Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Interesų pinklės EBSW byoje


Buvusių turtuolių dvarai – beverčiai monstrai 
Darius Babickas, Vida Savičiūnaitė, Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 11 15 
Prieš keliolika metų statytus didelius namus dabar mėginama paversti daugiabučiais
Bankrutuoja ir autoritetai
Maždaug prieš porą dešimtmečių ištaigingus namus statęsi didmiesčių gyventojai dabar sprendžia kitą galvosūkį – kaip išlaikyti kelių šimtų kvadratinių metrų ploto neekonomiškus pastatus. Šitas galvos skausmas nesvetimas netgi tokioms šeimoms, kurios, aplinkinių įsivaizdavimu, neturi finansinių sunkumų. Naujausias pavyzdys – Kaune pasklidusios kalbos apie nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamo Henriko Daktaro šeimos rūpestį dėl jų prašmatnios pilies išlaikymo. Pirkėjų ieškoma ir didžiuliam namui Kulautuvoje (Kauno r.), kurį pasistatė šiuo metu JAV kalintis EBSW koncerno vadovas Gintaras Petrikas.
Vargintų didelės išlaidos
H.Daktarui teismo laukiant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, jo šeima nebepajėgia sumokėti už 633 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto namo šildymą, sunaudotą elektros energiją ir kitų komunalinių mokesčių. Daktarai svarsto, kad didžiulį namą vertėtų parduoti. Tačiau nekilnojamojo turto specialistai, komentuodami H.Daktaro pilies pardavimo galimybes, jas vertina skeptiškai. Ne dėl H.Daktaro reputacijos. Pirkėjus toks pastatas pirmiausia turėtų atbaidyti didelėmis namo išlaikymo išlaidomis. Norint jas sumažinti, reikėtų labai daug investuoti į rezidencijos rekonstravimą. Viena galima išeitis nusipirkus H.Daktaro 1985 metais statytą pilį 43 arų žemės sklype – ją paversti kelių butų sublokuotu namu. Taip jau yra pasielgęs ne vienas ano meto verslininkas, kelių šimtų kvadratinių metrų ploto namą statęsis nepaisydamas išlaidų.
Kulautuvos pušyno garsenybė
Vienas garsiausių šiuo metu rinkoje esančių namų – EBSW turto iššvaistymu ir maždaug 80 milijonų litų gyventojų indėlių pasisavinimu kaltinamo G.Petriko dvaras Kulautuvoje, Kauno rajone. Žaibiškai praturtėjęs prieštaringos reputacijos verslininkas Kulautuvoje valdą įsigijo 1992 metais. Dabar JAV kalėjime dienas leidžiančio ir Lietuvos teisėsaugininkų laukiamo G.Petriko vienaukštis namas su mansarda yra 808 kvadratinių metrų ploto, aptvertas įspūdinga tvora, pasiekiamas asfaltuotu keliu. Į užsienį pabėgusio G.Petriko valda tapo Kulautuvos pušyno garsenybe bei kulautuviškių apkalbų objektu. Dabar visas turtas priklauso pabėgėlio tėvui Juozui Petrikui, sūnaus turtą prieš keletą metų įsigijusiam iš varžytynių. Parduodamoje valdoje yra 33 arai žemės.
Namas plačių užmojų mėgėjams
Jau ne pirmą mėnesį bandant parduoti G.Petriko namą, kol kas nerandama entuziasto, sutinkančio mokėti 3,5 mln. litų. Galimų pirkėjų nesugundo ir tai, kad jie galėtų vartytis 50 kvadratinių metrų ploto miegamajame, vaišinti svečius 186 kvadratinių metrų dydžio svetainėje, maudytis vienoje iš keturių name esančių vonių. Kol kas nesuvilioja pirkėjų ir marmuro bei meno kūrinių gausa interjere, galimybė grožėtis žiemos sodo augalų egzotika, perspektyva įsirengti G.Petriko nespėtą įrengti lauko baseiną. Namą pardavinėjančios nekilnojamojo turto agentūros „Forto siena“ vadovas Evaldas Andrijūnas griežtai atsisakė komentuoti su šituo namu susijusias smulkmenas, tačiau nepaneigė, kad parduoti šį namą bus labai sunku.
Pirkėjų ieškoma ir užsienyje
„Lietuvos ryto“ žiniomis, galimų šio namo pirkėjų ieškoma ir Lietuvoje, ir užsienyje. Vienas kitas, susidomėjęs galimybe įsigyti G.Petriko rūmus, dėl brangaus jų išlaikymo siūlo pardavėjams stipriai sumažinti kainą. Plačius užmojus mėgusio G.Petriko trumpalaikės gyvenimo prabangos pėdsakus jau gerokai nutrynė ir laikas. Įsigijus šį dvarą, pirmiausia tektų atlikti jo remontą. Individualaus būsto atmosferos siekiančiai šeimai reikėtų imtis radikalesnės šio namo rekonstrukcijos, kad pretenzingų formų statinį pritaikytų savo poreikiams ir šiuolaikiškoms estetinio skonio normoms. Sudėjus parduodamo būsto kainą, neišvengiamas rekonstrukcijos ir išlaikymo išlaidas, jos peržengia sveiko proto ribas. Kaip prasitarė E.Andrijūnas, pasitaiko ir rimtų ketinimų turinčių klientų, bet daugiausia laiko sugaišina smalsuolia i, nieko neketinantys pirkti.
Paklausos nestokoja
Siūlymai H.Daktaro namą paversti daugiabučiu – ne iš piršto laužti. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, pastaruoju metu statybomis besiverčiančios individualios bendrovės intensyviai ieško prieš 15-20 metų statytų didelio ploto individualių namų, juos rekonstruoja ir iš vienbučių padaro daugiabučius. „Dažniausiai dideliuose vienbučiuose namuose įrengiami 2-4 atskiri butai. Tokius namus įsigijusios įmonės perprojektuoja vidaus planavimą, inžinerinių tinklų išdėstymą, įrengia atskirus įėjimus. Dažnai tokios rekonstrukcijos atsieina pigiau, nei statyti naujus tokio pat ploto daugiabučius. Nors kartais lengviau didelį pastatą nugriauti ir pastatyti naują nei rekonstruoti senąjį“, – pasakojo Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika. Nemažai pastatų monstrų, rekonstruotų į daugiabučius, yra šalia Vilniaus esančiuose Trakų Vokės, Didžiosios Riešės, Zujūnų individualių namų kvartaluose, jų yra Antakalnyje, prie Dvarčionių. G.Bareika teigė, kad parduoti butus anksčiau buvusiuose vienbučiuose namuose nėra sudėtinga. Jam taip pat pritarė nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ vadovas Vytas Zabilius. Specialisto teigimu, pirkėjai pirmiausia vertina vietą, kuri dažnai būna ne prasčiausia. „Butai individualių namų kvartale patrauklūs tuo, kad kaimynų nebūna daug, žmonės gyvena nesusispaudę. Todėl natūralu, kad tokių butų kainos nėra mažesnės nei įprastuose naujos statybos daugiabučiuose“, – pasakojo V.Zabilius.
Prireikia detaliojo plano
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Aurelijus Kuisys nesuskaičiavo daug valstybinei komisijai atiduodamų namų, po rekonstrukcijos virtusių daugiabučiais. „Reiškinys, kai vienbučiai namai virsta daugiabučiais, dar nėra masinis. Nebent kai kurie apsukruoliai mėgina apeiti įstatymus. Mat daugiabučiu namas laikomas tuomet, jei jame įrengiami trys ar daugiau butų. Jeigu name yra du butai, jis nelaikomas daugiabučiu“, – kalbėjo A.Kuisys. Norėdamas individualiame name įrengti daugiau kaip du butus, pastato savininkas privalo parengti teritorijos detalųjį planą, suderinti inžinerinių tinklų pajėgumus. Jeigu detalųjį planą tvirtinantys specialistai mato, kad kelioms šeimoms gyventi viename name bus keblu ar nepatogumų patirs aplinkiniai gyventojai, detalusis planas netvirtinamas ir leidimas vienbutį rekonstruoti į daugiabutį neišduodamas.
Mėgina apeiti įstatymus
A.Kuisys sakė pažįstantis verslininkų, nusipirkusių didžiulius individualius namus ir juose planavusių įrengti kelis butus. Tačiau visi jie susidūrė su dideliais rūpesčiais. „Statant tokius namus, sąlygos inžineriniams tinklams įrengti pateikiamos kaip vienbučiam pastatui. Todėl kyla problemų dėl vandentiekio bei kanalizacijos. Name trūksta elektros pajėgumų“, – sakė A.Kuisys. Pasitaiko, kad verslininkai mėgina apeiti įstatymus, įrengia kelis butus vienbučiame name neparengę detaliojo plano ir visko nesuderinę pagal reikalavimus. A.Kuisys paminėjo vieną atvejį Naujojoje Vilnioje, kur didžiulį namą nusipirkęs verslininkas ir jį rekonstravęs į daugiabutį įrodinėja įrengęs tik du butus. „Kai pažiūrime, kaip viskas viduje padaryta, kyla daug abejonių. Name įrengtos laikinos pertvaros, tad mums rodomi tik du butai. Nors akivaizdu, kad tos pertvaros bus išgriautos ir name bus mažiausiai penki butai“, – pasakojo A.Kuisys.
Iškyla nuosavybės problemų
Valdininkas įspėjo, kad gyventojai, nusipirkę butus vienbučiu įregistruotame name, gali turėti nemažai problemų. Pirmiausia dėl to, jog jie negalės įregistruoti nuosavybės teisių į savo butą ir bus tik pastato bendrasavininkiai. Nekilnojamojo turto specialistas G.Bareika irgi atkreipė į tai dėmesį. Be to, butų savininkai, jeigu namas ir būna atiduotas Valstybinei komisijai, negauna nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo. „Žemės sklypas tampa bendru turtu. Gali būti, kad vienam buto savininkui panorėjus parduoti turtą, kiti žemės sklypo bendrasavininkiai neduos tam sutikimo ir sandoris neįvyks. Šiandien vertingiausias nekilnojamasis turtas yra žemė. Parduodant butus name, kadaise buvusiame vienbučiu, turto vertintojai žemės sklypo gali net nevertinti, jeigu nėra aiškiai atskirtos dalys kiekvienam butui. Tad vertingiausias turtas tampa beverčiu“, – įspėjo G.Bareika.
Gigantomanija jau nebemadinga
Gyvenamojo būsto rinkoje padaugėjo dvarus primenančių gyvenamųjų namų, kurie tampa galvos skausmu ir savininkams, ir juos parduoti bandančioms nekilnojamojo turto bendrovėms. Dažniausiai tai yra rūmai, kuriuos, praradę sveiką nuovoką, pasistatė staiga praturtėję žmonės. Jų būstams, kurių plotai siekia net iki 1000 kvadratinių metrų, būdingas neracionalus planavimas, gigantomanijos požymiai, kurie žmogui visiškai nereikalingi.
Atbaido išlaikymo išlaidos
„Kam man mokėti keletą milijonų už nežmoniško dydžio dvarą, kurio nepanaudosiu savo šeimai, jeigu už tuos pačius pinigus galiu pasistatyti mano poreikius atitinkantį namą“, – sakė vienas turtingas Kauno verslininkas. Kalbinti nekilnojamojo turto bendrovių agentai pastebėjo, kad pirkėjus baugina individualūs gyvenamieji būstai, kurių plotas didesnis nei 500 kvadratinių metrų. Užmojus nusipirkti kokio nors buvusio veikėjo dvarą dažniausiai atšaldo suvokimas, kad vien milžiniškam namui išlaikyti teks pakloti didelius pinigus. Taip pat ne mažiau pinigų kainuos svetimo būsto pritaikymas savo šeimos reikmėms.
Neklausė architektų patarimo
Architektai, kuriems teko projektuoti panašius rūmus naujiesiems lietuviams, apie būsimas užsakovų problemas kalbėjo prieš gerą dešimtmetį. Staiga, dažniausiai kitų žmonių sąskaita praturtėję apsukruoliai tuomet neklausė sveiko proto ir lenktyniavo tarpusavyje monumentaliais užmojais. Bankrutavę ar pavėluotai į protą sugrįžę rūmų savininkai dabar bando atsikratyti nebemadingų ir nuostolingų būstų, tačiau net patyrusiems ekspertams sunku įsivaizduoti, kas juos galėtų pirkti.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas