Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


VSD intrigos ir Seimo pozicija


„Mažesnės blogybės“ filosofija veda į aklavietę  
Vytautas Radžvilas, „Baltijos kelias“, Portalas "Delfi", 2006 12 14 
Vadinamasis VSD skandalas riedėjo lyg sniego lavina, įtraukdamas į savo sūkurį vis naujus asmenis ir institucijas. Dabar jau nebent visiškas naivuolis arba cinikas išdrįstų teigti, kad straipsniai ir kalbos apie šalyje įsitvirtinusį oligarchinį valdomos demokratijos režimą yra tik piktavalių mūsų valstybės „juodintojų“ pramanas.
Į politikierių, verslininkų ir žiniasklaidininkų klanus sulipusių grupuočių kova tapo kaip niekad nuožmi ir vieša, tad ir lengvai pastebima.
Nukrito paskutinės kaukės
Kovos mastą ir įkarštį geriausiai atskleidžia tai, kad į ją atvirai įsitraukė Prezidentas ir Konstitucinis Teismas – dvi valstybės institucijos, kurios iki šiol bent jau mėgino demonstruoti nešališkumą ir stengėsi atrodyti pakilusios virš grupinių ir partinių intrigų bei rietenų.
Pagaliau nukrito ir šios paskutinės moralinio ir politinio padorumo kaukės.
Lietuvos Prezidentas, taip mėgstantis kiekviena proga pompastiškai postringauti apie moralės normas ir vakarietiškos politikos standartus, pasirodė esąs apgailėtinas vieno iš besivaidijančių klanų atstovas ir „spikeris“, kiekviename žingsnyje taikantis tuos pačius jo paties žodžiais smerkiamus dvigubus elgesio ir jo vertinimo standartus.
Visu gražumu atsiskleidė ir Konstitucinis Teismas, ne tik įrodęs tokį pat prieraišumą dvigubiems standartams, bet ir sudaręs teisines prielaidas saugumo struktūroms išsprūsti iš demokratinės parlamentinės kontrolės glėbio.
Jo paskelbtą dokumentą galima laikyti ir mėginimu apkarpyti paties Seimo galias, taigi neišvengiamai stiprinti ir taip didžiulę Konstitucinio Teismo valdžią bei įtaką valstybėje.
Šitaip elgdamasis Konstitucinis Teismas darosi įtartinai panašus į daugelio dar gerai prisimenamą instituciją – virš valstybės iškilusį, visoms valdžioms diriguojantį ir niekam neatskaitingą „neklystančios“ vadovaujančios partijos politinį biurą.
Siekia sustiprinti savo klaną
Būtent šios Konstitucinio Teismo ir VSD pretenzijos yra dar vienas ir kaip reta akivaizdus požymis, jog antidemokratiniai ir antivalstybiniai gaivalai Lietuvoje sustiprėjo tiek, kad jau ryžtasi atviriems mėginimams atsikratyti net išorės pasauliui skirto, bet ir šiuos gaivalus dar mažumėlę pristabdančio bei varžančio pačios demokratijos fasado.
Vienintelis šioks toks laimėjimas iš šių skandalų yra nebent tas, kad dar labiau apsinuogino tikroji lietuviškosios „demokratijos“ prigimtis ir galbūt atsivėrė dalies iki šiol nenorėjusių pripažinti šios niūrios tikrovės piliečių akys.
Antra vertus, nėra nė mažiausių garantijų, kad šie skandalai išeis valstybei į naudą. Tiesa, netrūksta aiškinančiųjų, kad jie taps paskata kruopščiau pasidomėti VSD veikla ir padės šiai įstaigai apsivalyti nuo amoralių ir neatsakingų, tik savo klanui, o ne valstybei dirbančių pareigūnų.
Skubama pridurti, kad po šio slogaus valstybės gyvenimo tarpsnio sustiprės demokratijos pamatai ir išaugs piliečių pasitikėjimas valdžia.
Kad ir kaip norėtųsi, tačiau patikėti šiomis šviesiomis pranašystėmis sunku. Virtinė požymių rodo, kad daugelis prieš VSD viršūnių savivalę kovojančių demokratizmo ir parlamentarizmo gynėjų vis dėlto tėra paprasčiausi apsimetėliai ir veidmainiai.
Jiems rūpi ne demokratijos principai ir piliečių bei valstybės interesai, bet veikiau siekiama sustiprinti savojo klano interesus tame pačiame saugumo departamente į jo vadovaujančias kėdes susodinus „savus“ žmones.
Sunku kitaip vertinti šią kovą matant, kaip „Dujotekanos“ suregztą valstybę apraizgiusį voratinklį pirmiausia uoliai griebiasi ardyti politiniai veikėjai ir partijos, patys sprendę savo piniginius reikalus kišdami ranką į tos dabar jų aršiai puolamos ir kritikuojamos bendrovės kišenę…
Kur link juda valstybė?
Šios istorijos metu kaip niekad gerai atsiskleidė ir tai, kokios trapios ir neilgaamžės kovos šalininkų bei priešininkų stovyklos ir kokios sąlygiškos „valstybininko“ ir „nevalstybininko“ sąvokos.
Politikai, verslininkai, politologai ir žurnalistai, prezidentinio skandalo metu buvę vieni kitiems „savi“, šiandien dažnai susivokia esą skirtingose barikadų pusėse.
Toks „lankstumas“ užduoda ne vieną galvosūkį mąslesniam šalies piliečiui. Padėtis iš tiesų nepavydėtina, nes tenka laviruoti tarp Scilės ir Charibdės: viena vertus, neįmanoma nepripažinti „valstybininkų“ tamsių darbelių, kita vertus, akivaizdu, kad šiandien trina iš džiaugsmo rankas ir laukia savo valandos ne mažiau godūs valdžios ir ciniški paksininkų bei uspaskichininkų klanai.
O regint pastarųjų sąjungas su kai kuriais mėgstančiais tituluotis „valstybininkais“ apskritai gali susisukti galva ir kyla nerimastingas klausimas: kur link juda valstybė?
Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą kol kas neįmanoma. Galimi abu – šviesus ir tamsus – tolesnės įvykių raidos scenarijai.
O kuris iš jų taps tikrove, regis, labiausiai priklausys nuo mūsų pačių gebėjimo susivokti šioje naujoje situacijoje ir surasti kelius išbristi iš pavojingai ilgai užsitęsusios moralinės ir politinės krizės.
Didžiausią pavojų valstybei vis dėlto kelia ne tiek apgailėtinas kokių nors politikierių ar saugumiečių elgesys, o iškreipta piliečių reakcija į jų bjaurius ir niekingus poelgius bei veiksmus.
Nedrįsta peržengti slenksčio
Kad ir kaip nemalonu tai pripažinti, vis dar pernelyg daug šalies piliečių vadovaujasi tuo, ką galima pavadinti „mažesnės blogybės“ filosofija. Jiems neabejotinai rūpi šalies likimas ir jie gerai suvokia, kad jos padėtis tolydžio blogėja.
Tačiau daugelis šių patriotiškų ir protingų žmonių vis dėlto iki šiol nedrįsta peržengti savotiško moralinio ir psichologinio slenksčio.
Gerai suprasdami, kad tarp „valstybininkų“ ir „nevalstybininkų“ iš tikrųjų nėra jokio esminio skirtumo, jie nei sau, nei kitiems neišdrįsta atvirai pasakyti šios karčios tiesos. Todėl rūpestį ir atsakomybę dėl valstybės ateities nejučia užgožia savotiška neatsakomybės forma – minėtoji „mažesnės blogybės“ filosofija.
Jos ištakos yra tam tikras niekuo, išskyrus iracionalias emocijas, nepagrįstas psichologinis prieraišumas prie „savos“, t.y. „mylimos“, partijos ar politiko, trukdantis blaiviai ir kritiškai vertinti jų veiksmus tautos ir valstybės interesų masteliu.
Nesunku suprasti, kad tokia „mažesnės blogybės“ filosofija iš tikrųjų yra to paties grupinio arba klaninio mąstymo apraiška.
Toks mąstymas kaip tik ir skatina „lanksčiai“ vertinti politikų elgesį: „savųjų“ daromas klaidas ir nusižengimus žūtbūt mėginama pateisinti arba sumenkinti, tokie pat „svetimųjų“ veiksmai dažniausiai išpučiami ir aršiai kritikuojami.
Būtina prabusti iš stingulio
Vargu ar reikia įrodinėti, kad iš sovietmečio paveldėta ir nepriklausomybės tarpsniu ne tik neišnykusi, bet veikiau dar labiau suvešėjusi grupinė arba klaninė mąstysena yra nesuderinama su tikru pilietiškumu ir patriotiškumu.
Tai yra sunki dvasinė ir moralinė liga, kuria serga daugybė šiaip jau gero savo šaliai lyg ir linkinčių žmonių. Tačiau šiai ligai užsitęsus jos padariniai gali tapti pragaištingi.
Toliau vadovaujantis „mažesnės blogybės“ filosofija gali ateiti diena, kai mūsų piliečiui teliks su kartėliu apmąstyti praeitį ir klausti: ar vertėjo prarasti valstybę tik todėl, kad laiku nesugebėta peržengti minėto psichologinio slenksčio ir išsivaduoti iš šios filosofijos, kai tam reikėjo tik įveikti aklos meilės ar nemeilės „saviems“ ir „svetimiems“ kompleksus?
Tad norint pakilti iki tikro pilietiškumo ir valstybinio mąstymo būtina prabusti iš dvasinio ir intelektualinio stingulio. Naujausieji įvykiai valstybėje bei išryškėjusi šalies politinės raidos kryptis aiškiai rodo, kad ilgai mąstyti ir svarstyti nebėra kada.
Klausimas šiandien jau yra tik toks: ar dar vieno skandalo įžiebta menkutė viltis prabusti neužges ir šį kartą?

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas