kruviniausios žmonijos istorijoje komunistinės revoliucijos Rusijoje metinėmis. Tos revoliucijos banditiškas pobūdis ir šimtų milijonų jos nekaltai pralietu aukų kraujas kaip juodas šešėlis gula ir ant "Lietuvos Aido", ženklina ir jo istoriją devyniasdešimtaisiais gyvavimo metais. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus jau keleri metai kalba apie moralinę krizę, ištikusią Lietuvą, mūsų valstybei atgavus nepriklausomybę. 2005 metais, minint Vasario 16-osios 87-ąsias metines, prezidentas iš aukštos Lietuvos Seimo tribūnos kalbėjo: "Iki 1918-ųjų vasario 16-osios buvo likęs tik valstybės, sukurtos dar Mindaugo laikais, prisiminimas. Tačiau buvo tvirtas svarbiausias dalykas: Tėvynės meilė ir nenugalima moralinė jėga bei tikėjimas, grąžinęs mums laisvę ir valstybingumą. Moralinė jėga stipresne už ginklus, už bet kokią priespaudą". 87-aisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais prezidentas prabilo apie pačios baisiausios - moralinės krizės grėsmę. 2006 metai tapo tos moralinės krizės Lietuvoje apogėjumi. (Duok Dieve, kad taip būtų...) Moralinė krizė apėmė valdžios vertikalę, pradedant Seimu ir Vyriausybe, daugelį savivaldybių, Valstybinį saugumo komitetą, teismų sistemą ir žiniasklaidą. Visus metus valstybę drebino skandalas po skandalo. Krito korupcijos pragraužta A.Brazausko Vyriausybė, nusikaltimais pagarsėjęs mūsų valdžios svetimtautis nėrė į savo Tėvynę ieškoti politinio prieglobsčio, tiesa, palikęs savo nusikaltimų bendrininkus Seime, dabar besineriančius iš kailio ir ieškančius keršto savo Tautai satisfakcijos; atskleista nusikalstama mūsų tautai ir valstybei VSD ir jo vadovo veikla; kiti skandalai, iki šiol tebelaikantys psichologinės įtampos gniaužtuose didelę dalį mąstančios tautos. Kas atsitiko Lietuvai? Kurtos moralinės krizės ir visų nusikaltimų prieš mūsų žmogų ir mūsų valstybę šaknys? Politologai ir žurnalistai, tarsi į burną vandens prisisėmę, bijo ją praverti ir situaciją analizuoti. Kas gi belieka mums, eiliniams savo valstybės piliečiams: klaidžioti moralinio liūno tamsoje ir tylėti, ar vis dėlto ieškoti kelių į teisingumą ir tiesą? Renkuosi antrąjį kelią... Praeitų metų "XXI amžiaus" vedamajame buvo rašoma: "Demokratija - tai vienas didžiausių mūsų atkurtosios nepriklausomybės paradoksų - tam tikrais atžvilgiais, kaip sako kai kurie mūsų politologai, atrodo bjauriau net už atvirą diktatūrą; juk vietoj okupacijos metais aukščiau visuomenės pastatytos kompartijos "demokratijos" buvo įtvirtintas nuo visuomenės nepriklausomų grupuočių valdymas. Vietoj tada kolaborantams į pagalbą iš Rusijos atsiųstų antrųjų sekretorių, dabar patys išrenkame ar "populiariausiais" laikome (vėlgi iš tos pačios Rusijos neaiškiais tikslais atsiųstus - O.V.) nelietuviškas pavardes turinčius naujuosius "politikus" ir jų sukurtas "partijas". Ieškodama didžiausios naudos, didžiausio pelno ir efektyvumo, žiniasklaida (ir visų pirma televizija - O.V.) tampa beveide idėjiniu atžvilgiu, visada plaukianti ten, kur pasiekia savo, kaip didžiojo verslo, tikslus... Naujųjų politikų ir naujųjų žinia sklaidininkų pagalba vykdomas tautos vertybių genocidas duoda dešimteriopą naudą buvusiems komunistiniams nomenklatūrininkams: tauta į valdžios postus jau daugelį metų renka daugumą buvusių kolaborantų, vietoj to, kad jie susilauktų pelnyto visuomenės pasmerkimo. Vienintelis jų tikslas - kaip galint daugiau tautos uždirbto turto susigrobti į savo ir komunistinių-kagėbistinių grupuočių rankas. Dar daugiau, savo sukurtais, neva teisinės valstybės įstatymais (KGB archyvų paslėpimas, KGB, NKVD, MGB, MVD, Tautos genocido vykdytojų aprūpinimas valstybinėmis pensijomis ir pan.) rodo, kad mūsų nepriklausomybė ir demokratija yra panaudojamos artėjančiai resovietizacijai ir netgi naujai diktatūros formai. Jeigu visuomenė nesuras būdo sustabdyti pavojingų naujųjų "gelbėtojų" kėslų, mums gresia pavojus netekti savo iškovotos nepriklausomybės (Ką mums lems Naujieji 2006 metai // XXI amžius, 2006 01 04, p. 1). Tauta nesurado būdo sustabdyti pavojingų valdančiųjų kėslų 2006 metais. Atvirkščiai, moralinė krizė įgijo recidyvinį pobūdį, kai veikiama kraštutinai įžūliai, naudojant nusikaltėlių pasaulio metodus. Akivaizdu, kad dabar taip elgiasi VSD vadovas, KGB rezervininkas, gerai įvaldęs KGB metodus ir siekiantis per VSD užvaldyti ne tik Seimą, bet ir visą valstybę, kaip atsitiko kagėbistinėje Putino Rusijoje. Stebint VSD veikimo metodus ir kraštutinai įžūlią retoriką, šiandien daugelio eilinių Lietuvos piliečių širdis graužia nuojauta, kad ir Vytauto Pociūno nužudymas buvo suplanuotas ir organizuotas čia, Vilniuje, vos tik jis priverstinai buvo išsiųstas į siautėjančių mirties eskadronų šalį. Įvardijo žiniasklaidos ekspertai dr. Gintaras Songaila ir žurnalistas Antanaitis, "Žinių radijo" vedėjas, valstybės laikraščio "Lietuvos Aidas" vagystę vidury baltos dienos ir naujojo vagių "Lietuvos Aido" leidėją Birutę Mažeikienę ir jos bendražygius. Nobelio premijos laureatas S.Markesas savo laiku rašė apie žmogžudystę, apie kurią visi žinojo, bet niekas nepajudino nė piršto, kad ją sutrukdytų. Ir ji įvyko. "Lietuvos Aido" vagystė vidury baltos dienos, visuotinai tylint visos Lietuvos žurnalistų cechui, - irgi verta Nobelio premijos laureato plunksnos. Ir jeigu ne minėta "Žinių radijo" laida, niekas ir nebūtų žinojęs apie šį banditišką recidyvą. Toks banditizmo aktas jau buvo Lietuvoje, irgi vidury baltos dienos pavogtas Sąjūdžio laikraštis. Matyt, ponia B.Mažeikienė, šio precedento įkvėpta, ir ryžosi antram banditiškam išpuoliui nepriklausomos Lietuvos žiniasklaidos istorijoje. Šioje istorijoje mane stebina tik vienas faktas - negi Lietuvoje nebeliko nei vieno padoraus žurnalisto? Kodėl taip yra ir kodėl taip atsitinka? Atsakymą į šį klausimą, beje, radau rašytojos, Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės rašinyje "Simuliakrai turi tarpusavio sutartis". Negi Lietuvoje jau nebeliko žmonių - vien tik komunistinės šmėklos vaiduokliai? Tame straipsnyje rašytoja drąsiai ir objektyviai atskleidžia šio banditiško recidyvo priežastis ir jo veikėjus. Nenorėdama iškreipti rašytojos minčių, jos straipsnio dalį apie "Lietuvos Aidą" cituosiu paraidžiui. Tai svarbu dienraščio istorijai, ypač jubiliejiniais 90-aisiais jo leidybos metais. "... Tai istorija apie kažkokią Birutę Mažeikienę, kurios nepažįstu, tačiau kurią porą kartų mačiau probėgomis, kai ji dirbo "Karštame komentare", ir kurios veiksmai leido sudaryti prielaidą, kad ji galėjo būti infiltruota lietuviško saugumo simuliakro padėti sukurti KK ("Karšto komentaro" - O.V.) vyriausiajai redaktorei G.Gorienei antivalstybinės veiklos modelį. Kilus įtarimams, minima ponia nubėgo pas Algirdą Pilvelį ir pasiprašė darbo. Ne bet kokio - jos pareigos gana intriguojančiai turėjo skambėti: visuomeninė komercijos direktorė. Ponas Algirdas, atrodo, parašė net tokį pažymėjimą. Panašu, kad ši ponia atėjo į "Lietuvos Aidą" ne šiaip sau - ji atėjo kažkieno pasiųsta kaip Trojos kumelė. Išsišniukštinėjo silpnąsias A.Pilvelio vietas ir griebė - prisistačiusi kaip pirmoji jo pavaduotoja, savo vaiko firmos vardu užsiregistravo "Lietuvos Aido“ prekinį ženklą, kurio Algirdas Pilvelis nebuvo oficialiai užregistravęs. Dabar jau turėsime du "Lietuvos Aidus". Vieną - gražų, spalvotą - keistosios ponios, o antrą - paprastą, kaip įprasta, - Algirdo Pilvelio. Suprantama, kad visuomenė iš karto nesusigaudys. Suprantama, tauta - kaip vaikai pirks saldainį su gražesniu popierėliu. Suprantama, A.Pilvelis pradės teismų procedūras ir, ko gero, laimės. Turėtų laimėti. Tačiau kas finansuoja tą aferą. Juk leisti dienraštį reikalingi dideli pinigai. Kam taip labai, taip žūtbūtinai nesaugu prieš rinkinius, kad ryžtasi pačioms Šlykščiausioms apgaulės formoms? Ką apėmusi tokia nesuvaldoma rijimo aistra - ryti, suryti kuo daugiau, nesiskaitant su jokiomis priemonėmis? Ar socialdemokratų brazauskinis sparnas stovi už šio negražaus dalyko? Sunku pasakyti. Gali būti, kad tai visai kitos šalies pirkliai mėto klaidingus orientyrus . Tačiau senamiesčio varnos mato pro langą neprognozuojamą ponią viename B.Radvilaitės gatvės pastato kabinete. Varnos akylos - jos mato, kaip minėtoji ponia bičiuliaujasi su ponia Milda Petrauskiene. Tokiu metu... Vagiant svetimą daiktą laiko neturėtų būti per daug. Bet senamiesčio varnos mato... Jos tikrai dar ką nors pamatys. Tačiau varnos nedalyvauja rinkimuose - svarbu, kad pamatytų Lietuvos žmonės. Ir kad boikotuotų spalvotą popierėlį. Vien dėl to, kad jis eina nepadoriais keliais, vadinasi, neša ir nepatikimas žinias. Vien dėl to, kad simuliakrai nebemanipuliuotu mumis. Vien dėl to, kad žinotume, kieno mintys mūsų galvelėse, ir svetimų nelaikytume savosiomis. ..."(Vidmantė Jasukaitytė. Simuliakrai turi tarpusavio sutartis // Karštas komentaras, 2006 11 10, 24, p. 12). Tai istorija "apie mūsų šlykštumą, pavydą, grobuoniškumą, žiaurumą, tuštybę ir niekingumą. Apie tragišką dabartinio pasaulio žmogaus būklę, postmodernistiniams simuliakrams veikiant, grupuojantis, naudojant mūsų gyvenimą pastišui. Be jokių taisyklių, prieš nuo amžių esančią egzistencinę tvarką ir vertybes, - toliau rašo straipsnio autorė. - Tai istorija apie mus. Kaip ten rašė toks medžiotojas Hemingvėjus? "Kai girdi skambinat varpus, žinok -jie skambina tau..."Kažkas panašaus...Kai girdėsite juokiantis iš apvogto laikraščio redaktoriaus - žinokite, jog juokiatės iš savo pavogtos teisės gyventi padoriai ir gražiai. Kai pamatysite prie mokyklos verkiant į vaiką, žinokite - tai verkia paskutinis lašelis gėrio ir grožio, kuris dar likęs jumyse, tad apginkite jį" (Ten pat). Šiais talentingos rašytojos žodžiais ir kreipiuosi į Jus visus, mano straipsnių skaitytojus ir į Jus, gerb. p. Stasy Gentvilai, taip karštai ir nuoširdžiai sureagavusį į pavogto laikraščio pasirodymą Kėdainiuose. Ačiū Jums už tiesos ir teisingumo jausmą.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas